Mag­nis iš jo skur­džios uo­lie­nos

„Aly­taus nau­jie­no­se“ pa­si­ro­dęs Al­mos Mos­tei­kai­tės straips­nis „Ko­dėl sa­vi­val­dy­bė to­liau prie­ši­na­si mi­ne­ra­li­nių uo­lie­nų per­dir­bi­mo ga­myk­los at­si­ra­di­mui?“ ir vėl pa­kurs­tė ma­ne im­tis elek­tro­ni­nės „plunks­nos“. Pa­na­šaus po­bū­džio straips­niai su­mir­gė­jo ir res­pub­li­ki­nė­je ži­niask­lai­do­je. Kal­ba­ma apie Aly­tu­je re­gist­ruo­tos ir An­driaus Sta­siu­ky­no va­do­vau­ja­mos ben­dro­vės „MS LT01“ pla­nus bei su jais su­si­ju­sia Vil­niaus ben­dro­vės „Ap­lin­kos va­dy­ba“ pa­reng­ta po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo (PAV) ata­skai­ta.

Straips­ny­je ra­šo­ma, kad vie­na iš Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ata­skai­tos ne­pri­ta­ri­mui prie­žas­čių bu­vo ki­lę ne­aiš­ku­mai dėl mi­ne­ra­li­nių uo­lie­nų kaip ža­lia­vos ty­ri­mų kon­kre­tu­mo.

„Ne­pa­tiks­lin­ta in­for­ma­ci­ja, iš ko­kių Eu­ro­pos ša­lių bus ga­be­na­mos iš­kas­ti­nės uo­lie­nos, tai lai­ko­ma per­tek­li­niu da­ly­ku. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bė tuo do­mi­si, nes iš skir­tin­gų ka­syk­lų at­vež­tos a­lia­vos ga­li bū­ti skir­tin­gos che­mi­nės su­dė­ties ir tai ga­li tu­rė­ti es­mi­nės įta­kos ža­lia­vos ir iš jos su­si­da­ran­čių at­lie­kų tvar­ky­mui“, – po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­tai ne­pri­ta­ri­mo prie­žas­tis var­di­jo mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė.“

Dar kar­tą į tai pa­žvelg­siu ge­o­che­mi­ko aki­mis. Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­to­je tei­gia­ma, kad mag­nio sul­fa­to ga­my­bai ke­ti­na­ma nau­do­ti iš­kas­ti­nę mi­ne­ra­li­nę uo­lie­ną (gra­ni­tą), ku­rį su­da­ro mag­nis (Mg), si­li­cis (Si) apie 17 proc., ge­le­žis (Fe) – 5 proc., kal­cis (Ca) – 2 proc., aliu­mi­nis (Al) – ma­žiau kaip 1 proc., man­ga­nas (Mn), chro­mas (Cr), ni­ke­lis (Ni).

De­ja, bū­tent to­kios che­mi­nės su­dė­ties gra­ni­tų gam­to­je ne­eg­zis­tuo­ja. Tai šiurkš­ti ir ne­leis­ti­na ata­skai­tos au­to­rių klai­da.

Be to, gra­ni­tų che­mi­nė su­dė­tis, pri­klau­so­mai nuo re­gio­no, jų ge­ne­zės, ti­po ir dau­gy­bės ki­tų veiks­nių, pla­čiai va­ri­juo­ja. To­dėl cha­rak­te­ri­zuo­jant bet ku­rį che­mi­nės tech­no­lo­gi­jos pro­ce­są, ku­ria­me kaip ža­lia­va pa­nau­do­ja­mi gra­ni­tai, jų iš­sa­mi che­mi­nės su­dė­ties ates­ta­ci­ja yra pri­va­lo­ma.

At­ve­jais, ka­da kal­ba­ma apie de­šim­tis tūks­tan­čių to­nų (šiuo at­ve­ju 60 tūkst. t per me­tus) ga­my­bo­je pa­nau­do­ja­mos ža­lia­vos, reikš­min­gais tam­pa ne tik pa­grin­di­niai jai bū­din­gi kom­po­nen­tai, bet ir žmo­gaus svei­ka­tai bei gam­tos ap­lin­kai po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gi mik­ro­ele­men­tai.

Pla­nuo­ja­mos įmo­nės veik­lo­je į iš­kas­ti­nės mi­ne­ra­li­nės uo­lie­nos (gra­ni­to) che­mi­nės kon­ver­si­jos tech­no­lo­gi­nius pro­ce­sus kas­met bū­tų įtrau­kia­ma apie 50 t fos­fo­ro, 45 t ba­rio, 3600 kg cin­ko, po 1200 kg švi­no ir va­rio, per 1000 kg to­rio (Th) ir 200 kg ura­no (U).

