Pro­jek­tas Va­rė­nos ne­įga­lie­siems vir­ši­jo lū­kes­čius: da­ly­viai ne tik ta­po ak­ty­ves­ni, bet ir su­si­ra­do drau­gų (179)

Varenos neigalieji
„Kar­tais tu­ri pro­jek­to idė­ją, vi­zi­ją, o re­a­ly­bė­je jis ne­pa­vyks­ta. O įgy­ven­din­da­mi šį pro­jek­tą pa­ma­tė­me, kad vis­kas bu­vo pui­ku – ir vi­zi­ja, ir re­a­ly­bė, jis tik­rai tu­rė­jo di­de­lę pras­mę“, – apie Va­rė­nos spor­to cen­tro sėk­min­gai už­baig­tą pro­jek­tą at­si­lie­pė įstai­gos spor­ti­nės veik­los pro­jek­tų va­do­vas Ro­lan­das Mar­ki­nas. Pro­jek­to me­tu ne­įga­lie­siems bu­vo pa­siū­ly­tos spor­ti­nės veik­los, o vi­sų svar­biau­sia – ga­li­my­bė pa­ben­drau­ti su ki­tais žmo­nė­mis.

Trū­ko veik­lų ne­įga­lie­siems

Pus­an­trų me­tų tru­ku­sia­me pro­jek­te da­ly­va­vo įvai­raus am­žiaus 25 ne­įga­lie­ji – kaip sa­ko R. Mar­ki­nas, iki šios ini­cia­ty­vos to­kiems žmo­nėms Va­rė­nos ra­jo­ne ne­bu­vo di­de­lės veik­lų ar už­si­ė­mi­mų pa­siū­los: „Šian­dien ma­to­me, kad įvai­rūs so­cia­li­niai sky­riai ini­ci­juo­ja veik­las su ne­įga­liai­siais, nes ma­to, kad šie žmo­nės la­bai no­riai, ak­ty­viai da­ly­vau­ja.“

Jis pri­du­ria, kad po­rei­kis veik­loms, pri­ei­na­moms ne­įga­lie­siems, Va­rė­no­je iš­ties yra. Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, šie žmo­nės gau­na ma­žiau dė­me­sio, ne vi­si ir ga­li sau leis­ti at­ke­liau­ti į spor­to sa­lę ar ba­sei­ną.

„Pa­si­rin­ko­me vyk­dy­ti spor­ti­nes veik­las – už­si­ė­mi­mus tre­ni­ruok­lių sa­lė­je, ba­sei­ne, ki­ne­zi­te­ra­pi­ją. Mū­sų pen­ki sa­va­no­riai bu­vo ap­mo­ky­ti, kaip rei­kia elg­tis su ne­įga­liai­siais. Tu­rė­jo­me šiek tiek sun­ku­mų, nes di­de­lė da­lis da­ly­vių bu­vo vy­res­nio am­žiaus, tad rei­kė­jo tin­ka­mai pa­rink­ti krū­vį. Ta­čiau sa­va­no­riai pui­kiai su­si­tvar­ko, kai rei­kė­jo skir­tis, bu­vo ir gė­lių, ir aša­rų“, – da­li­ja­si R. Mar­ki­nas.

Ke­lia­vo ir prie jū­ros

Pa­sa­ko­da­mas apie pro­jek­to veik­las, jis iš­ski­ria, kad tre­ni­ruok­lių sa­lė­je su ne­įga­liai­siais bu­vo dir­ba­ma tri­skart per sa­vai­tę. Į šias veik­las įsi­jung­da­vo pro­jek­to sa­va­no­riai ir so­cia­li­niai dar­buo­to­jai.

„Jie kar­tu su da­ly­viais at­lik­da­vo įvai­rius tem­pi­mo pra­ti­mus, mankš­tas, pra­ti­mus su tre­ni­ruok­liais, ku­riuos pa­vy­ko įsi­gy­ti dėl pro­jek­to. Sa­va­no­riai ruo­šė to­kias mi­ni pro­gra­mas, kur bu­vo su­ra­šy­ti už­si­ė­mi­mai, pra­ti­mai. Dirb­da­vo su vi­sais da­ly­viais, kiek­vie­nas ga­lė­jo pa­si­pa­sa­ko­ti, ką jam skau­da, kam no­rė­tų skir­ti dau­giau dė­me­sio, ką la­vin­ti. At­si­žvel­gus į tai, bū­da­vo pri­de­ri­na­mi pra­ti­mai“, – apie pro­jek­to ei­gą kal­ba pa­šne­ko­vas.

