„Skren­dam!”: „Nor­man­di­jos-Ne­mu­no” es­kad­ri­lės 75-me­čiui Aly­tu­je skir­ti ren­gi­niai pra­si­dė­jo at­ver­čiant siu­vė­jo Pet­ro Ši­mans­ko „Mie­rų” kny­ge­lę (177)

Saulė Pinkevičienė
Normandija
Aly­taus mies­to te­at­re pa­ro­dy­ta gim­na­zis­tų, va­do­vau­ja­mų te­at­ro mo­ky­to­jos Svet­la­nos Ža­dei­kie­nės, su­kur­ta te­at­ri­nė kom­po­zi­ci­ja „Skren­dam!“ pa­gal Lai­mo­no Inio teks­tą „Vie­na sau­lė dan­guj“.                                          Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.         
Ka­ro su­griau­tas mies­te­lis ir įspū­dis, ku­rį vai­kui pa­li­ko Aly­taus gat­vė­je su­tik­tus pa­si­tem­pu­sius uni­for­muo­tus vy­rus ly­din­tis pran­cū­ziš­ko par­fu­mo dvelks­mas. To­kio­mis ne­ap­čiuo­pia­mo­mis de­ta­lė­mis is­to­ri­ja iš­li­ko da­bar jau gar­baus am­žiaus su­lau­ku­sių aly­tiš­kių at­min­ty­je – 1944-ųjų lie­pą Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je bu­vo dis­lo­kuo­tas le­gen­di­nis pran­cū­zų la­kū­nų pul­kas „Nor­man­di­ja-Ne­mu­nas“, ku­rio bu­vi­mo pėd­sa­kai vis dar žen­kli­na da­bar­tį, nors čia pran­cū­zai pra­lei­do vos po­rą mė­ne­sių.

Vie­ni­ja ben­draž­mo­giš­kos ver­ty­bės

„Pran­cū­zai la­kū­nai šven­tai ti­kė­jo, kad, vy­da­mi vo­kiš­kuo­sius oku­pan­tus iš Lie­tu­vos, jie ar­ti­na jų tė­vy­nės Pran­cū­zi­jos iš­lais­vi­ni­mą. Ta­čiau ne­tie­sio­giai, žvel­giant iš šių die­nų po­zi­ci­jų, jie pa­dė­jo so­vie­tams pa­verg­ti Lie­tu­vą ir pu­sę Eu­ro­pos. Vis dėl­to šian­dien į ka­ro da­ly­vius žiū­ri­me ne iš ide­o­lo­gi­nės, o iš žmo­giš­ko­sios pu­sės, nes vi­so­se fron­tų li­ni­jo­se ko­vė­si žmo­nės. Pran­cū­zų la­kū­nų ko­vos už Pran­cū­zi­jos lais­vę yra pa­tei­si­na­mos ir su­pran­ta­mos“, – apie es­kad­ri­lės is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Ra­mu­tė Vol­ku­vie­nė.

„Skren­dam!“ – į taip pa­va­din­tą pran­cū­zų es­kad­ri­lės „Nor­man­di­ja-Ne­mu­nas“ 75-erių me­tų dis­lo­ka­vi­mo Aly­tu­je su­kak­čiai pa­mi­nė­ti skir­tą Aly­taus mies­to te­at­re vy­ku­sį ren­gi­nį pa­kvie­tė  Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos ben­druo­me­nė.

„Aly­tus – svar­bus mies­tas Pran­cū­zi­jos is­to­ri­jo­je, nes mes my­li­me šios ša­lies kul­tū­rą ir tra­di­ci­jas. Tie ry­šiai stip­ri­na­mi ir is­to­ri­ja ku­ria­ma kiek­vie­ną die­ną, ne­bū­ti­nai di­de­liuo­se ren­gi­niuo­se ar mi­nė­ji­muo­se, tai ga­li bū­ti te­le­fo­no skam­bu­tis, šil­tas ir nuo­šir­dus ben­dra­vi­mas, ži­nu­tė so­cia­li­nia­me tin­kle, pro­jek­tas, mo­ki­nių mai­nai, įdo­mios pa­mo­kos“, – svei­kin­da­ma ren­gi­nio da­ly­vius sa­kė Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­ja Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė.

„Ga­li­ma tik spė­lio­ti, kiek es­kad­ri­lės is­to­ri­ja pri­si­dė­jo prie to, kad Aly­tus ta­po fran­ko­fo­ni­jos bas­tio­nu Lie­tu­vo­je, bet fak­tas, kad pa­čių įvai­riau­sių pro­fe­si­jų aly­tiš­kiai kal­ba pran­cū­ziš­kai ir net­gi bu­ria­si į pro­fe­si­nes fran­ko­fo­niš­kas drau­gi­jas, kaip, tar­kim, gy­dy­to­jai“, – Dzū­ki­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Vi­li­ja Su­šins­kie­nė džiau­gia­si, kad mū­sų mies­to fran­ko­fo­nų, taip pat ir jų il­ga­me­čio va­do­vo švie­saus at­mi­ni­mo Al­vy­do Ga­ve­lio ini­cia­ty­va Aly­tu­je at­si­ra­do gat­vė, pa­va­din­ta „Nor­man­di­jos-Ne­mu­no“ pul­ko gar­bei. 