Ata­skai­to­je už­si­me­na­ma, kad gra­ni­tas ga­li bū­ti ga­be­na­mas iš Vo­kie­ti­jos. Bet Vo­kie­ti­jo­je yra gra­ni­tų, ku­rių su­dė­ty­je pas­ta­rų­jų dvie­jų che­mi­nių ele­men­tų yra žen­kliai dau­giau. Jei tai bū­tų, pa­vyz­džiui, Še­ler­hau ra­jo­no gra­ni­tai, tai per me­tus įve­ža­mo su jais ura­no kie­kis iš­aug­tų iki dau­giau nei 900 kg, o Th iki 2500 kg.

Bet ku­rio gra­ni­to che­mi­nė­je su­dė­ty­je yra ir to­kių che­mi­nių ele­men­tų kaip chlo­ras, fluo­ras ir bo­ras prie­mai­šų. Ne­sun­ku nu­ma­ty­ti, kad į gra­ni­to che­mi­nės kon­ver­si­jos tech­no­lo­gi­nius pro­ce­sus kas­met bū­tų įtrau­kia­ma iki 12 t chlo­ro (Cl) ir 48 t fluo­ro (F), t. y. iš vi­so po 5000 kg per mė­ne­sį.

Ky­la klau­si­mas, kur jie at­si­dur­tų gra­ni­to che­mi­nės kon­ver­si­jos pro­ce­sų me­tu – kaip du­ji­niai neut­ra­lios bū­se­nos che­mi­niai ele­men­tai bu­tų iš­me­ta­mi į orą ar lik­tų kaž­ko­kio ga­mi­na­mo pro­duk­to su­dė­ty­je? Pa­brėž­ti­na, kad gra­ni­tų be šių che­mi­nių ele­men­tų jų su­dė­ty­je ne­eg­zis­tuo­ja.

Žen­klią gra­ni­to uo­lie­nos da­lį (25–30 proc.) su­da­ro kvar­cas – kie­tas ir tra­pus kris­ta­li­nis si­li­cio diok­si­das. Pa­sak A.Sta­siu­ky­no, skru­be­riais ma­li­mo pa­tal­po­je orą pla­nuo­ja­ma iš­va­ly­ti iki 95 proc. efek­ty­vu­mu. Tai­gi ma­li­mo pa­tal­pos oras nuo­lat bus dau­giau ar ma­žiau už­terš­tas smul­kiau­sio­mis gra­ni­to mi­ne­ra­lų da­le­lė­mis, tarp jų ir kvar­co.

Kaip ge­rai ži­no­ma, tai są­ly­gos, pro­vo­kuo­jan­čios sun­kios plau­čių li­gos si­li­ko­zės iš­si­vys­ty­mą, bū­din­gą kal­na­ka­siams, ke­ra­mi­kams, net­gi dir­ban­tiems su gra­ni­tu skulp­to­riams ir pan. Tai­gi 60 tūkst. t per me­tus su­ma­la­mo gra­ni­to ir si­li­ko­zės šmėk­la.

Svars­tant PAV ata­skai­tą, Dai­no­ros Pu­va­čiaus­kie­nės pa­siū­ly­mų pa­aiš­ki­ni­me (pa­siū­ly­mų įver­ti­ni­mo for­mos prie­das Nr. 5) PAV au­to­riai tei­gia, kad PAV ata­skai­to­je yra iš­var­dy­ti gry­nų che­mi­nių ele­men­tų kie­kiai, ta­čiau šios me­džia­gos yra ok­si­dų, hid­rok­si­dų for­mo­je uo­lie­no­je, ku­rios su­dė­tį ap­ra­šo for­mu­lė Mg6[Si4O10][OH]8 ir ki­ti mi­ne­ra­lai (mag­ne­zi­tas, do­lo­mi­tas ir di­de­lė gru­pė SiO2 mi­ne­ra­lų).

Pa­grįs­tai ga­li­ma teig­ti, kad tai vi­siš­kas nesu­si­pra­ti­mas. Pa­vyz­džiui, gra­ni­tuo­se vi­du­ti­niš­kai yra (proc. mas.): Si 30–35 (bū­tent „gry­no“ che­mi­nio ele­men­to), Al 7,5–8,0, Fe 2,5–2,8, Mg 0,5–0,8, Mn 0,04–0,06 ir t. t. PAV ata­skai­tos pa­siū­ly­mų įver­ti­ni­me pa­teik­ta Mg6[Si4O10][OH]8 for­mu­lė at­spin­di ser­pen­ti­no mi­ne­ra­lų gru­pės che­mi­nę su­dė­tį ir ji jo­kio są­ry­šio su gra­ni­tais ir jų api­ben­drin­ta che­mi­ne su­dė­ti­mi ne­tu­ri. Dau­giau, šie mi­ne­ra­lai gra­ni­tams iš­vis ne­bū­din­gi, kaip ir mag­ne­zi­tas bei do­lo­mi­tas. Na, o „di­de­lė gru­pė SiO2 mi­ne­ra­lų“ – iš­vis pa­sa­ka, nes to­kių yra, re­gis, vos trys (be dar ke­lių vi­siš­kai eg­zo­tiš­kų) – kvar­cas, kris­to­ba­li­tas ir tri­di­mi­tas.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ata­skai­tos au­to­rių klau­sia: „Ne­aiš­ku kiek­vie­no tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so ko­kiu eta­pu iš­si­ski­ria ko­kios che­mi­nės me­džia­gos ir ko­kie jų kie­kiai?“

