Gyvenimas Alytaus apskrityje: kas plūduriuoja, o kas ritasi žemyn? (1)
Tarp didžiųjų miestų – du lyderiai
Kaip skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas, sudarant savivaldybių indeksą buvo vadovaujamasi pačių savivaldybių pateiktais, Finansų ministerijos, Statistikos, Valstybės tarnybos departamentų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Darbo biržos, dabar besivadinančios Užimtumo tarnyba, Nacionalinio egzaminų centro, Konkurencijos tarybos ir kitais pernykščiais duomenimis.
Kaip ir ankstesnių metų indeksuose, rezultatai vertinti 100 balų skalėje, sudarytas atskiras indeksas šešių didžiųjų šalies savivaldybių ir 54 mažųjų.
Lyderiai tarp didžiųjų savivaldybių – Klaipėdos (67 balai) ir Vilniaus (64 balai) miestai. Šįmet nedidele persvara į priekį išsiveržė Klaipėda. Kaip nurodo Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Klaipėdos miesto savivaldybė pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra.
Trečioje vietoje tarp didžiųjų savivaldybių – Šiaulių miestas (54 balai), ketvirtoje – Kauno miestas (52 balai), penktoje vietoje – Panevėžio miestas (43 balai) ir šeštoje vietoje – Alytaus miestas (41 balas).
Dzūkijos sostinės savivaldybė tokią pat poziciją užėmė ir pernykščiame Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame savivaldybių indekse.
Alytuje sumažėjo centralizuotos šilumos kaina
Alytaus miesto savivaldybė geriausiai įvertinta komunalinio ūkio ir transporto, o prasčiausiai – švietimo, investicijų ir plėtros, mokesčių, turto valdymo, sveikatos ir rūpybos srityse.
Transporto sritis, kaip ir pernykščiame indekse, įvertinta puikiai, nes savivaldybė visiems vietiniams maršrutams skelbė viešuosius konkursus, visus maršrutus aptarnauja privatus sektorius.
Komunalinių paslaugų srityje – tiekiant centralizuotą šildymą, vykdant atliekų surinkimą – taip pat darbuojasi privataus sektoriaus įmonės.
Alytus yra vienintelis miestas tarp šešių didžiųjų šalies savivaldybių, kuriame sumažėjo centralizuotos šilumos kaina gyventojams – palyginti su 2016-aisiais – 21,8 proc.
Pernai Alytaus miesto savivaldybėje daugiau nei 99 proc. visų gyventojų prašymų buvo išnagrinėti laiku. Vidurkis tarp didžiųjų savivaldybių – 93 proc. Tačiau užimtų pareigybių skaičius savivaldybės administracijoje vertinant tūkstančiui gyventojų Alytaus miesto savivaldybėje pernai buvo didžiausias tarp šešių didžiųjų šalies savivaldybių.
Pernai Alytuje taikytas aukštesnis žemės mokesčio tarifas palyginti su vidutiniu didžiosiose savivaldybėse.
Materialinių investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, Alytuje siekė 1 tūkst. 104 eurus ir buvo mažesnis už vidutinį – 2 tūkst. 235 eurai – didžiosiose šalies savivaldybėse. Tiesioginių užsienio investicijų vienam alytiškiui teko 1 tūkst. 468 eurai, kai vidurkis tarp didžiųjų savivaldybių – 5 tūkst. 347 eurai gyventojui.
Prastą poziciją Alytaus miesto savivaldybei lėmė ir mažas išduotų statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų, – 2,7, vidurkis tarp didžiųjų savivaldybių yra 4,3. Taip pat Alytaus miesto savivaldybėje palyginti nedidelis veikiančių ūkio subjektų skaičius tūkstančiui gyventojų – 35,2, vidurkis tarp minėtų savivaldybių – 45,9. Tačiau veikiančių ūkio subjektų Dzūkijos sostinėje padaugėjo 3,1 tūkstančiui gyventojų, daugiau nei vidutiniškai šešiose didžiosiose savivaldybėse, kuriose šis rodiklis – 2,4.
Prasčiausias vertinimas Alytui suteiktas švietimo srityje. Moksleivių valstybinių brandos egzaminų rezultatyvumas buvo žemesnis už vidutinį didžiosiose savivaldybėse. Alytaus miesto moksleiviai surinko vidutiniškai 48,4 balo, kai vidurkis minėtose savivaldybėse – 52,6 balo.
Taip pat vienam moksleiviui Alytuje tenka daugiausia mokyklų ploto, tai lėmė didesnes mokyklų infrastruktūros išlaikymo sąnaudas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinimu, turto valdymo vertinimas pakiltų, jei Alytaus miesto savivaldybė turėtų mažiau nuosavų pastatų ir patalpų, daugiau jų įtrauktų į parduodamų objektų sąrašą. Pavyzdžiui, pernai savivaldybė valdė 5 tūkst. 369 kv. metrų patalpų tūkstančiui gyventojų.
„Apie šį indeksą diskutavome su savivaldybės darbuotojų komanda. Sudėtinga varžytis su kitais didžiaisiais miestais, kurie turi daugiau galimybių. Jei būtume tarp mažųjų savivaldybių, rezultatai būtų vieni geriausių. Bet yra kaip yra“, – apie paskelbtą savivaldybių indeksą mintimis pasidalijo Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius.
Alytaus rajono savivaldybė atsidūrė 27–30 vietoje
Pernykščiame Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame savivaldybių indekse Alytaus rajono savivaldybė, esant panašiems rodikliams tarp kelių savivaldybių, buvo 18–20 vietoje tarp 54 mažųjų šalies savivaldybių. Šįmet ji smuktelėjo į 27–30 vietą, surinkusi 53 balus iš 100.
