Į ga­myk­lą įsi­dar­bi­no dėl mo­der­nios įran­gos

Su­si­vi­lio­jo mo­der­nu­mu

Aly­tu­je vei­kian­čio­je nau­jau­sio­je „Kau­no grū­dų“ ga­myk­lo­je Jus­ti­nas dir­ba nuo jos veik­los pra­džios, tai yra jau tre­čius me­tus. Kaip jis pa­sa­ko­ja, dar­bu čia su­si­vi­lio­jo dėl ga­myk­los šiuo­lai­kiš­ku­mo ir jo­je įdieg­tos mo­der­nios įran­gos, su ko­kia iki tol ne­bu­vo te­kę dirb­ti.

„Vi­sa ma­no dar­bi­nė pa­tir­tis su­sie­ta su įren­gi­mais, tech­ni­ka. Prieš tai taip pat dir­bau ga­my­bi­nė­je įmo­nė­je prie įren­gi­mų. Ta­čiau jau no­rė­jo­si iš­mok­ti kaž­ko nau­jo, to­bu­lė­ti, plės­ti sa­vo ži­nias ir pa­tir­tį. Dar prieš pra­de­dant sta­ty­bas bu­vo te­kę gir­dė­ti apie tai, jog „Kau­no grū­dų“ ga­myk­la bus vie­na mo­der­niau­sių vi­so­je Eu­ro­po­je, tad ne­abe­jo­jau, jog man čia bus ko pa­si­mo­ky­ti ir tik­rai ne­stigs iš­šū­kių, ku­rių jau ir­gi trū­ko“, – at­sklei­džia Jus­ti­nas.

6,5 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų plo­tą už­iman­čio­je ga­myk­lo­je su­mon­tuo­ta mo­der­ni įran­ga, ati­tin­kan­ti aukš­čiau­sius šiuo­lai­ki­nius ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mus, įsi­gy­ta iš ly­de­riau­jan­čių Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos, Švei­ca­ri­jos ir ki­tų Eu­ro­pos ga­min­to­jų. Nau­jai įdieg­tos tech­no­lo­gi­jos lei­do ne tik dar la­biau pa­di­din­ti „Kau­no grū­dų“ grei­tai pa­ruo­šia­mų pro­duk­tų ga­my­bos na­šu­mą (prieš de­šimt­me­tį Kė­dai­niuo­se pra­dė­jo veik­ti pir­mo­ji įmo­nės grei­tai pa­ruo­šia­mų pro­duk­tų ga­myk­la), bet ir pra­plės­ti ga­mi­na­mų pro­duk­tų asor­ti­men­tą. Su Aly­tu­je vei­kian­čios ga­myk­los ati­da­ry­mu pir­kė­jams pri­sta­ty­tos iki tol ne­ga­min­tos nau­jos grei­tai pa­ruo­šia­mų pro­duk­tų ka­te­go­ri­jos in­de­liuo­se: liz­di­niai ma­ka­ro­nai, ita­liš­ko sti­liaus ma­ka­ro­nai (it. pas­ta), kus­ku­sas. Taip pat įmo­nė ga­mi­na avi­ži­nių dribs­nių, gri­kių bei ry­žių ko­šes in­de­liuo­se. Per me­tus Aly­tu­je vei­kian­čio­je „Kau­no grū­dų“ ga­myk­lo­je iš vi­so pa­ga­mi­na­ma 140 mln. vie­ne­tų pro­duk­tų in­de­liuo­se. Net 95 proc. pa­ga­min­tų grei­tai pa­ruo­šia­mų pro­duk­tų įmo­nė eks­por­tuo­ja į 26 ša­lis, tarp ku­rių – Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Da­ni­ja, Šve­di­ja, Vo­kie­ti­ja, Is­pa­ni­ja ir kt.

„Ga­my­bos mas­tai, ži­no­ji­mas, jog pro­duk­tai, prie ku­rių ga­my­bos pri­si­dė­jai, at­si­du­ria pa­sau­li­niuo­se pre­ky­bos tin­kluo­se, ino­va­ty­vu­mas ir pats ga­my­bos pro­ce­sas, ku­ris yra pa­rem­tas šiuo­lai­ki­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis – vi­sa tai ma­ne iš tie­sų la­bai ža­vi. Vi­siš­kai pa­si­tei­si­no ma­no lū­kes­čiai, su ku­riais ir at­ėjau į šį dar­bą. Jau­čiu, kad la­bai daug iš­mo­kau, o da­bar jau ir ki­tus mo­kau“, – sa­ko Jus­ti­nas, ga­myk­lo­je dir­ban­tis nuo pir­mų die­nų ir ap­mo­kan­tis prie ko­man­dos pri­si­jun­gian­čius nau­jus dar­buo­to­jus.