Da­ly­viai ba­sei­ne ne tik plau­kio­da­vo – van­de­ny­je taip pat at­lik­da­vo spe­cia­lias mankš­tas.

„Da­ly­viai dir­bo su plū­du­rais, ba­sei­nui skir­tais svar­me­ni­mis – žmo­nės at­lik­da­vo pra­ti­mus, ku­riuos sa­va­no­ris jiems ro­dy­da­vo. Mankš­tos truk­da­vo 45–60 mi­nu­čių. Da­ly­viai pa­tys sa­ky­da­vo, kad po ba­sei­no jau­čia­si žva­les­ni, ener­gin­ges­ni. La­bai džiau­gė­si, kad tu­ri ga­li­my­bę ne­mo­ka­mai lan­ky­tis ba­sei­ne. Kai ku­rie jų ne­ga­li sau leis­ti vaikš­čio­ti į ba­sei­ną, nes tai kai­nuo­ja“, – pri­du­ria jis.

R. Mar­ki­nas už­si­me­na ir apie dar vie­ną sma­gią veik­lą ne­įga­lie­siems – ke­lio­nę į 7 die­nų truk­mės sto­vyk­lą pa­jū­ry­je. Čia jie ga­vo vi­są iš­lai­ky­mą, mai­ti­ni­mą, už­si­ė­mi­mus.

„Jie tu­rė­jo die­no­tvarkę. Ry­tais vyk­da­vo ry­ti­nė mankš­ta prie jū­ros. Po to bu­vo tam tik­ri žai­di­mai su leng­vais ju­de­siais, pri­tai­ky­tais ne­įga­lie­siems – pa­vyz­džiui, per­duo­ti ka­muo­lį vie­nas ki­tam.

Vyk­dė­me ir žy­gius Šven­to­sios apy­lin­kė­se. Bu­vo ir vie­nos die­nos žy­gis, kur rei­kė­jo daug ei­ti. Aiš­ku, pa­si­vaikš­čio­ji­mas bu­vo leng­vas, su per­trau­ko­mis, kad ne­nu­var­gin­tu­me žmo­nių. Vis­kas pa­vy­ko pui­kiai – ki­ti da­li­jo­si min­ti­mis, kad gal gy­ve­ni­me dau­giau prie jū­ros ne­nu­va­žiuos, ki­ti sau to­kios ke­lio­nės ne­la­bai ir leis­tų, tad la­bai džiau­gia­mės, kad pro­jek­tas su­tei­kė jiems to­kią ga­li­my­bę“, – šyp­so­si pa­šne­ko­vas.

Su­si­ra­do drau­gių ir iš­mo­ko plauk­ti

Vis­gi pro­jek­tas su­tei­kė ne tik ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti jū­rą ar pa­spor­tuo­ti, bet ir su­si­ras­ti drau­gų.

„Da­ly­viai tar­pu­sa­vy­je ben­drau­ja gru­pe­lė­mis. Ma­ty­da­vau, kad jie at­ei­na po pen­kis ir ste­bė­jau­si, nes pra­džio­je vi­si at­ei­da­vo kas sau, po vie­ną. O vė­liau pra­dė­jo vaikš­čio­ti gru­pe­lė­mis – pa­si­ro­do, prieš už­si­ė­mi­mus da­ly­viai ke­liau­da­vo kur nors pa­si­bū­ti kar­tu“, – džiau­gia­si Va­rė­nos spor­to cen­tro spor­ti­nės veik­los pro­jek­tų va­do­vas.

Sep­ty­nias­de­šimt­me­tė pro­jek­to da­ly­vė Vy­da Jar­ma­la­vi­čie­nė ant­ri­na R. Mar­ki­nui sa­ky­da­ma, kad pro­jek­tu vi­si li­ko iš­ties pa­ten­kin­ti.