De­ja, au­to­rių at­sa­ky­mas į šį klau­si­mą taip pat ir ne­tiks­lus, ir klai­di­nan­tis. Abe­jo­ti­na, kad „Vi­si pa­grin­di­nio pro­duk­to mag­nio sul­fa­to pa­ly­do­vai yra tos pa­čios ža­lia­vi­nės uo­lie­nos kil­mės“.

Mag­nio ža­lia­vi­nė­je uo­lie­no­je (gra­ni­te) yra vos apie 0,7 proc. Tai­gi per me­tus su gra­ni­to ža­lia­va į mag­nio sul­fa­to tech­no­lo­gi­nę li­ni­ją šio che­mi­nio ele­men­to pa­teks vos ne vos apie 400–420 t, t. y. iš jo bus pa­ga­min­ta ma­žiau nei 2,5 proc. vi­so pla­nuo­ja­mo pa­ga­min­ti mag­nio sul­fa­to.

Iš­ei­na, kad li­ku­sie­ji dau­giau kaip 97,5 proc. mag­nio sul­fa­to ma­sės bus ga­mi­na­mi iš ki­tos ža­lia­vi­nės me­džia­gos – mag­nio ok­si­do ar­ba hid­rok­si­do Mg[OH]2 (PAV ata­skai­tos 2.5.1 len­te­lė).

Tai­gi ir prie­mai­šos, ly­din­čios šios 22 tūkst. t ža­lia­vos, bus sie­ti­nos jau ne su gra­ni­tais kaip ža­lia­va. O kur dar tech­no­lo­gi­nia­me pro­ce­se nu­ma­to­mos pa­nau­do­ti ne­ge­sin­tos kal­kės ir so­da. Bet ata­skai­to­je apie jų che­mi­nę su­dė­tį, įskai­tant ir prie­mai­šas, duo­me­nų nė­ra.

PAV au­to­rių at­sa­ky­mas į Do­na­to Žmui­di­na­vi­čiaus klau­si­mą apie gra­ni­tų ra­dio­ak­ty­vu­mą for­ma­lus ir ga­li tik nu­ste­bin­ti. Vie­nin­te­lė PAV ata­skai­tos 2.7 pa­punk­čio ei­lu­tė gi­mė iš gra­ni­tų che­mi­nės su­dė­ties ne­ži­no­ji­mo. To­dėl apie sly­pin­čius gra­ni­te ra­dio­ak­ty­vius che­mi­nius ele­men­tus ne­bu­vo ką ir ra­šy­ti. 2.8 ata­skai­tos pa­punk­tis apie juos taip pat ne­už­si­me­na, nes jų gra­ni­tuo­se, au­to­rių nuo­mo­ne, pa­pras­tai nė­ra.

At­sa­ky­da­mi į to pa­ties pa­reiš­kė­jo pa­siū­ly­mus, PAV ata­skai­tos au­to­riai pa­aiš­ki­na, kad ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų da­ly­va­vi­mas ren­giant PAV ata­skai­tą nė­ra pri­va­lo­mas.

Su­tin­ku, kad ne­pri­va­lo­mas, jei­gu dar­bų vyk­dy­to­jai są­ži­nin­gai, pa­ti­ki­mai ir pro­fe­sio­na­liai at­lie­ka sa­vo dar­bą. Ge­bė­ji­mo ma­ni­pu­liuo­ti kal­nais nor­ma­ty­vi­nių do­ku­men­tų ir val­dy­ti kom­piu­te­ri­nius si­mu­lia­to­rius at­lie­kant pa­na­šaus po­bū­džio sie­ti­nus su žmo­nių svei­ka­ta dar­bus ne­pa­kan­ka.

