„Go­je­lio” va­do­vė Ži­vi­lė Pa­tins­kai­tė: „Sce­na – tai vie­ta, kur su­si­pa­žįs­ta­ma su nau­ju sa­vi­mi, tai vie­ta, ku­riai jau­čia­ma tar­si pri­klau­so­my­bė, be­ga­li­nis no­ras sa­ve ati­duo­ti” (5)

But­ri­mo­nių kul­tū­ros centro šo­kių stu­di­jos „Go­je­lis“ va­do­vė cho­reo­grafė Ži­vi­lė Pa­tins­kai­tė.
But­ri­mo­nių kul­tū­ros centro šo­kių stu­di­jos „Go­je­lis“ va­do­vė cho­reo­grafė Ži­vi­lė Pa­tins­kai­tė.
„Go­je­lio“ šo­kė­jai sie­kia, kad ste­bin­tys žmo­nės juos skai­ty­tų. Kad tai pa­vyk­tų, tu­ri į šo­kį įdė­ti daug sa­vęs, kad su kiek­vie­nu at­lik­tu ju­de­siu tar­si iš­trūk­tų po ma­žą da­le­lę is­to­ri­jos. Su kiek­vie­nu žings­ne­liu kar­tu plau­kia emo­ci­jos, iš­gy­ve­ni­mai... Vi­sa tai ati­duo­dant, at­gal kaip at­pil­dą at­li­kė­jai gau­na be ga­lo nuo­sta­bų jaus­mą – at­gai­vą, leng­vu­mą bei, ži­no­ma, džiaugs­mą. Šo­kant jie jau­čia mei­lę tam, ką da­ro“, – taip ro­man­tiš­kai apie bu­vi­mą sce­no­je kal­ba But­ri­mo­nių kul­tū­ros centro šo­kių stu­di­jos „Go­je­lis“ va­do­vė cho­reo­grafė Ži­vi­lė Pa­tins­kai­tė. Cho­reo­grafę Ži­vi­lę, ku­ri no­ri tie­siog šok­ti, dirb­ti, kur­ti, puo­se­lė­ti ir skleis­ti šo­kio me­ną bei jo gro­žį ap­lin­ki­niams, kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Įpras­tai kaip sa­ve, Ži­vi­le, pri­sta­to­te? Kuo ypa­tin­gas Jū­sų kū­ry­bi­nis ke­lias?

– Esu šo­kio mo­ky­to­ja, cho­reo­grafė, šo­kė­ja, nuo 2014 me­tų šo­kių ko­lek­ty­vo „Go­je­lis“ va­do­vė.

Šo­kių ko­lek­ty­ve „Go­je­lis“ plė­to­ja­me įvai­ria­pu­sį šo­kio me­ną (liau­dies, šiuo­lai­ki­nį, gat­vės, pra­mo­gi­nį, li­ni­ji­nį šo­kį), ta­čiau dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria­me lie­tu­vių liau­dies šo­kiams. Dau­ge­lis ma­no cho­reo­grafinių kom­po­zi­ci­jų, šo­kių su­kur­ta įvai­rioms vals­ty­bi­nių ir ki­tų šven­čių pro­goms.

„Go­je­lį“ vie­ni­ja per 70 šo­kė­jų.

 

– Ką Jums reiš­kia prie „Go­je­lio“ pro­gra­mos pa­ra­šy­ta Jū­sų, kaip va­do­vės, pa­var­dė?

– Di­de­lė gar­bė bū­ti „Go­je­lio“ va­do­ve, ku­rio pra­di­nin­kė ir įkū­rė­ja yra cho­reo­grafė Bi­ru­tė Se­rei­či­kai­tė, ma­no pir­mo­ji šo­kių va­do­vė. Tuo me­tu ma­no pa­var­dė „Go­je­ly­je“ skam­bė­jo kaip šo­kė­jos.

Da­bar džiau­giuo­si, kad ga­liu tęs­ti jo tra­di­ci­jas.

– Nuo ke­le­rių Jus pa­čią už­ka­ria­vo šo­kis?

