Kurortas gyvas!

– Kas buvo tas motyvas, pa­skatinęs dalyvauti seniūnaitės rinkimuose?

Visas vasaras nuo vaikystės leisdavau čia, Vaižganto gatvėje, Kurorte. Man jis labai brangus.

Čia gyveno ir mano seneliai, ir mano mama, šiandien čia gyvenu aš ir gyvena mano pačios vaikai. Todėl man Kurortas, kaip ir daugeliui kitų kurortiečių, yra ne tik graži vieta Alytaus žemėlapyje, bet visų pirma – mano namai.

Vieniems jie paveldėti, kitiems – užgyventi sunkiu darbu, bet visiems mums, kurortiečiams, – tarsi įaugę į kraują ir labai savi. Čia mūsų namai, kuriuose mes pamilome, tuokėmės ir gedėjome artimo; dirbome, svajojome, džiaugėmės ir buvom netekę vilties; čia mūsų vaikai ar anūkai žengė pirmuosius žingsnius, pri­ėmė krikštą ar Santuokos sakramentą; čia kasdien mes mylime, pykstame, atleidžiame, būname teisūs ir klystame, ilsimės, diskutuojame ir kvatojamės. Čia ošia mūsų pušynas, tykiai teka Nemunas ir aidi bažnyčios varpai.

Kasdien gyvendama tarp kurortiečių supratau, kad Kurortas yra tarsi dideli namai be tvorų ir sienų. Šiuose Kurorto namuose mes gyvename lyg didelėje šeimoje – kar­tu esame laimėje ir nelaimėje, turte ir varge, ligoje ir sveikatoje, buities rūpesčiuose ir dvasiniuose ieškojimuose.

Čia mes dalijamės vieni su kitais tuo, ką turime: dėmesiu, širdies šiluma, derliumi, patirtimi, pagalba, savo kūryba ar ūkio reikmenimis. Kartais pagalvoju, kas mes būtume ir kokie mes būtume, jei Kurortas nebūtų mūsų namai? Jei šitiek metų nebūtume vienas kito kaimynu, jei nebūtume tapę viena didele Kurorto šeima?

Tad noriu, kad mūsų vaikai paveldėtų Kurortą gyvą; noriu toliau plėtoti prieš mane buvusios seniūnaitės Genovaitės Žiurinskienės idėjas, noriu, kad ir toliau Kurorto bendruomenė būtų aktyvi, gyva. Žmonės mane palaikė, esu už tai labai dėkinga.

– Paminėjai, jog Kurorto žmonės Tau yra kaip šeima. Pati dalyvavau Kurorto šventėje rugsėjo 5 dieną ir mačiau, kad visos eisenos metu nuo bažnyčios iki Lelijų gatvės nešei savo dukrą Liepą ant rankų... Kas Tau yra Tavo pačios šeima?

Su Viktoru laimingai gyvename dešimt metų, turiu du vaikus: Linas šiemet jau pirmokas, o Liepa – ketverių. Šeima – man aukščiau visko, ji visą laiką bus mano prioritetas, viską galiu padaryti dėl savo vaikų, o Viktoras mane remia ir palaiko ne tik šeimyniniame gyvenime, Kurorto veiklose, bet ir profesijoje. Veterinarijos gydytojos darbas atima daug laiko: gyvūnai, kaip ir žmonės, taip pat suserga ir naktimis, ir savaitgaliais, jiems reikia pagalbos. Taigi, taip susiklostė, kad dėl savo profesijos pažįstu ir kurortiečių augintinius.

– Ši Kurorto šventė, kurią Tu organizavai kaip seniūnaitė: kuo ji įsimintina, su kokiais iššūkiais susidūrei?

Iššūkių buvo daug, bet žmonės mane palaikė, patarė, padėjo. Ypač turiu padėkoti buvusiai seniūnei Genovaitei Žiurinskienei ir bendruomenei, kuri rytą prieš renginį net neprašyta susibūrė, serviravo stalus ir suruošė vietą, kur po šv. Mišių ir eisenos turėjo vykti pati šventė. Esu dėkinga, kad tie kurortiečiai, kurie galėjo ateiti – atėjo, o negalėję bent palaikančiu žvilgsniu palydėjo mūsų eiseną pro savo namų langus. Žemai lenkiuosi Eglei Juškaitei – Alytaus teatro aktorei – kuri vedė renginį ir Alytaus teatro kolektyvui už bendradarbiavimą; dainų atlikėjai Dovilei Dimšaitei; Senamiesčio bendruomenės vadovui Linui Jakštoniui; renginyje dalyvavusiems Angelų Sargų bažnyčios kunigui Arūnui Užupiui, vicemerui Povilui Labukui, Seimo nariui Robertui Šarknickui ir, žinoma, už skanų maistą įmonei „Šventė Jums“. Renginyje dalyvavo apie 100 žmonių. Buvo daug puikios nuotaikos ir smagaus, smagaus šurmulio…

– Ko palinkėtum kurortiečiams?

Kviečiu savo bendruomenę branginti Kurortą kaip mūsų visų namus ir didelę šeimą. Kviečiu ir toliau ištiesti pagalbos ranką ne tik savam, bet ir mažiau pažįstamam; gerbti Kurorto senbuvius ir priimti naujakurius; saugoti vienas kito turtą ir mus supančią gamtą, o svarbiausia – nuoširdžiai būti bendrystėje vieniems su kitais. Nes būdami drauge lengviau išspręsime problemas ir greičiau atsitiesime po negandų; nes bū­dami kartu sukursime nuostabiausius dalykus ir įgyvendinsime net sunkiausiai pasiekiamus tikslus.

– Ačiū už kurortiečių pasitikėjimą ir suteiktą garbę atstovauti visų mūsų šeimai Alytaus miesto savivaldybėje. Tikiu, kad mūsų laukia dar ne vieni gražūs bendrystės metai.

Kalbino Margarita Matulionytė,

kurortietė