Iš­sau­go­jo eks­po­zi­ci­ją ir ne­pri­klau­so­my­bės me­tais

La­kū­nų at­mi­ni­mui skir­ta gim­na­zis­tų ak­ci­ja, ku­rios me­tu jie už­de­gė žva­ku­čių mo­kyk­los mu­zie­jaus lan­guo­se ir skai­tė žu­vu­sių­jų la­kū­nų pa­var­des iš aly­tiš­kio siu­vė­jo P.Ši­mans­ko „Mie­rų“ kny­ge­lės.

„Liūd­nas su­ta­pi­mas, kad kaip tik šian­dien, bir­že­lio 4-ąją, prieš 41-erius me­tus mi­rė aly­tiš­kis, siu­vęs pran­cū­zų la­kū­nams, Pet­ras Ši­mans­kas. Bet vi­sa ši is­to­ri­ja, kaip jis ke­lia­vo su es­kad­ri­le, ko­kie ry­šiai sie­jo la­kū­nus su Aly­taus žmo­nė­mis, kai tai iš­li­ko jų at­min­ty­je ir bu­vo pa­pa­sa­ko­ta ki­toms kar­toms, – vi­si šie fak­tai at­ve­ria la­bai gra­žias pras­mes. Jų veid­ro­di­nį at­spin­dį ma­to­me, kai gim­na­zi­jo­je lan­ko­si sve­čiai iš Pran­cū­zi­jos, kaip jaut­riai jie re­a­guo­ja į įam­žin­tą tau­tie­čių la­kū­nų is­to­ri­ją“, – pa­ste­bi Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Skrob­las.

Prieš pu­sę šim­to me­tų gim­na­zi­jo­je (tuo­met 2-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je) pra­dė­ta kaup­ti eks­po­zi­ci­ja „Nor­man­di­ja-Ne­mu­nas“, kaip ir vi­sas mo­kyk­los mu­zie­jus, jos at­si­ra­di­mas glau­džiai su­si­jęs su mo­ky­to­jo An­ta­no Anuš­ke­vi­čiaus veik­la. Jo va­do­vau­ja­mas mu­zie­jus ku­rį lai­ką su­si­ra­ši­nė­jo su „Nor­man­di­jos-Ne­mu­no“ la­kū­nais. Po ne­pri­klau­so­my­bės eks­po­zi­ci­ja iš­sau­go­ta ir gau­sin­ta – kaip mies­to is­to­ri­jos da­lis, ku­ri do­mi­na ir at­vyks­tan­čius tu­ris­tus, o ypač pran­cū­zus. 

O kaip be mei­lės is­to­ri­jos?

Šian­dien gim­na­zi­jos ben­druo­me­nė, jau­ni­mas taip pat ieš­ko sa­vi­to san­ty­kio su is­to­ri­ja. Aly­taus mies­to te­at­re pa­ro­dy­ta gim­na­zis­tų, va­do­vau­ja­mų te­at­ro mo­ky­to­jos Svet­la­nos Ža­dei­kie­nės, su­kur­ta te­at­ri­nė kom­po­zi­ci­ja „Skren­dam!“ pa­gal Lai­mo­no Inio teks­tą „Vie­na sau­lė dan­guj“ (teks­tas pran­cū­zų kal­ba – mo­ky­to­jos Lo­re­tos Ka­šė­tie­nės).

Jos he­ro­jus – jau mi­nė­tas es­kad­ro­no siu­vė­jas P.Ši­mans­kas. Mi­ni­mas ir jo sū­nus, tuo­met dar vai­kas, Ana­to­li­jus. Jam re­gi­nys bu­vo ypač jaut­rus – šiuo me­tu Kau­ne gy­ve­nan­tis da­bar jau ži­la­gal­vis iš Aly­taus ki­lęs vy­ras pa­ki­lo į sce­ną pa­dė­ko­ti už taip gra­žiai įam­žin­tą tė­vo at­mi­ni­mą.

