Aly­tu­je vie­šė­jęs Al­gir­das But­ke­vi­čius: „Gy­ve­ni­mo sėk­mei – trys veiks­niai: ži­nios, pa­tir­tis ir ver­ty­bės” (3)

Laura BALIUKONIENĖ, laura@ana.lt
nuotruka
Pirmadienį Alytuje lankęsis Seimo narys Algirdas Butkevičius miesto jaunimui pristatė gyvenimiškos ir politinės patirties įkvėptą, savo paties sukurtą lyderystės ir asmenybės augimo programą „Svajok, veik, nebijok“. Eg­lės Juo­džiu­ky­nie­nės nuotr.
Va­kar Aly­tu­je lan­kė­si Sei­mo na­rys Al­gir­das But­ke­vi­čius. Su­si­ti­kęs su Aly­taus moks­lei­viais ir stu­den­tais, jis jau­no­sios kar­tos at­sto­vus sie­kė įkvėp­ti ly­de­rys­tei, pa­si­ti­kė­ji­mui sa­vi­mi ir as­me­ny­bės au­gi­mui. As­me­ni­nės pa­tir­ties ir už­sie­ny­je ma­ty­tų pa­vyz­džių įkvėp­tas po­li­ti­kas su­kū­rė au­to­ri­nę pro­gra­mą „Sva­jok, veik, ne­bi­jok“, ku­ria pa­si­da­li­jo su Aly­taus jau­ni­mo ben­druo­me­ne. Su­si­ti­ki­mo da­ly­viai tu­rė­jo pro­gą sve­čiui už­duo­ti juos do­mi­nan­čių klau­si­mų bei apie jį su­ži­no­ti įdo­mių da­ly­kų.

Dvi pro­gra­mos – ly­de­rys­tei

Ži­no­mas Lie­tu­vos po­li­ti­kas lan­kė­si Aly­taus Pu­ti­nų gim­na­zi­jo­je ir Aly­taus ko­le­gi­jo­je. Jo­kiai po­li­ti­nei par­ti­jai šiuo me­tu ne­pri­klau­san­tis A.But­ke­vi­čius pa­brė­žė: „At­vy­kau kaip pa­pras­tas, tiek gy­ve­ni­miš­kos, tiek po­li­ti­nės pa­tir­ties įkvėp­tas žmo­gus, su jau­ną­ja kar­ta no­rin­tis pa­si­da­ly­ti sa­vo pa­ties su­kur­ta ly­de­rys­tės ir as­me­ny­bės au­gi­mo pro­gra­ma „Sva­jok, veik, ne­bi­jok“. Ti­kiuo­si tai pa­dės įkvėp­ti jau­nuo­lius į sa­vo at­ei­tį žvelg­ti drą­siu žvilgs­niu ir at­kak­liau siek­ti sa­vo sva­jo­nių.“

Sei­mo na­rys tei­gė, kad bai­gęs sa­vo kaip prem­je­ro dar­bą, daug ką ap­mąs­tė – sa­vo po­li­ti­nes ke­lio­nes, ge­ras ir ne itin ma­lo­nias pa­tir­tis – ir su­pra­to, kad be ži­nių, be pa­tir­ties ir as­me­ni­nių ver­ty­bių pro­gre­so žmo­gus ne­pa­da­rys. Ta­da A.But­ke­vi­čiui ir gi­mė idė­ja su­kur­ti jau­ną­ją Lie­tu­vos kar­tą lais­viau ir drą­siau in­teg­ruo­tis į glo­ba­lų­jį pa­sau­lį, į jį žvelg­ti pla­tes­nė­mis ir at­vi­res­nė­mis aki­mis ska­ti­nan­čią pro­gra­mą.