Alytaus rajono savivaldybė minėtomis vietomis indekse dalijasi su Kalvarijos, Elektrėnų ir Kaišiadorių rajono savivaldybėmis.
Alytaus rajono savivaldybės transporto sritis gavo maksimalų balą, geriau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse Alytaus rajono savivaldybėje įvertintos biudžeto, turto valdymo, administracijos sritys, prasčiau – komunalinių paslaugų, švietimo ir mokesčių sritys.
Šioje savivaldybėje transporto sritis įvertinta maksimaliu balu, nes pernai joje veikė privatus sektorius, visi konkursai buvo paskelbti viešai.
Praėjusiais metais Alytaus rajono savivaldybėje beveik visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku. Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, buvo mažesnis nei vidutinis mažosiose savivaldybėse – 6,6, vidurkis yra 7,6.
Kaip pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas, nors investiciniai rodikliai Alytaus rajono savivaldybėje buvo geresni nei vidurkis 54-iose savivaldybėse, tačiau padėtis šioje savivaldybėje labai prieštaringa. Pernai čia veikiančių ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų daugėjo – nuo 16,1 užpernai iki 17,5 pernai, tačiau išduotų ir pratęstų verslo liudijimų skaičius tūkstančiui gyventojų sumažėjo nuo 37,2 2016-aisiais iki 33,4 pernai.
Išduotų statybos leidimų tūkstančiui gyventojų sumažėjo nuo 6,3 užpernai iki 5,6 pernai. Tiesioginių užsienio investicijų kiekis vienam gyventojui paaugo tik 2 eurais – nuo 969 iki 971.
Pernai Alytaus rajono savivaldybėje buvo aukščiausias pagrindinio nekilnojamojo turto tarifas, tačiau vidutinė verslo liudijimo kaina viena žemesnių – 43 eurai palyginti su 115 eurų vidurkiu mažosiose šalies savivaldybėse.
Šioje savivaldybėje skola per pastaruosius dvejus metus sumažėjo daugiau nei vidutiniškai 54-iose savivaldybėse – 9,5 proc., vidutiniškai mažosiose savivaldybėse ji sumažėjo 3,6 proc.
Palyginti su kitomis savivaldybėmis, pernai Alytaus rajono savivaldybei priklausė mažiau nuosavų pastatų ir patalpų, – 3 tūkst. 133 kv. metrai tūkstančiui gyventojui, kai šis vidurkis 54-iose savivaldybėse yra 5 tūkst. 50 kv. metrų.
Pagal pačios savivaldybės pateiktus duomenis, nekilnojamasis turtas sudarė 65 kv. metrus tūkstančiui gyventojų. Šis rodiklis mažosiose savivaldybėse – 422 kv. metrai tūkstančiui gyventojų.
„Mus tempia žemyn švietimo sritis ir kainos už komunalinius mokesčius, šios paslaugos santykinai brangios. Esame kaimiška savivaldybė, jai tokie rodikliai būdingi. Paskelbtą indeksą vertiname, analizuojame“, – sakė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
Tarp Alytaus apskrities savivaldybių mažųjų savivaldybių kategorijoje, 3–4 vietoje pateko Druskininkų savivaldybė su 66 balais, ji šiomis vietomis dalijasi su Palangos miesto savivaldybe (pernai ji buvo 4–5 vietoje). 32–34 vietoje su 51 balu – Varėnos rajono savivaldybė, dar tiek pat balų gavo Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybės (pernai ji buvo 37–43 vietoje). 35–40 vietoje su 50 balų – Lazdijų rajono savivaldybė, tiek pat balų skirta Šakių, Jonavos, Akmenės, Raseinių rajonų ir Visagino savivaldybėms (pernai ji buvo 37–43 vietoje).
Paskutinėje, 54-oje, vietoje tarp mažųjų šalies savivaldybių atsidūrė Ignalinos rajono savivaldybė su 25 balais. Tarp šių savivaldybių lyderiai – Klaipėdos rajonas, surinkęs 43 balus, ir Kauno rajonas su 69 balais.
Savivaldybių gerovės indekse pirmauja Alytaus miestas Druskininkai
Beveik prieš dvi savaites Vilniaus politikos analizės institutas pirmąkart parengė ir paskelbė savivaldybių gerovės indeksą 2018. Šiam indeksui buvo naudojami viešai prieinami praėjusių metų oficialios statistikos duomenys iš Statistikos departamento, tuometės Darbo biržos, dabar besivadinančios Užimtumo tarnyba, Higienos instituto, švietimo valdymo informacinės sistemos.
Sudarant šį indeksą 60 šalies savivaldybių 0–10 balų intervale buvo vertinamos pagal penkis komponentus – socialinio, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, kokybiško švietimo ir demografijos.
Savivaldybių gerovės indekse tarp Alytaus apskrities savivaldybių pirmauja Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybės, atitinkamai užėmusios 15 ir 16 vietas. 47-oje vietoje – Varėnos rajono savivaldybė, 54-oje – Alytaus rajono savivaldybė, 59-oje – Lazdijų rajono savivaldybė.
Akivaizdu, kad šiandien padėtis savivaldybėse analizuojama įvairiais aspektais, iš sudarytų indeksų nuomonę gali susidaryti pačių savivaldybių gyventojai ir būsimi investuotojai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas aštuntą kartą sudarytą savivaldybių indeksą apibendrina taip: „Jei ekonomikos augimą prilygintume upės tėkmei, tai vienos savivaldybės tik plūduriuoja pasroviui, o kitos sparčiai irkluoja į priekį.“
Komentarai
Palikite savo komentarą
Spėju, kad dar ilgai…
Komentaras
Spėju, kad dar ilgai plūduriuosime, nes šūdas tai neskęsta.