„Nor­man­di­jos-Ne­mu­no“ la­kū­nų bu­vi­mas Aly­tu­je pa­žen­klin­tas ir gra­žia mei­lės is­to­ri­ja. Aly­tu­je il­gus me­tus gy­ve­no vie­no iš es­kad­ri­lės la­kū­nų Ro­ge Sau­va­ge‘o duk­ra An­ge­lė Ra­mu­tė Mo­tie­jui­tie­nė. Šiuo me­tu ji gy­ve­na Vil­niu­je, ta­čiau į ren­gi­nį at­vy­ko ir ne­slė­pė jau­du­lio. Jos ma­mos, pran­cū­zų la­kū­no my­li­mo­sios Apo­lio­ni­jos, per­so­na­žas pa­si­ro­dė ir sce­no­je, gim­na­zis­tų su­kur­to­je te­at­ri­nė­je kom­po­zi­ci­jo­je.

Kai 1944 me­tų ru­de­nį „Nor­man­di­jos-Ne­mu­no“ pul­kas bu­vo per­kel­tas į An­ta­na­vą, vie­nin­te­lis aly­tiš­kis siu­vė­jas P.Ši­mans­kas, įkė­lęs į lėk­tu­vą sa­vo siu­va­mą­ją ma­ši­ną, iš­skri­do į nau­ją pul­ko dis­lo­ka­vi­mo vie­tą. R.Sau­va­ge‘as vis klaus­da­vo siu­vė­jo, ar šis ne­pa­si­il­gęs na­mų. Ga­vęs tei­gia­mą at­sa­ky­mą, bėg­da­vo pas pul­ko va­dą pra­šy­da­mas parsk­rai­din­ti jį į Aly­tų. Tai bu­vo vie­nin­te­lė ga­li­my­bė pran­cū­zų la­kū­nui dar kar­tą ap­ka­bin­ti sa­vo my­li­mą­ją, li­ku­sią Aly­tu­je.

Nau­jos ka­ri­nės už­duo­tys pul­ką to­li­no nuo Lie­tu­vos. Ir tik pra­bė­gus dau­ge­liui me­tų R.Sau­va­ge‘as su­ži­no­jo, kad Aly­tu­je jam gi­mė duk­ra. Lie­tu­va tuo me­tu bu­vo oku­puo­ta So­vie­tų Są­jun­gos ir jų su­si­ti­ki­mas bu­vo ne­įma­no­mas.

„Prie šios mei­lės is­to­ri­jos lie­čiau­si ypač at­sar­giai“, – pri­si­pa­ži­no ren­gi­ny­je ap­si­lan­kęs ra­šy­to­jas L.Inis, ra­šęs apie pran­cū­zų es­kad­ri­lės is­to­ri­ją, už­ra­šęs daug am­ži­nin­kų pri­si­mi­ni­mų. Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos mu­zie­jui jis do­va­no­jo au­ten­tiš­ką sa­vo ran­kraš­tį su įra­šais ran­ka, su­rink­to­mis nuo­trau­ko­mis, ki­tais do­ku­men­tais – su­si­da­rė en­cik­lo­pe­di­jos dy­džio kny­ga.

Ne­mu­no var­dą pran­cū­zai prie Nor­man­di­jos pri­dė­jo Aly­tu­je

Kaip pa­sa­ko­ja es­kad­ri­lės is­to­ri­ją ana­li­za­vu­si mo­ky­to­ja R.Vol­ku­vie­nė, „Nor­man­di­jos“ bū­rys bu­vo su­for­muo­tas 1942 me­tais pa­gal Pran­cū­zi­jos na­cio­na­li­nio ko­mi­te­to, va­do­vau­ja­mo ge­ne­ro­lo Char­le­so de Gaul­le‘io, ir so­vie­tų vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mą. Jis tu­rė­jo at­sto­vau­ti „Ko­vo­jan­čiai Pran­cū­zi­jai“ Ta­ry­bų Są­jun­gos–Vo­kie­ti­jos fron­te. La­kū­nų pa­gei­da­vi­mu, es­kad­ri­lei bu­vo su­teik­tas „Nor­man­di­jos“ pa­va­di­ni­mas pa­ger­biant Pran­cū­zi­jos pro­vin­ci­ją, la­biau­siai nu­ken­tė­ju­sią nuo hit­le­ri­nin­kų įsi­ver­ži­mo. Es­kad­ri­lę iš es­mės su­da­rė pran­cū­zų avia­ci­jos ba­zė­je Ra­ja­ke, Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se, bu­vu­sios nai­kin­tu­vų gru­pės la­kū­nai ir tech­ni­kai.

1944-ųjų lie­pą „Nor­man­di­jos“ pul­kas per­si­kė­lė iš Bal­ta­ru­si­jos į Lie­tu­vą, ap­si­sto­jo Šal­či­nin­kų ra­jo­ne Mi­kan­to­ny­se. „So­dy­bos, kaip ir Pran­cū­zi­jos kai­muo­se, glau­džia­si prie pa­ra­pi­jos baž­ny­čių. Prieš ke­le­tą va­lan­dų bu­vo­me pa­sau­ly­je, vi­sai ne­pa­na­šia­me į tą, kur gi­mė­me. Spus­te­lė­jo­me 400 ki­lo­met­rų – ir at­ro­do, kad mes vėl tar­si sa­vo kraš­te“, – pa­žin­tį su Lie­tu­va pri­si­me­na la­kū­nai.