„JAV pas­ku­ti­nė­se dvie­jo­se kla­sė­se mo­ki­niai mo­ko­mi pa­gal spe­cia­li­ą­sias ly­de­rys­tės pro­gra­mas, ku­rių Lie­tu­vo­je nė­ra. Pa­da­riau iš­va­dą, kad glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je be ly­de­rys­tės, tam tik­rų te­ori­nių su­pra­ti­mų mū­sų mo­ki­niams to­liau bus la­bai sun­ku kon­ku­ruo­ti, nes glo­ba­lus pa­sau­lis su­kū­rė di­džiu­lę kon­ku­ren­ci­ją. Nors da­bar­ti­nis jau­ni­mas už­au­gęs jau ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je, ly­gi­nant su pa­žan­giau­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se gi­mu­siais jau­nuo­liais, jis vis dar tu­ri tam tik­rų sil­pny­bių. No­ri­si mū­sų jau­ni­mą mo­ty­vuo­ti, kad jie įgy­tų ži­nių, kaip glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je bū­ti kon­ku­ren­cin­giems, kad jie su­vok­tų, jog gy­ve­na vie­nin­go­je Eu­ro­pos Są­jun­gos rin­ko­je ir kad jau ne­už­ten­ka ap­si­ri­bo­ti vien tik Lie­tu­va“, – pa­sa­ko­jo po­li­ti­kas.

Jis už­si­mi­nė ir apie dar vie­ną jo kar­tu su Vil­niaus li­cė­jaus gim­na­zis­tais su­kur­tą pro­gra­mą „Kar­tu tik­rai ga­li­me“, pa­gal ku­rią pra­dė­tos pa­ties jau­ni­mo kur­ti ko­re­pe­ti­to­rių mo­kyk­los. Jo­se kiek­vie­ną sek­ma­die­nį 9–12 kla­sių gim­na­zis­tai pa­de­da mo­ky­tis 5–8 kla­sių glo­bos na­mų auk­lė­ti­niams bei tiems mo­ki­niams, ku­rių tė­vai ne­tu­ri ga­li­my­bių sam­dy­ti pri­va­čių ko­re­pe­ti­to­rių moks­lo ži­nioms pa­gau­sin­ti. To­kių mo­kyk­lų tiks­las – mo­ty­vuo­ti vai­kus kuo dau­giau iš­mok­ti, įgy­ti ži­nių. Jei­gu yra po­rei­kis ir no­ras, to­kią ko­re­pe­ti­to­rių mo­kyk­lą sve­čias siū­lo ati­da­ry­ti ir Aly­tu­je.

Kas ir kaip le­mia gy­ve­ni­mo ko­ky­bę?

„Jū­sų gy­ve­ni­mo sėk­mė pri­klau­sys nuo tri­jų veiks­nių – ži­nių, pa­tir­ties ir as­me­ni­nių ver­ty­bių“, – taip su­si­ti­ki­mą su Aly­taus mo­ki­niais pra­dė­jo po­li­ti­kas. 

A.But­ke­vi­čius mo­ki­niams pa­sa­ko­jo sa­vo kaip mo­ki­nio pa­tir­tį. Jis yra bai­gęs anuo­met bu­vu­sią Še­du­vos vi­du­ri­nę mo­kyk­lą Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne. Anuo­met tu­rė­jo ge­og­ra­fi­jos mo­ky­to­ją, ku­ris vi­są kla­sę pa­lik­da­vo po pa­mo­kų, jei­gu nors vie­nas mo­ki­nys į jo už­duo­tą klau­si­mą at­sa­ky­da­vo klai­din­gai. Po­li­ti­kas pa­sa­ko­jo, kad mo­ky­to­jas pa­ka­bin­da­vo kla­sė­je pa­sau­lio že­mė­la­pį ir tol klau­si­nė­da­vo vi­sų, kol kiek­vie­nas iš­mok­da­vo pa­ro­dy­ti vals­ty­bes ir su jo­mis su­si­ju­sias ži­nias.

