Eu­ro­pie­tiš­kai at­nau­jin­tos gim­na­zi­jos erd­vės at­ver­tos skam­bant nos­tal­giš­kai Al­ber­to An­ta­na­vi­čiaus dai­nai apie se­ną­ją mo­kyk­lą

Pir­miau­sia sve­čiai pa­kvies­ti ap­žiū­rė­ti su­tvar­ky­tos erd­vės prie pa­min­klo pir­ma­jam gim­na­zi­jos di­rek­to­riui, mo­ky­to­jui Ka­ziui Kli­ma­vi­čiui. Dar­bų me­tu bu­vo nau­jai įreng­ti pa­min­klo tvo­re­lės pa­ma­tai, pa­keis­tos su­lū­žu­sios gra­ni­to plokš­tės.

„Džiau­giuo­si, kad mes su­ge­bė­jo­me iki moks­lo me­tų pra­džios at­nau­jin­ti šią erd­vę, ku­ri su­kė­lė daug prieš­ta­rin­gų nu­mo­nių. Džiu­gu, jog pa­ra­mą mums ir to­liau ski­ria sa­vi­val­dy­bė. Esu dė­kin­gas ran­go­vams, ku­rie dar­bus at­li­ko lai­ku. Eu­ro­pi­niai pro­jek­tai pa­de­da mums ki­taip pa­žiū­rė­ti į ug­dy­mo ap­lin­ką. Erd­vė iš Bi­ru­tės gat­vės pu­sės bus kar­tu ir mo­ko­mo­ji. Mo­ki­niai nuo pat pir­mų die­nų la­bai pa­mi­lo tą erd­vę, jo­je rin­ko­si, sė­dė­jo, džiau­gė­si, ir šis da­ly­kas – pats ma­lo­niau­sias. At­nau­jin­tos erd­vės bus pri­tai­ky­tos mū­sų kas­die­niam dar­bui, mo­ky­mui­si“, – kal­bė­jo Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Skrob­las.

Pro­jek­tas su­lau­kė na­ma­žai ben­druo­me­nės kri­ti­kos dėl jo me­tų iš­kirs­tų se­nų­jų me­džių, ąžuo­liu­kų. Vis dėl­to gim­na­zi­jos di­rek­to­rius yra įsi­ti­ki­nęs, kad prie at­nau­jin­tos ap­lin­kos ne­la­bai de­ra ir ša­lia prie Pul­ko gat­vės va­žiuo­ja­mo­sios da­lies au­gan­čios se­no­sios lie­pos, nes jos esą jau ke­lia pa­vo­jų. Jo ma­ny­mu, ir ši erd­vė tu­rė­tų at­si­nau­jin­ti. At­ei­ty­je prie K.Kli­ma­vi­čiaus pa­min­klo at­si­ras gim­na­zi­ją bai­gu­sių abi­tu­rien­tų lai­das ir gim­na­zi­jos ju­bi­lie­ji­nes da­tas įpras­mi­nan­čių žen­klų, at­spin­din­čių bai­gu­sių gim­na­zi­ją abi­tu­rien­tų lai­das ar ki­tą svar­bią gim­na­zi­jos is­to­ri­jos da­tą ar įvy­kį. Apie gim­na­zi­jos is­to­ri­jos kai­tą bei jos žen­klus kal­bė­ta ir ša­lia di­džio­jo mo­kyk­los ak­mens, ku­ris sve­ria 70 to­nų, o bu­vo pa­sta­ty­tas va­do­vau­jant Pra­nui Rin­giui. Jo di­dy­sis pri­va­lu­mas, kaip pa­juo­ka­vo mo­kyk­los va­do­vas, – ne­rei­kia sau­go­ti nuo il­ga­pirš­čių.

Sve­čiai ap­žiū­rė­jo su­tvar­ky­tą aikš­te­lę prie se­no­jo gim­na­zi­jos pa­sta­to, o žen­giant į ją pro nau­juo­sius var­tus bu­vo per­kirp­ta sim­bo­li­nė juos­te­lė. Mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis pri­si­pa­ži­no pa­ke­liui svars­tęs, ką tu­rė­tų pa­sa­ky­ti ben­druo­me­nei šia gra­žia pro­ga.