Vi­du­ry­je lie­pos jie at­vy­ko į Aly­tų. „Mes pa­lie­ka­me Mi­kan­to­nis ir per­skren­da­me į Aly­tų – mies­tą kai­ria­ja­me Ne­mu­no kran­te, už pen­kias­de­šimt ki­lo­met­rų į pie­tus nuo Kau­no. Pui­kių vi­lų su­pa­mas mies­tas at­ro­do kaip iš­mi­ręs. Mies­to til­tas, pa­sta­ty­tas pa­gal pas­ku­ti­nį tech­ni­kos žo­dį, su­sprog­din­tas, ir jo san­tva­ros riog­so upė­je, tin­giai te­kan­čio­je į Bal­ti­jos jū­rą. Aly­tus la­bai su­griau­tas. Vis­kas iš­dau­žy­ta“, – to­kį mies­tą pa­ma­tė la­kū­nai.

Vie­no blok­no­te iš­li­ko toks įra­šas: „Aly­tus, 1944 me­tų lie­pos 30 die­na, ant Ne­mu­no kran­to. Mau­džiau­si upė­je, su­pa­mas pa­sro­viui plau­kian­čių vo­kie­čių ka­ri­nin­kų la­vo­nų! Mū­sų nau­jas ae­ro­dro­mas įsi­kū­ręs bu­vu­sio­je lie­tu­vių avia­ci­jos ba­zė­je.“

Es­kad­ri­lei ba­zuo­jan­tis Aly­tu­je, du la­kū­nai pa­kliu­vo į ne­lais­vę, vie­nas iš jų pa­bė­go, ki­tas žiau­riai nu­žu­dy­tas. Už sėk­min­gą Ne­mu­no Bal­ta­ru­si­jo­je for­sa­vi­mą su­tei­kia­mas Ne­mu­no var­das, nuo ta­da pul­kas va­di­na­si „Nor­man­di­ja-Ne­mu­nas“, šį gar­bin­gą var­dą ga­vęs taip pat dis­lo­ka­ci­jos Aly­tu­je me­tu.

Drą­sių pran­cū­zų at­mi­ni­mui – šven­tė „Aly­tus ore“ jau lie­pą

Ko­vo­da­mi Ta­ry­bų Są­jun­gos–Vo­kie­ti­jos fron­te, pran­cū­zų la­kū­nai at­li­ko dau­giau kaip pen­kis tūks­tan­čius ko­vos skry­džių, nu­mu­šė 273 ir su­nai­ki­no že­mė­je maž­daug 80 prie­šo lėk­tu­vų. Iš vi­so es­kad­ri­lė­je bu­vo 97 pi­lo­tai. Kas ant­ras jų žu­vo.

Ži­nia apie ka­ro pa­bai­gą es­kad­ri­lę pa­sie­kė Len­ki­jos mies­te El­bin­ge. Už drą­są la­kū­nai pel­nė ne tik dau­gy­bę ap­do­va­no­ji­mų, bet jiems taip pat bu­vo leis­ta grįž­ti na­mo ir pa­si­lik­ti sa­vo lėk­tu­vus.

1978 me­tais pran­cū­zų la­kū­nų de­le­ga­ci­ja, ke­liau­jan­ti ko­vų ke­liais, ap­lan­kė Lie­tu­vą ir at­vy­ko į Aly­taus ae­ro­dro­mą. Tuo me­tu bet ko­kį už­sie­nie­tį pa­skrai­din­ti bu­vo ka­te­go­riš­kai už­draus­ta, bet šį kar­tą pa­da­ry­ta iš­im­tis – pran­cū­zai bus pa­skrai­din­ti virš Aly­taus.

Itin re­tai, kas 5–10 me­tų, or­ga­ni­zuo­ja­mos avia­ci­jos šven­tės „Aly­tus ore“, ku­rios taip pat sie­ja­mos su es­kad­ri­lės is­to­ri­nė­mis su­kak­ti­mis.

Šie­met toks ren­gi­nys vyks lie­pos 13 die­ną, pa­grin­di­nė avia­ci­nė kon­cer­ti­nė pro­gra­ma vi­sų aly­tiš­kių bei mies­to sve­čių lauks 80-me­tį šie­met mi­nin­čia­me is­to­ri­nia­me Aly­taus ae­ro­dro­me. Vi­sa pro­gra­ma bus skel­bia­ma sve­tai­nė­je http://nor­man­di­ja-ne­mu­nas.lt/.                                        

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.