Jo įsi­ti­ki­ni­mu, įma­no­ma ir vi­du­ti­niš­kų ga­bu­mų tu­rin­čius mo­ki­nius mo­ty­vuo­ti iš­mok­ti pa­mo­ką bent aš­tuo­ne­tui. Esą svar­bu pa­ra­šius kon­tro­li­nį ir ga­vus bent tei­gia­mą įver­ti­ni­mą ne tik už­si­dė­ti pliu­siu­ką, kad at­si­skai­ty­ta, bet ir vi­siems kar­tu pa­a­na­li­zuo­ti at­sa­ky­mus tol, kol kiek­vie­nas įsi­dė­mės ir pa­kan­ka­mai ge­rai su­pras pa­mo­ką.

„Tuo no­riu pa­sa­ky­ti, kad mes jau gy­ve­na­me Eu­ro­pos Są­jun­go­je, glo­ba­lio­je rin­ko­je, ir jei­gu šian­dien ne­iš­mok­si­te to, ką jums duo­da mo­kyk­la, uni­ver­si­te­tas, ko­le­gi­ja, tai jo­je tik­rai ne­bū­si­te kon­ku­ren­cin­gi“, – pa­brė­žė po­li­ti­kas.

Jis pa­ta­rė per pa­mo­kas ati­džiai klau­sy­ti mo­ky­to­jų, nes tuo­met ne­bus ti­ki­my­bės gau­ti blo­gą pa­žy­mį, net jei­gu pa­pil­do­mai ne­sky­rė lai­ko pa­si­mo­ky­ti sa­va­ran­kiš­kai.

A.But­ke­vi­čius pa­si­da­li­jo pri­si­mi­ni­mais, kai bū­da­mas ge­ras mo­ki­nys pir­mą kar­tą iš is­to­ri­jos ga­vo dve­je­tą už tai, kad ne­at­li­ko na­mų dar­bų, mat bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad mo­ky­to­ja at­sa­ki­nė­ti jo tik­rai ne­kvies.

„Tai reiš­kia, kad ne­rei­kia žais­ti su ug­ni­mi. Ir dar svar­bu da­ly­vau­ti ir vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je, nes tai duo­da pa­tir­ties, pla­tes­nį su­pra­ti­mą. Tai gy­ve­ni­me ga­li bū­ti pa­si­se­ki­mą lė­męs veiks­nys“, – pa­brė­žė Sei­mo na­rys.

Pri­ori­te­tas – as­me­ni­nėms sa­vy­bėms

Taip pat jis ak­cen­ta­vo, kad itin svar­bios ir as­me­ni­nės sa­vy­bės, ypač to­kios kaip at­kak­lu­mas: „Gy­ve­ni­me su­si­dur­si­te su dau­gy­be kliū­čių, ta­čiau svar­biau­sia jas pri­im­ti kaip nau­ją iš­šū­kį ir ne­pa­si­duo­ti. Pa­si­ti­kė­ki­te sa­vi­mi, nes tik ta­da ge­rai jau­si­tės. At­si­sa­ky­ki­te ne­apy­kan­tos, pa­vy­do ir bai­mės. Drą­siai žen­ki­te į nau­ją, pla­tes­nę kom­for­to zo­ną. Tam rei­kia va­lios ir už­si­spy­ri­mo, o svar­biau­sia – ne­bi­jo­ti.“

A.But­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad ne tik svar­bu no­rė­ti po­ky­čių, bet ir keis­tis pa­tiems, ne­bū­ti pa­sy­viems, o veik­ti.

Po­li­ti­kas pa­sa­ko­jo dau­gy­bės di­džių­jų pa­sau­lio ver­slo or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų klau­si­nė­jęs, kaip dar­bui kom­pa­ni­jo­se at­si­ren­ka jau­nus žmo­nes. Ga­vęs at­sa­ky­mus, kad la­biau­siai tai le­mia as­me­ni­nės sa­vy­bės, emo­ci­nis in­te­lek­tas ir kaip di­džiu­lis tur­tas ver­ti­na­mas au­ten­tiš­ku­mas, o ži­nių vi­suo­met ga­li­ma pa­si­sem­ti.