– Ga­li­ma sa­ky­ti, nuo pat ma­žų die­nų ma­ne jis už­ka­ria­vo. Dar bū­da­ma ma­ža mer­gai­tė la­bai mė­gau šok­ti, dai­nuo­ti, da­ry­ti vis­ką, kas su­si­ję su mu­zi­ka ir ju­de­siu. Pra­dė­ju­sią lan­ky­ti mo­kyk­lą ma­ne pa­ste­bė­jo šo­kių mo­ky­to­ja Bi­ru­tė Se­rei­či­kai­tė ir pa­kvie­tė į sa­vo su­kur­tą But­ri­mo­nių kul­tū­ros na­mų ir vi­du­ri­nės mo­kyk­los šo­kių stu­di­ją. Nuo tos die­nos šo­kis ta­po ne­at­sie­ja­ma ma­no gy­ve­ni­mo da­li­mi.

Kai tik pra­dė­jau lan­ky­ti „Go­je­lį“, su­pra­tau, kad šo­kis yra ma­no ke­lias ir jau nuo ta­da ne­ki­lo jo­kių abe­jo­nių, kuo tap­siu už­au­gu­si. Stu­di­jų me­tu taip pat lan­kiau tau­ti­nių šo­kių an­sam­blį „Ra­sa“, ku­rio pui­ki va­do­vė Bi­ru­tė Braž­džiū­tė dar la­biau įkvė­pė ma­ne to­les­niam šo­kio ke­liui.

Na ir po stu­di­jų pra­dė­jau dirb­ti Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cen­tro But­ri­mo­nių sky­riu­je cho­reo­grafe, ku­ria­me su šo­kių ko­lek­ty­vu „Go­je­lis“ dir­bu iki šių die­nų.

Ga­liu drą­siai teig­ti, kad tai ne tik ma­no dar­bas, bet kar­tu po­mė­gis bei gy­ve­ni­mo bū­das.

 

– Se­niai ži­no­ma, kad šo­kis – tai te­ra­pi­ja. Net sa­ko­ma, kad šo­kis ga­li pa­aiš­kin­ti dau­giau vi­suo­me­ni­nio ir kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo as­pek­tų ne­gu ga­li pa­si­ro­dy­ti. O kaip ma­no­te Jūs?

– Ma­nau, kad šo­kis yra tie­siog ne­at­sie­ja­mas nuo mū­sų vi­sų gy­ve­ni­mo. Žmo­nės nuo se­no šo­kiu iš­reiš­kia sa­vo jaus­mus, iš­gy­ve­ni­mus, jis at­spin­di gy­ve­ni­mo re­a­li­jas.

Kaip sa­ko­ma, šo­kis – tai vais­tas kū­nui ir sie­lai.

 

– Šo­kis – nuo­la­ti­nis ju­dė­ji­mas. Ra­my­bei ja­me tur­būt nė­ra vie­tos? Kaip iš­lai­ko­te dis­cip­li­ną?

– Iš tik­rų­jų esu toks žmo­gus, ku­rio gy­ve­ni­me ra­my­bei vie­tos nė­ra. Ta­čiau esu itin reik­li tiek sau, tiek šo­kė­jams ir dis­cip­li­na čia yra svar­bi.

Šo­kių ko­lek­ty­ve mes tu­ri­me įsi­ve­dę tam tik­ras tai­syk­les, ku­rių šo­kė­jai tu­ri lai­ky­tis už­si­ė­mi­mų ir ren­gi­nių me­tu. Jų lai­kan­tis vai­kai įgy­ja at­sa­ko­my­bės, iš­moks­ta dirb­ti ko­man­do­je, au­ga kaip as­me­ny­bės stip­rūs ir sa­va­ran­kiš­ki.

 

– Kaip Jūs pa­ti pa­lai­ko­te pro­fe­si­nę for­mą?

