Helovinas Lietuvoje: istorijos, kolekcionuojantiems šiurpuliukus

1. Vaiduokliai romantikai Siesikų pilyje, Ukmergės r.

Ieškantiems romantiškų nuotykių su adrenalino prieskoniu, turėtų patikti Siesikų pilis. Anot pasakojimo, prieš daugelį metų vieno iš Daumantų kunigaikščių jaunoji žmona pamilo riterį iš svetimos šalies. Kalbama, kad naktimis ji išsprukdavo iš pilies ir skubėdavo į slaptus pasimatymus ant Siesikų ežero kranto. Sužinojęs apie tokią išdavystę kunigaikštis taip įpyko, kad savo žmonai paskelbė negailestingą nuosprendį – užmūryti ją pilies bokšte. Vietiniai gyventojai kalba, kad dar ir dabar tamsiomis naktimis galima išvysti kunigaikštienę, einančią prie ežero, kur jos laukia mylimasis. Daugiau informacijos čia.

2. Šūklių dvaras–vaiduoklis ir slaptasis lietuviškumo simbolis, Vilkaviškio r.

Ramybėje, tyloje, medžių ir žolių apsuptyje šiandien stūksantis Šūklių dvaras su užkaltais langais priima tik vieną lankytoją – pro tarpus prasiveržiantį vėją. Tiesa, kalbama, kad akylesni dvare gali išvysti šmėžuojančius šešėlius ir išgirsti keistus, durų trankymą primenančius garsus ar vaikų balsus. Ne veltui istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad kadaise buvo gautas leidimas šiame pastate įsteigti vaikų prieglaudą–darželį, taip pat, kad čia veikė slapta lietuviška mokykla. Daugiau informacijos čia.

3. Kauno požemių dvasios, Kaunas

Pasak senovės legendų, po Kauno miesto grindiniu slypi puikiai išvystytas požemių labirintas, jungiantis daugelį senamiesčio pastatų. Manoma, kad vienu iš požemių nuo kryžiuočių paspruko Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Vaiduokliai, nakvišų alsavimas, grandinių žvangesys – visus šiuos potyrius dar ir dabar galima patirti Kaune, ekskursijos metu. Ir nors vietiniai kalba, kad patirtis nėra gąsdinanti, reikia pripažinti, kad norint susidurti su požemių dvasia ir neįprasta atmosfera vis tiek reikia drąsos. Daugiau informacijos čia.

4. Paslaptingieji senųjų Kėdainių tuneliai, Kėdainiai

Jeigu susidūrimas su vaiduokliais jums atrodo kiek per baugiai, tačiau smalsumo troškulys nepalieka Jūsų ramybėje, pasidomėkite paslaptingaisiais Kėdainių požemiais, kurie, sakoma, slepia ne vieną legendą. Manoma, kad po senaisiais Kėdainiais glūdi daugybė tunelių, kuriais galima ne tik vaikščioti, bet iš vienos Nevėžio pusės pereiti į kitą arba nukakti į parką. Sklinda kalbos, kad iš evangelikų reformatų bažnyčios skliautuotas tunelis veda į Šv. Jurgio bažnyčios požemius, kuriuose palaidoti nuo lietuvių antpuolių besigynusių kryžiuočių palaikai, paslėpti jų ginklai ir šarvai. Daugiau informacijos čia.

5. Čičinsko kalnas, Panevėžio r.

Upytės, arba dar kitaip – Čičinsko kalnas, kuriame seniau tyvuliavo Vešetos ežeras ir stovėjo pilis, taip pat garsėja įdomiomis istorijomis apie čia gyvenusį nedorą poną Čičinską, kuris buvo žiaurus ir piktas, nuolat kankindavęs savo pavaldinius. Tiesa, daugybė legendų gimė dėl piliavietėje esančio įdubimo su užpelkėjusiu dugnu. Pasak vienos iš jų, kartą Čičinskas Kalėdų išvakarėse iškėlė tikrą velniavą ir su sėbrais padegė šalia esantį kaimą. Tačiau Kalėdų dieną iš giedro dangaus trenkė perkūnas ir bejojantį žiaurųjį poną užmušė. Kalbama, kad po to dvaras ėmė skęsti atsivėrusioje kalno pelkėje ir pamažu grimzdo net septynerius metus. Anot vietinių gyventojų, žmonės ir dabar naktimis vis girdi iš prasmegusio dvaro baubiančius jaučius, giedančius gaidžius ir kitus šiurpą keliančius garsus. Daugiau informacijos čia.