Po­li­ti­kas jau­ni­mui pa­aiš­ki­no, kuo ski­ria­si va­do­vas nuo ly­de­rio. Pa­sak jo, va­do­vas sa­ko „ei­ki­te“, jam svar­bios sa­vos am­bi­ci­jos ir pa­sie­ki­mai, o ly­de­ris sa­ko „ei­ki­me“. Ly­de­riui svar­bi vi­sa jo ko­man­da, jis jau­čia at­sa­ko­my­bę už ją ir tai lei­džia pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų. Tad šiais lai­kais svar­biau bū­ti ne va­do­vu, o ly­de­riu.

A.But­ke­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, ne ma­žiau svar­bi yra ir po­li­ti­kos, ver­slo bei moks­lo si­ner­gi­ja, tad kol to ne­bus, tol ir in­teg­ra­ci­ja glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je vyks la­bai van­giai.

Klau­si­mai ir apie po­li­ti­nes ak­tu­a­li­jas

Mo­ki­niai tu­rė­jo pro­gą už­duo­ti rū­pi­mus klau­si­mus po­li­ti­kui. Jų bū­ta įvai­rių – nuo „Kas jus as­me­niš­kai mo­ty­vuo­ja“, ar „Ko­dėl pa­si­rin­ko­te bū­ti po­li­ti­ku, ar no­rė­jo­te juo bū­ti“ iki „Ko­kie jū­sų san­ty­kiai su val­dan­či­ą­ja ko­a­li­ci­ja?“

A.But­ke­vi­čius pa­aiš­ki­no, ko­dėl ski­lus Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jai (LSDP), jis ne­si­jun­gė prie ki­tų šią par­ti­ją pa­li­ku­sių ir per­ėju­sių į nau­ją įkur­tą Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų dar­bo par­ti­ją (LSDDP) ben­dra­žy­gių: „Iš so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos iš­ėjau, nes no­rė­jau iš­sau­go­ti val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, kad bū­tų už­tik­rin­tas po­li­ti­nis sta­bi­lu­mas. Iš par­ti­jos iš­ėju­sių ko­le­gų pra­šiau ne­kur­ti ki­tos par­ti­jos, o kur­ti ju­dė­ji­mą, kad vė­liau grįž­tu­mė­me į par­ti­ją ir ją su­stip­rin­tu­me. Da­lis nu­spren­dė ki­taip, o ma­no nuo­mo­nė bu­vo ki­to­kia, to­dėl ir ne­si­jun­giau į nau­jai įkur­tos par­ti­jos gre­tas“, – tei­gė po­li­ti­kas, o sa­vo san­ty­kius su val­dan­či­ą­ja dau­gu­ma api­bū­di­no kaip ne­pri­klau­so­mo ka­ti­no, ku­ris tu­ri sa­vo nuo­mo­nę ir, no­rė­da­mas pa­dė­ti, ne­ven­gia ją iš­sa­ky­ti, ta­čiau ne vi­sa­da į ją at­si­žvel­gia­ma.

Po­li­ti­kas at­sa­kė į klau­si­mą ir ką ma­no apie re­gio­ni­nę po­li­ti­ką, ko­kia jos kon­cep­ci­ja tu­rė­tų bū­ti jo aki­mis: „Re­gio­ni­nės plėt­ros ta­ry­bos pir­miau­sia tu­rė­tų gal­vo­ti apie re­gio­nų spe­cia­li­za­ci­ją, o ne pi­ni­gų iš­sklai­dy­mą tarp sa­vi­val­dy­bių. Jei­gu bū­tų įgy­ven­din­tas vie­nas di­de­lis in­ves­ti­ci­nis pro­jek­tas, tai ke­lių de­šim­čių ki­lo­met­rų at­stu­mai nie­ko ne­lems, o po­ky­čiai bū­tų žy­mūs.“

Užs. Nr. 0064

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai