Birutė Margarita Griškevičienė: „Lemties galia” – knyga apie kitus žmones. Aš tik pasišildžiau šalia jų” (2)
Be praeities, be pagrindo, visi mes esame silpni
Paprastai tik vienu vardu, Birute, vadintos gydytojos Griškevičienės, kaip teigė vakaro vedėja Vida Grišmanauskienė, o tam pritarė ir ją pažįstantieji, negalėjai nepastebėti: visuomet elegantiška, ori, laisva. Pasak vedėjos, tyliai, ramiai pristatyti knygą ir jos autorę, kaip ši nori, su netyliomis asmenybėmis neišeina.
„Aš esu Birutė, tėvas, didelis Lietuvos patriotas, savanoris, išrinko man šį vardą“, – sakė ji bei kalbėjo, kad gana anksti pasirinko mediciną, medikė buvo ir jos mama.
Savo 216 puslapių turinčioje knygoje ji rašo ir apie tėvus, ir apie labai anksti išėjusį sūnų Robertą, roko ir poproko atlikėją, pabėrė ir pluoštelį vaikystės, kuri prabėgo Kaune, prisiminimų.
„Dėl klasių trūkumo mokėmės dviem pamainomis. Gal buvau antrokė, kai sumaniau sužinoti, kas mano suole sėdi popietinėse pamokose. Kartą palikau raštelį su klausimu: „Kas čia sėdi?“ Radau: „Ričardas Mikutavičius.“ Ir tik po daugelio metų Alytuje susipažinome su šiuo dvasininku“, – prisimena Birutė įdomų epizodą iš vaikystės.
Per darbingus dešimtmečius gydytoja sukaupė daug ranka jai rašytų atvirukų. Ruošdama knygą autorė teigia buvo priversta perskaityti juos, kad kai kuriuos galėtų įdėti į leidinį kaip istoriją. B.Griškevičienei malonu skaityti ranka rašytus laiškus, ką iki šiol, jos pastebėjimu, daro bajoriškų šaknų turintys žmonės. Rumbonių parapijoje įsitvirtinusios vienuolės visada laiškus ir sveikinimus taip pat rašo ranka.
Gydytoja Vita Klingienė, sveikindama kolegę su kūrybiniu debiutu, akcentavo, kad Birutė niekada nestatė ir nestato savęs į pirmą vietą, visuomet mato kitą, mato Lietuvą, šalį. Jos kūryboje liejasi grožio pojūtis. Knyga ji kolegoms siunčia žinutę, kaip reikia bendrauti. Keičiasi santvarkos, o žmogaus pamatai, žmogaus vertė lieka.
Alytaus miesto Zonta klubo prezidentė Rūta Jasionienė knygos „Lemties galia“ autorę pavadino žmogumi, kuriame nėra vergo, tai dvasios aristokratė.
B.Griškevičienė ne kartą tvirtino, kad be praeities, be pagrindo, visi mes esame silpni. Lietuvos valstybės istorijos archyvo skyriaus specialistė Neringa Češkevičiūtė patvirtino, kad 300 metų istorijos lobynai byloja, jog ponia Birutė turi garsios kilmės. Jai nesvetima garbės samprata. Juk kiek daug verti Birutės žodžiai, terminas – apie mane istorijoje, bet ne mano istorija. Tai jau svarbu garbingumo sąvokoje.
Kiek žmogui svarbu istoriją žinoti? Atsakymą mes turime, jis giesmėje „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semias“. Tai ragina atsigręžti į savo šaknis ir pamąstyti: „Aš esu toks, kad prieš mane buvo tokie žmonės. Tai egzistenciniai klausimai. Mes visi turime savo šaknis. Tik subrendusiam žmogui kyla klausimas, o kokios mano šaknys?“
„Ačiū už tai, kad jūs atitekote Alytui“
Dar kupina energijos B.Griškevičienė ragino mažiau domėtis tuštybėmis, daugiau dėmesio skirti tikroms vertybėms, nes jaunoji karta daugiau mokosi iš pavyzdžių negu iš pamokų. Taurumas, pagarba, atjauta, patriotizmas – prioritetai. Ir geriau prisiminti žmogų kaip gerą nei kaip gražų.
Jos pastebėjimu, gyvenime viskas vyksta fatališkai ir nieko čia daug nesuplanuosi. Anuomet, kai Lietuva atsidūrė blokados spąstuose, Birutė atsitiktinai susipažino su Maltos ordino nariais iš Prancūzijos. Ši pažintis atnešė nemažai naudos ir mūsų miestui, specializuotiems kūdikių namams, vaikų globos namams. Nemažai globos namų vaikų turėjo galimybę vasaras leisti Prancūzijoje.
Sausio 13-osios įvykių žinios B.Griškevičienę pavijo viešinčią Vokietijoje. Aktorė Inesa Pilvelytė perskaitė ištrauką apie tuomet autorės patirtus išgyvenimus. Daiva Pasaravičienė, Alytaus soroptimisčių vadovė, kalbėjo apie Birutės kelią į klubą ir jos veiklą jame. Ineta Rauličkytė, atstovaujanti Alytaus frankofonams, linkėjo antros knygos, nes Birutė turi dar ką pasakyti.
Visiems linkėjimai perduoti nuo Danijoje šiuo metu besistažuojančio Alytaus aeroklubo, kur nuo 1944 metų saugomas Normandijos–Nemuno pulko atminimas, viršininko Kęstučio Urbanavičiaus, taip pat šilčiausi sveikinimai nuo vieno iš minėto Alytuje bazavusio pulko lakūno Roger Sauvage dukros Angelės Motejutienės, kuri taip pat negalėjo atvykti į šį renginį.
Susitikime dalyvavo ir knygos rėmėjų – Alytaus miesto ir rajono savivaldybių – atstovai vicemerė Valė Gibienė ir meras Algirdas Vrubliauskas.
Vicemerė, taip pat alytiškė, knygos autorę pavadino stiliaus ikona, išskirtinės elegancijos moterimi. „Ačiū už tai, kad jūs atitekote Alytui, juk gimėte Kaune. Ačiū už altruizmą“, – dėkojo V.Gibienė.
„Toks gydytojų pašaukimas, jūs labiausiai jaučiate žmonių godas. Birutė daug plačiau mąsto negu daktarė. Renginiuose, ką sutiksi, ką ne, bet Birutę visuomet“, – dėkodamas už „Lemties galią“ sakė rajono vadovas.
„Tai knyga apie kitus žmones, ne apie mane. Aš tik pasišildžiau šalia jų“, – taip ne vieno sveikintojo gražius šiltus žodžius atrėmė visiems alytiškiams gerai žinoma gydytoja, o daugeliui ir kaip nauja rašytoja.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Didziausios sekmes Jums!…
Komentaras
Didziausios sekmes Jums! Aciu ,kad esate.
Sveikinu, ponia Birute
Komentaras
Sveikinu, ponia Birute