At­sa­kin­gai žiū­ri į sa­vo dar­bą

„As­me­niš­kai esu toks žmo­gus, ku­riam svar­bu, kad pa­tik­tų dar­bas. Nė­ra taip, kad tie­siog ati­dir­bu dar­bo va­lan­das ir iš­ei­nu na­mo. Esu orien­tuo­tas į re­zul­ta­tą ir at­sa­kin­gai žiū­riu į tai, ką da­rau“, – pri­si­pa­žįs­ta Jus­ti­nas, ku­ris „Kau­no grū­dų“ grei­tai pa­ruo­šia­mų ma­ka­ro­nų ir ko­šių ga­myk­lo­je ei­na pa­ka­vi­mo ope­ra­to­riaus pa­rei­gas.

Val­dy­ti pa­ka­vi­mo įren­gi­nius, pri­žiū­rė­ti, kad jie veik­tų tin­ka­mai ir taip už­tik­rin­ti ga­lu­ti­nio pro­duk­to ko­ky­bę – taip sa­vo dar­bą glaus­tai api­bū­di­na aly­tiš­kis. „Mū­sų ga­myk­lo­je ga­mi­na­mi grei­tai pa­ruo­šia­mi pro­duk­tai pa­kuo­ja­mi į in­de­lius. Iš sa­vo pu­sės esu at­sa­kin­gas, kad pa­ka­vi­mo įran­ga bū­tų pa­reng­ta dar­bui: nu­sta­tau jos vei­ki­mo pa­ra­met­rus pa­gal kon­kre­tų ga­mi­na­mą pro­duk­tą, pa­lei­džiu įren­gi­nius ir pri­žiū­riu, kad veik­tų tin­ka­mai, o esant ga­my­bos su­tri­ki­mui, iš­si­aiš­ki­nu prie­žas­tis, jei pa­si­tai­ko ko­kių ge­di­mų – bū­na, kad ir pats juos su­tvar­kau“, – dar­bo už­ku­li­siais da­li­ja­si „Kau­no grū­dų“ ga­myk­los dar­buo­to­jas. Kaip jis pa­žy­mi, es­mi­nis jo dar­bo tiks­las – su­pa­kuo­tų pro­duk­tų ko­ky­bė, ati­tin­kan­ti tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus ir rei­ka­la­vi­mus. „Juk šie pro­duk­tai at­si­durs ant pir­kė­jų sta­lo. Kaž­kas juos val­gys, ir ma­no tiks­las – kad tas kaž­kas bū­tų pa­ten­kin­tas mū­sų ga­myk­lo­je pa­ga­min­tu pro­duk­tu. Tad kaip ga­liu ne­jaus­ti jo­kios at­sa­ko­my­bės?“ – sa­ko Jus­ti­nas.

Ir lais­va­lai­kis – prie tech­ni­kos

Ir lais­va­lai­kiu Jus­ti­nas neat­si­plė­šia nuo tech­ni­kos. Kaip jis pa­sa­ko­ja, mėgs­ta „pa­si­krapš­ty­ti“ prie au­to­mo­bi­lio, vis ran­da, ką pa­re­mon­tuo­ti, pa­to­bu­lin­ti. „Ma­tyt, to­kia jau pri­gim­tis. Nuo vai­kys­tės do­mė­jau­si tech­ni­ka, tad tiek dar­be, tiek ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me ji ma­ne vis ly­di, tiks­liau – aš pats jos ne­pa­lei­džiu“, – sa­ko aly­tiš­kis. Kaip jis at­sklei­džia, „kaps­ty­ma­sis“ po įren­gi­mus jam yra tar­si puz­lės dė­lio­ji­mas. Rei­kia gal­vą pa­suk­ti, o kai pa­vyks­ta ją tei­sin­gai su­dė­ti – yra kuo pa­si­džiaug­ti ir pa­si­di­džiuo­ti.

Tie­sa, Jus­ti­nas sten­gia­si pa­lik­ti lai­ko ir ki­tiems po­mė­giams, tarp ku­rių – va­ži­nė­ji­mas dvi­ra­čiu, ke­lia­vi­mas. Ta­čiau jis ne­sle­pia, kad vis­gi dau­giau­sia lais­va­lai­kio ati­ten­ka tech­ni­kai.

Užs. Nr. 086