– Nuo­lat šo­ku pa­ti su šo­kė­jais re­pe­ti­ci­jo­se, ren­gi­niuo­se, da­ly­vau­ju įvai­riuo­se se­mi­na­ruo­se, mo­ky­muo­se, sto­vyk­lo­se, ku­rias ve­da pro­fe­sio­na­lūs šo­kė­jai, cho­reo­grafai iš Lie­tu­vos bei įvai­rių už­sie­nio ša­lių, ren­giu šo­kio pro­jek­tus, res­pub­li­ki­nius fes­ti­va­lius.

 

– Da­bar svars­tau: mėgs­tu lan­ky­tis vi­sų Aly­taus ra­jo­no se­niū­ni­jų ren­gi­niuo­se, bet bū­da­ma But­ri­mo­ny­se vi­suo­met ste­biuo­si ir džiau­giuo­si tiek daug jau­nų vei­dų ma­ty­da­ma. Tai – „Go­je­lio“ įta­ka?

– Iš da­lies taip, nes „Go­je­ly­je“ daug jau­nų, ver­žlių, cha­rak­te­rin­gų, ta­len­tin­gų bei kū­ry­bin­gų šo­kė­jų, ku­rie iš vi­sos šir­dies trokš­ta šok­ti ir skleis­ti tą šo­kį ki­tiems.

O tai iš tie­sų už­bu­ria ir pri­trau­kia jų ar­ti­muo­sius, But­ri­mo­nių se­niū­ni­jos gy­ven­to­jus bei ki­tus at­vyks­tan­čius sve­čius. Ta­čiau But­ri­mo­ny­se yra daug ir ki­tų pui­kių ko­lek­ty­vų, ku­rie ak­ty­viai da­ly­vau­ja But­ri­mo­nių mies­te­lio veik­lo­je.

 

– Dar pa­sa­ky­ki­te, ko­dėl bū­tent „Go­je­lis“? Kaip į jį pri­trau­kia­te šo­kė­jų?

– „Go­je­lis“ aso­ci­juo­ja­si su jau­nat­viš­ku įvai­raus am­žiaus šo­kė­jų ver­žlu­mu. Pa­si­kar­to­siu, bet kai tik bai­giau stu­di­jas, man ne­ki­lo jo­kių abe­jo­nių, kad no­riu su­grįž­ti į sa­vo gim­tą­jį kraš­tą ir tęs­ti šio ko­lek­ty­vo tra­di­ci­jas, ku­ria­me pa­ti šo­kau dvy­li­ka me­tų.

„Go­je­lis“ – tar­si tra­di­ci­ja iš kar­tos į kar­tą nuo pir­mo­sios va­do­vės Bi­ru­tės Se­rei­či­kai­tės lai­kų, nes šį ko­lek­ty­vą lan­ko ir bu­vu­sių šo­kė­jų vai­kai.

Pri­trauk­ti šo­kė­jus gal­būt pa­de­da ir ma­no pa­čios kaip va­do­vės tam tik­ros sa­vy­bės: di­de­lis už­si­de­gi­mas ir ti­kė­ji­mas tuo, ką da­rau, en­tu­ziaz­mas, jau­nat­viš­ku­mas, no­ras vis to­bu­lė­ti, su ko­lek­ty­vu ke­liau­ti, da­ly­vau­ti įvai­riuo­se fes­ti­va­liuo­se, kon­kur­suo­se, Lie­tu­vos dai­nų šven­tė­se.

Tai­gi, bu­vi­mas kar­tu, ben­dra­vi­mas, kū­ry­ba, šo­kiai, jau­du­lys prieš pa­si­ro­dy­mus, fes­ti­va­liai, kon­kur­sai, džiaugs­mas po jų – vi­sa tai mus jun­gia ir vie­ni­ja.

 

– O ko­kie su­au­gu­sie­ji šok­ti su­si­ren­ka? Ne­ki­lo min­čių su­bur­ti vien vy­rų šo­kė­jų gru­pę?

– Esu su­bū­ru­si mo­te­rų li­ni­ji­nių šo­kių gru­pę „Gra­ci­ja“. Su ja ak­ty­viai da­ly­vau­ja­me įvai­riuo­se ra­jo­no ren­gi­niuo­se bei li­ni­ji­nių šo­kių fes­ti­va­liuo­se vi­so­je Lie­tu­vo­je. Su­bur­ti vien vy­rų šo­kė­jų gru­pę kol kas to­kių min­čių nė­ra, nors įvai­rių pa­juo­ka­vi­mų šia te­ma bu­vo.