„Mo­kyk­la ne be rei­ka­lo pa­va­din­ta Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­ja. Esa­te tik­ri va­na­gai – drą­sūs, am­bi­cin­gi, ryž­tin­gi. Dėl šio skve­ro su­tvar­ky­mo bu­vo tik­rai daug kal­bų, kri­ti­kos strė­lių tiek iš ben­druo­me­nės, tiek iš po­li­ti­kų, bet vis dėl­to va­na­gai at­lai­ko vis­ką. Šian­dien tu­ri­me su­tvar­ky­tą skve­rą. Apie jį vie­ni yra vie­no­kios, ki­ti – ki­to­kios nuo­mo­nės, ta­čiau tai yra in­ves­ti­ci­jos į mies­tą, į mo­kyk­lą. Ir jei mo­kyk­los ben­druo­me­nė, mo­ky­to­jai, mo­ki­niai, tė­vai sa­ko, kad tai yra ge­rai ir mums to rei­kia, tai ko­dėl sa­vi­val­dy­bė tu­ri sa­ky­ti ki­taip? Nes man mo­kyk­la pir­miau­sia – tai ne pa­sta­tai ir skve­rai, o žmo­nės, ku­rie mo­ko vai­kus, ir vai­kai, ku­rie no­ri mo­ky­tis“, – ati­da­ry­mo me­tu kal­bė­jo me­ras.

At­nau­jin­to­mis gim­na­zi­jos erd­vė­mis pa­si­džiau­gė ir dar­bus vyk­džiu­sios įmo­nės „VA STA­TY­BA“ di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Al­ma­nai­tis. „Esu aly­tiš­kis, čia gi­męs ir au­gęs, man di­de­lė gar­bė dirb­ti sa­va­me mies­te. Jau­ni­mui lin­kiu vi­suo­met siek­ti sa­vo tiks­lų, ne­bi­jo­ti iš­šū­kių“, – kal­bė­jo jis.

Su­tvar­ky­ti Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos erd­vę su­ma­ny­ta prieš ke­le­tą me­tų. Pro­jek­tą ini­ci­ja­vo pa­ti gim­na­zi­ja, fi­nan­sa­vi­mą pa­vy­ko lai­mė­ti iš tre­čio kar­to. Pro­jek­tą „So­cia­li­nių ini­cia­ty­vų, plė­to­jant vai­kų gy­ve­ni­mo įgū­džius Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­nio re­gio­nuo­se, ge­ri­ni­mas“ pa­gal 2014–2020 me­tų Eu­ro­pos kai­my­nys­tės prie­mo­nės Lat­vi­jos, Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos ben­dra­dar­bia­vi­mo per sie­ną pro­gra­mą Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­ja pra­dė­jo įgy­ven­din­ti 2020-ųjų rug­sė­jo 1 die­ną.

Prieš tai Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pri­ta­rė pro­jek­tui ir nu­ma­tė pro­jek­to da­li­nį fi­nan­sa­vi­mą – 51 tūkst. eu­rų. Pro­jek­to veik­lų įgy­ven­di­ni­mui bu­vo gau­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­si­nė pa­ra­ma. Gim­na­zi­jos ben­druo­me­nė ap­gai­les­ta­vo, kad šven­tė­je ne­ga­li da­ly­vau­ti ant­ro­ji pro­jek­to da­ly­vė – Bal­ta­ru­si­jos Gar­di­no gim­na­zi­ja.

Kaip bu­vo kal­ba­ma ati­da­ry­mo me­tu, su­tvar­ky­ta gim­na­zi­jos ap­lin­ka dar ne­spė­jo iki ga­lo at­si­skleis­ti – ki­tais me­tais, kai vis­kas su­ža­liuos, pa­si­ro­dys tik­ra­sis te­ri­to­ri­jos vaiz­das. Ti­ki­ma­si, kad su­tvar­ky­ta erd­vė iš­ryš­kins se­no­jo gim­na­zi­jos pa­sta­to gro­žį bei pa­ska­tins pa­si­do­mė­ti, ko­dėl ir ko­kios in­for­ma­ci­nės len­tos ant se­no­jo gim­na­zi­jos pa­sta­to sie­nų ka­bo, ko­dėl tik šis pa­sta­tas pui­kuo­ja­si Vy­čiu ir se­nuo­ju – Tri­jų le­li­jų – Aly­taus her­bu, ku­riuos su­kū­rė aly­tiš­kis ke­ra­mi­kas Vy­tau­tas Braz­džius. Anks­čiau se­ną­jį fa­sa­dą den­gė ža­lu­ma, ku­rios po re­no­va­ci­jos ne­li­ko, bet ža­da­ma pa­so­din­ti jau­nų au­ga­lų.