6. Žiauriojo barono žingsniai, Pakruojis

Dvarų–vaiduoklių kategorijai galėtų būti priskirtas ir Pakruojo dvaras, kurį kadaise valdė baronas von der Ropas. Turtais ir žiauriais poelgiais garsėjęs turtuolis, pramintas Hermanu Žiauriuoju, siaubingai kankino baudžiauninkus. Kalbama, kad dar nuo tų laikų rūmuose dažnai girdimi keisti žingsniai, savaime užgęsta arba užsidega lempos, atsidaro durys, langai. Pakruojo dvare įsikūręs muziejus netgi turi kankinimų kambarį, įkvėptą istorijų apie dvarą valdžiusį baroną.

Šiuo metu Pakruojo dvare atvertas ir panoptikumas – keistenybių ir prabangių artefaktų kolekcija, kuri pasakoja tamsiąją turtingųjų gyvenimo pusę. Daugiau informacijos čia.

7. Senoji Šv. Roko ligoninė – siaubo filmų režisierių lobis, Vilnius

LDK didikų giminės Tyzenhauzų garbei pavadintoje gatvėje stovinti, dabar jau apleista ligoninė veikiau primena tikrus rūmus. Trijų aukštų neorenesanso stiliaus pastatas vilioja ir kino kūrėjus. Būtent čia buvo filmuotos kai kurios siaubo filmo „Džekas Skerdikas“ scenos. Daugiau informacijos čia.

8. Mistinė vila „Anapilis“, Palanga

Palangiškių legenda byloja apie mistinės vilos „Anapilis“ savininkės Sofijos Tiškevičienės kiek neįprastą pomėgį bendrauti su vėlėmis. Sakoma, kad grafienė viloje virš palėpės buvo įsirengusi slaptą veidrodžių kambarį, kur iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Pasakojama, kad vietiniai gyventojai vilą aplenkdavo ir dėl iš vilos sklindančių vėjo vargonų skleidžiamų garsų. Manoma, kad grafienė Sofija Tiškevičienė buvo itin silpnos sveikatos ir tik pasijutusi blogiau eidavo klausytis šių vargonų skleidžiamų garsų, mat jie jai padėdavo nusiraminti. Daugiau informacijos čia.

9. Norviliškių pilis, Šalčininkų r.

Būta gandų, kad XVI a. kone įstrigusioje Norviliškių pilyje čia nakvojančius ar besisvečiuojančius gąsdina... maža mergaitė. Anot legendos, šioje pilyje kadaise gyvenęs vienuolis stipriai pamilo merginą, tačiau dėl savo duotų įžadų negalėjo sau leisti pradėti šeimyninio gyvenimo. Tam, kad įžadai būtų panaikinti, vienuolis turėjo nuvykti į Vatikaną, tad taip ir padarė. Belaukdama savo mylimojo, jo išrinktoji susilaukė mergaitės ir pavadino ją Emilija. Tačiau namo sugrįžęs vienuolis nei mylimosios, nei savo mergaitės pilyje taip ir neberado – manoma, kad jos žuvo sukilimo metu. Tačiau čia besilankantieji tikina jaučiantys ir matantys mažosios Emilijos išdaigas ir vis paslaptingai 6-tame kambaryje sujudantį medinį arkliuką. Daugiau informacijos čia.

Tiesa šios istorijos ar ne, niekas gerai nežino, tačiau ir patikrinti ne kiekvienas drįsta. Ir vis dėlto, jei joms likote neabejingi, apsilankykite oficialioje Lietuvos turizmo svetainėje ir atraskite daugiau paslaptingų pasakojimų.

Gintarė Stakėnaitė

Viešųjų ryšių projektų vadovė