Ta­čiau su­au­gu­sių­jų po­ri­nių šo­kių gru­pę su­kur­ti tik­rai no­rė­čiau. At­ei­ty­je gal­būt tai dar įgy­ven­din­siu.

 

– Žiū­ro­vui šo­kio es­te­ti­ka – svar­bus ak­cen­tas. Kiek Jums ji svar­bi?

– Šo­kio es­te­ti­ka man taip pat tu­ri di­de­lę reikš­mę. Svar­bi šo­kė­jų ju­de­sių plas­ti­ka, rit­miš­ku­mas, mu­zi­ka, per­teik­tas šo­kio jaus­mas, kos­tiu­mai ir ki­ta.

Ši vi­su­ma ne­ša žiū­ro­vams ži­nią, su­ku­ria šo­kio es­te­ti­nį vaiz­dą.

 

– Pa­mi­nė­jo­te kos­tiu­mus. Koks vaid­muo ten­ka kos­tiu­mams?

– Tai ne­at­sie­ja­ma kiek­vie­no pa­si­ro­dy­mo da­lis. Mū­sų ko­lek­ty­ve ski­ria­ma daug dė­me­sio kos­tiu­mams. Šo­kio dra­bu­žio tvar­kin­gu­mą, iš­skir­ti­nu­mą, spal­vin­gu­mą pa­ste­bi kiek­vie­nas. Tai su­tei­kia šo­kiui sa­vi­tu­mo.

Ka­dan­gi mū­sų ko­lek­ty­ve daug dė­me­sio ski­ria­ma lie­tu­vių liau­dies šo­kiams, šo­kė­jai jau nuo ma­žens su­pa­žin­di­na­mi su tau­ti­niu kos­tiu­mu, jo da­li­mis, mo­ko­mi, kaip tvar­kin­gai ir at­sa­kin­gai jį dė­vė­ti bei sau­go­ti.

 

– Įdo­mu bū­tų nors kaž­kiek pra­ver­ti ir Jū­sų kū­ry­bi­nę vir­tu­vę, su­ži­no­ti, kaip gims­ta šo­kis. Pa­ban­dy­siu spė­ti: nau­jas šo­kis pra­si­de­da nuo po­kal­bio, dis­ku­si­jos. O kiek lai­ko trun­ka, kad šo­kis tap­tų šo­kiu, jau pa­sa­ky­ki­te Jūs?

Kiek­vie­ną kar­tą vis skir­tin­gai, pri­klau­so­mai nuo šo­kio te­mos ir žan­ro. Kiek­vie­nas ma­no kū­ry­bos pro­ce­sas tu­ri sa­vo įgy­ven­di­ni­mo lai­ką. Pir­miau­sia iš­gry­ni­nu idė­ją, o po to at­ke­liau­ja jos me­ni­nė iš­raiš­ka.

 

– Ar svar­bi šo­kio vie­ta? Ar pa­si­tai­ko šok­ti tam la­bai ne­pa­lan­kio­se erd­vė­se?

– Ma­nau, kad šo­kis ga­li įsi­kur­ti ir vyk­ti vi­sur, ta­čiau kiek­vie­na šo­kio erd­vė ski­ria­si sa­vo spe­ci­fiš­ku­mu.

Kal­bant apie ne­pa­lan­kias erd­ves, yra pa­si­tai­kę šok­ti itin ak­me­nuo­to­je aikš­tė­je, taip pat ma­žo­je erd­vė­je, kai rei­kė­jo šo­kė­jams grei­tai per­sio­rien­tuo­ti ir su­ma­žin­ti po­rų skai­čių šo­ky­je.

Bet, kaip sa­ko­ma, nė­ra pa­dė­ties be iš­ei­ties.

 

– Kaip šok­da­mi jau­čia­si pa­tys at­li­kė­jai?