Pir­mą­kart su­si­du­riu su si­tu­a­ci­ja, kai ruo­šiant ar ver­ti­nant PAV ten­ka ko­vo­ti ne su ga­my­bi­nin­kais, o su žmo­nių ge­ro­vės ser­gė­to­jais eko­lo­gais. Ma­ny­čiau, tai yra aki­vaiz­dus ri­tu­a­liz­mo pa­vyz­dys, kai val­di­nin­kai tam­pa pa­sy­viais sis­te­mos vei­kė­jais ir ak­lai lai­ko­si vien ins­ti­tu­ci­jos tai­syk­lių.

Aly­tiš­kių dė­me­sį at­kreip­siu dar į vie­ną nuo­sta­bų tei­kia­mo ver­ti­ni­mui pro­jek­to mo­men­tą. Nu­ma­to­ma, kad gra­ni­tų kaip mi­ne­ra­li­nės ža­lia­vos che­mi­nės kon­ver­si­jos pro­ce­se kas­met bus pa­ga­mi­na­ma per 40 tūkst. to­nų si­li­cio diok­si­do (smė­lio!) ir amor­fi­nio si­li­cio diok­si­do ir kad pir­mo­jo­je pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo da­ly­je gau­tas sta­ty­bi­nis smė­lis bus par­duo­da­mas kaip sta­ty­bi­nė me­džia­ga.

Tai­gi iš 60 tūkst. t ža­lia­vi­nio gra­ni­to bus pa­ga­mi­na­ma 40 tūkst. t sta­ty­bi­nio smė­lio ir, pri­klau­so­mai nuo gra­ni­to mi­ne­ra­lų che­mi­nės kon­ver­si­jos efek­ty­vu­mo, kaž­kiek amor­fi­nio si­li­cio diok­si­do. Be to, iš­gau­na­mas iš gra­ni­tų mag­nis ap­rū­pins vos apie 2,5 proc. po­rei­kių, rei­ka­lin­gų mag­nio sul­fa­to ga­my­bai.

Ne­rei­kia bū­ti gam­tos mi­ne­ra­li­nių iš­tek­lių iš­min­čiu­mi, kad jo­je su­ras­tum uo­lie­nų, ku­rio­se mag­nio yra apie 40 kar­tų dau­giau, o gam­tai ir žmo­gaus svei­ka­tai po­ten­cia­liai ža­lin­gų ura­no ir to­rio 150–250, jei ne dau­giau kar­tų, pri­klau­so­mai nuo pa­si­rink­to gra­ni­to su­dė­ties, ma­žiau. To­kio­je mi­ne­ra­li­nė­je ža­lia­vo­je ir chlo­ro bei fluo­ro bū­tų apie 2–8 kar­tus ma­žiau nei tai yra gra­ni­tuo­se. Bet tai jau ki­tas pro­jek­to eko­lo­giš­ku­mo ir ra­cio­na­lu­mo as­pek­tas.

Ma­no nuo­mo­ne, tu­rint ome­ny­je ir dau­gy­bę ki­tų ata­skai­to­je ne­iš­veng­tų ne­tiks­lu­mų ir klai­dų, ge­riau­sia bū­tų iš­vis at­si­sa­ky­ti pri­myg­ti­nai per­ša­mo pro­jek­to re­a­li­za­ci­jos, juo­lab mies­to te­ri­to­ri­jo­je ir dar su nu­li­ne ap­sau­gos zo­na. Jei tai ne­pri­im­ti­na, po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą ver­tė­tų pra­dė­ti iš nau­jo nuo pri­va­lo­mos de­ta­lios pla­nuo­ja­mo ga­my­bo­je kon­kre­taus gra­ni­to kaip ža­lia­vos che­mi­nės su­dė­ties ates­ta­ci­jos.

Ver­tė­tų at­mes­ti ir nie­ko ben­dra su PAV ren­gi­mo tiks­lu ne­tu­rin­čią prie­lai­dą, kad jei pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los vyk­dy­to­jas ne­tu­ri ki­to že­mės skly­po ar pa­sta­tų, ku­riuo­se jam pa­to­gu bū­tų vyk­dy­ti to­kią veik­lą, to­dėl esa­mas pa­sta­tas ati­tin­ka ir ten­ki­na vi­sas pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los vyk­dy­mui bū­ti­nas są­ly­gas.

Al­ter­na­ty­vų pa­na­šiai ūki­nei veik­lai or­ga­ni­zuo­ti vie­tų Lie­tu­vo­je yra pa­kan­ka­mai (kad ir tos pa­čios LEZ). Ka­pi­ta­lo rei­ka­lai pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­me ne­ga­li do­mi­nuo­ti. Įsi­ti­ki­nęs, kad ap­lin­ko­sau­gi­nės veik­los dė­me­sio cen­tre vi­sais at­ve­jais tu­ri iš­lik­ti žmo­gus, jo ir jį su­pan­čios gam­ti­nės ap­lin­kos svei­ka­tos už­tik­ri­ni­mas.