„Tai bu­vo la­bai nau­din­gas pro­jek­tas, at­si­ra­do daug pa­žin­čių, su­si­ben­dra­vo­me, pra­dė­jo­me veik­lą – štai mes ke­lios mo­te­rys dai­nuo­ja­me an­sam­bly­je. Taip pat ei­na­me pa­si­vaikš­čio­ti pa­žin­ti­niais Va­rė­nos ta­kais“, – da­li­ja­si mo­te­ris.

Jos tei­gi­mu, už­si­sė­dė­ti na­muo­se – la­bai leng­va, o pri­si­vers­ti spor­tuo­ti – sun­ku, o štai pro­jek­tas pa­dė­jo „iš­si­ju­din­ti“.

„Tu­riu pro­ble­mų su stu­bu­ru, taip pat skau­da są­na­rius, jie ne­lanks­tūs. Tai da­rė­me įvai­rius nau­din­gus pra­ti­mus. Po pro­jek­to tik­rai ge­riau jau­čiau­si, o la­biau­siai man pa­ti­ko ba­sei­nas – ten taip ge­ra. Aš už­au­gau prie eže­rų, ta­čiau vai­kys­tė­je tu­rė­jau su van­de­niu su­si­ju­sią trau­mą, tai bi­jo­jau plau­kio­ti. Ta­čiau ba­sei­ne juk mes vi­si ben­drai plau­kio­jo­me su tre­ne­rių pa­gal­ba, įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis, tad iš­mo­kau plauk­ti“, – džiau­gia­si V. Jar­ma­la­vi­čie­nė.

Vis dėl­to mo­te­ris iš­ski­ria, kad svar­biau­sia – ben­dra­vi­mas su tre­ne­riais, sa­va­no­riais ir ki­tais žmo­nė­mis. Pa­šne­ko­vė sa­ko, kad pro­jek­to me­tu vi­si la­bai ar­ti­mai su­si­drau­ga­vo, tad at­ėjus pa­bai­gai skir­tis su jais bu­vo la­bai gai­la ir pra­si­ta­ria, kad la­bai no­rė­tų ir vėl su­da­ly­vau­ti pa­na­šia­me pro­jek­te.

„Pro­jek­to pa­bai­ga ne­reiš­kia veik­lų pa­bai­gos – da­ly­viai ga­li ir to­liau at­ei­ti į tre­ni­ruok­lių sa­lę, ta­čiau, ži­no­ma, ne per ka­ran­ti­ną. Pa­si­bai­gus pro­jek­tui at­ei­da­vo 4–5 ne­įga­lūs žmo­nės ir pa­tys spor­tuo­da­vo, nes jau tu­ri ži­nių, ko­kius pra­ti­mus da­ry­ti ir kaip tai­syk­lin­gai juos at­lik­ti. Be to, jie vaikš­to su šiau­rie­tiš­ko­mis laz­do­mis, yra žy­miai ak­ty­ves­ni.

Da­ly­viai man nuo­lat skam­bi­na ir klau­sia, ar at­ei­ty­je bus kaž­kas pa­na­šaus. Aš pa­ža­dė­jau, kad tik­rai tę­si­me. Ir ma­nau, kad ki­ta­me pro­jek­te ga­lė­si­me ne­ap­si­ri­bo­ti tik 25 žmo­nė­mis“, – šyp­so­da­ma­sis sa­ko Ro­lan­das Mar­ki­nas.

 

Pro­jek­tas fi­nan­suo­tas pa­gal ES fon­dų in­ves­ti­ci­jų veiks­mų pro­gra­mą, ku­rios tiks­las – pa­ska­tin­ti pi­lie­čius bū­ti ak­ty­vius, sa­vo mies­tuo­se kur­ti ini­cia­ty­vas ir taip ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį Lie­tu­vo­je. Dau­giau apie ga­li­my­bes ini­ci­juo­ti pro­jek­tus sa­vo mies­te ar ben­druo­me­nė­je www.mies­to­ben­druo­me­ne.lt.

 

Užs. Nr. 0152

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.