– Kiek­vie­nas šo­kė­jas šok­da­mas jau­čia vis ki­to­kį jaus­mą. Bet bū­tent tai ir da­ro šo­kį sa­vo­tiš­kai įdo­mų ir gra­žų.

Šo­kė­jai sie­kia, kad ste­bin­tys žmo­nės juos skai­ty­tų. Kad tai pa­vyk­tų, tu­ri į šo­kį įdė­ti daug sa­vęs, kad su kiek­vie­nu at­lik­tu ju­de­siu tar­si iš­trūk­tų po ma­žą da­le­lę is­to­ri­jos. Su kiek­vie­nu žings­ne­liu kar­tu plau­kia emo­ci­jos, iš­gy­ve­ni­mai. Vi­sa tai ati­duo­dant, at­gal kaip at­pil­dą at­li­kė­jai gau­na be ga­lo nuo­sta­bų jaus­mą – at­gai­vą, leng­vu­mą bei, ži­no­ma, džiaugs­mą. Šo­kant jie jau­čia mei­lę tam, ką da­ro.

Lau­ki­mas ei­ti į sce­ną vie­niems bū­na di­džiau­sia aki­sta­ta su bai­me ir ne­ri­mu, o ki­tiems tai tar­si ad­re­na­li­no pliūps­nis, ir, vos tik žen­gus žings­nį į sce­ną, su­pran­ta­ma, kad tai vie­ta, kur ga­li­ma pa­bėg­ti, tai vie­ta, kur su­si­pa­žįs­ta­ma su nau­ju sa­vi­mi, tai vie­ta, ku­riai jau­čia­ma tar­si pri­klau­so­my­bė, be­ga­li­nis no­ras sa­ve ati­duo­ti. Šok­da­mi šo­kė­jai tar­si iš­lais­vi­na sa­ve ir sa­vo jaus­mus, o pa­ti­riant vi­sa­pu­siš­ką lais­vę at­si­ve­ria vi­sos ga­li­my­bės ne tik at­si­skleis­ti, bet ir to­bu­lė­ti.

 

– Oho, ko­kie nuo­sta­būs po­ty­riai. O ar ky­la min­čių pa­ty­ri­nė­ti žiū­ro­vų emo­ci­jas vie­no ar ki­to šo­kio me­tu?

– Ži­no­ma. Žiū­ro­vų emo­ci­jos la­bai svar­bios tiek at­li­kė­jams, tiek cho­reo­grafams, nes jos pa­ro­do, ar šo­kis pa­lie­tė, ar pa­vy­ko per­teik­ti jo nuo­tai­ką bei jaus­mą, ar žiū­ro­vas iš­gy­ve­no is­to­ri­ją.

 

– Pa­kal­bė­ki­me apie šo­kio stan­dar­tą. Ko­kie šo­kiai jo lai­ko­si ir ar bū­ti­na tų stan­dar­tų lai­ky­tis. Pa­vyz­džiui, man įdo­miau­sia, kaip per­žen­gia­mos ri­bos ir vi­sas emo­ci­jas bei dė­me­sį pa­sig­lem­žia šo­kė­jų vir­tuo­ziš­ki ge­bė­ji­mai.

– Kiek­vie­na­me šo­kio žan­re yra tam tik­ri stan­dar­tai, ku­rių rei­kia lai­ky­tis. Ta­čiau šių lai­kų žiū­ro­vas yra reik­lus, smal­sus, jis no­ri šo­ky­je pa­ma­ty­ti ir šou su įvai­riais vir­tuo­ziš­kais ge­bė­ji­mais.

To­dėl, ma­nau, rei­kia at­ras­ti tą ba­lan­są tarp šo­kio stan­dar­to ir vir­tuo­ziš­kų ge­bė­ji­mų.

 

– Me­ni­nius per­for­man­sus mėgs­ta­te?

– Įdo­mu juos ste­bė­ti, ana­li­zuo­ti, su­pras­ti, ta­čiau pa­ti ne­daž­nai juos ku­riu.

 

– Ko­kių su­si­ju­sių su šo­kiais sva­jo­nių tu­ri­te?

– Di­de­lių sva­jo­nių ne­tu­riu. No­riu tie­siog šok­ti, dirb­ti, kur­ti, puo­se­lė­ti ir skleis­ti šo­kio me­ną bei jo gro­žį ap­lin­ki­niams.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Systematically visiting the four hands massage for clients, you guarantee himself excellent sexual relaxation.
    Dear gentlemen!
    In school sensual massage women will hold erotic 4hands massage. Similar swedish massage, as in principle, and relaxation, influences on some area human body, this give a chance male gain strength.
    And while, french massage and not violates practically any prohibitions, for the reason it's not about sexual contact.
    The energy massage inSoho it today skill give away bliss. The Soapy massage - on the influence on clients is meant practically unlimited available opportunities actions on bodily, and consequently, and psychoemotional state of health friends.

    [url=https://sites.google.com/view/japanese-massages]Как создать свой блог Советы рекомендации и шаблоны для[/url]

    Komentaras

    McDonald’s said Tuesday it is temporarily closing all of its 850 restaurants in Russia in response to the country's invasion of Ukraine.

    The burger giant said it will continue paying its 62,000 employees in Russia “who have poured their heart and soul into our McDonald’s brand.” But in an open letter to employees, McDonald’s President and CEO Chris Kempckinski said closing those stores for now is the right thing to do.

    “Our values mean we cannot ignore the needless human suffering unfolding in Ukraine,” Kempczinski said.

    Kempczinski said it's impossible to know when the company will be able to reopen its stores.

    “The situation is extraordinarily challenging for a global brand like ours, and there are many considerations,” Kempczinski wrote in the letter. McDonald's works with hundreds of Russian suppliers, for example, and serves millions of customers each day.

    McDonald’s has also temporarily closed 108 restaurants in Ukraine and continues to pay those employees.

    McDonald's could take a big financial hit because of the closures. In a recent regulatory filing, the Chicago-based company said its restaurants in Russia and Ukraine contributed 9% of its annual revenue, or around $2 billion.

    Unlike other big fast food brands in Russia that are owned by franchisees —— including KFC, Pizza Hut, Starbucks and Burger King —— McDonald’s owns 84% of its Russian locations.

    Yum Brands, the parent company of KFC and Pizza Hut, said Monday that it is donating all of the profits from its 1,050 restaurants in Russia to humanitarian efforts. It has also suspended new restaurant development in the country. Starbucks has said it is also donating profits from its 130 Russian stores to humanitarian efforts.

    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/Assistir-The-Batman-202…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/Watch-The-Batman-Online…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-2021-Free-On…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-2021-YTS-Tor…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/Watch-The-Batman-Online…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/Putlockers-Watch-The-Ba…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-Movie-Downlo…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-Full-HD-Stre…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/Watch-The-Batman-Free-o…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-2021-TORRENT…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/OnLiNe-The-Batman-2021-…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/Download-The-Batman-202…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-free-2022-YT…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-2021-Downloa…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-2021-Downloa…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/full-NETFLIX-The-Batman…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/123Movies-The-Batman-20…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/FREE-Download-Venom-2-2…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/Movies-The-Batman-2022-…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/WaTcH-The-Batman-2020-F…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-2022-Full-HD…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/FULL-Watch-The-Batman-2…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/WaTch-The-Batman-2022-F…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-2022-Full-Mo…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/HD-WATCH-The-Batman-FUL…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/FREE-WATCH-FULL-The-Bat…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/The-Batman-2022-FULL-MO…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/Putlockers-The-Batman-2…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/FULL-WATCH-Monster-Hunt…
    https://www.deviantart.com/batman-movie/journal/FULL-WATCH-The-Batman-2…
    https://www.reddit.com/r/bullettrainwatching/
    https://www.reddit.com/r/bullettrainmovie/
    https://www.reddit.com/r/bullettraifullfilm/
    https://www.reddit.com/r/bullettraifilm/
    https://www.reddit.com/r/bullettrain/
    https://www.reddit.com/r/bullettrain2022/

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.