Si­gi­tas Le­o­na­vi­čius: „Va­sa­lų ma­da at­ei­na ir į sa­vi­val­dą” (30)

Saulė Pinkevičienė
Sigitas Leonavičius
Si­gi­tas Le­o­na­vi­čius: „Įsi­ti­ki­nau, kad sun­kiau­sia yra gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, nes tiek mies­to ta­ry­bo­je, tiek ir di­džio­jo­je po­li­ti­ko­je šian­dien vyks­ta in­te­re­sų tur­gus, to­dėl, drįs­tu teig­ti, kad ta­ry­bo­je bu­vau bal­ta var­na.“                                          Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
„Rin­ki­mai vis la­biau pa­na­šė­ja į tuš­ty­bių mu­gę, ku­rio­je „par­da­vi­mui“ iš­ri­kiuo­ja­mi vei­dai, pri­sta­to­mos tu­rė­tos re­ga­li­jos, gi­ria­ma­si sa­vo ar pa­si­sa­vin­tais dar­bais, da­li­ja­mi re­a­lūs ir po­pu­lis­ti­niai pa­ža­dai. To­dėl rin­kė­jams lin­kiu, pir­miau­sia, at­skir­ti pe­lus nuo grū­dų, nes vi­suo­se rin­ki­mų są­ra­šuo­se yra kom­pe­ten­tin­gų, iš­si­la­vi­nu­sių, tu­rin­čių pa­tir­tį gar­bin­gų žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti bū­si­mo­je ta­ry­bo­je. Ge­ras bus me­ras ar blo­gas, bet, iš­rin­kę stip­rią ta­ry­bą, mes su­teik­si­me mies­tui ga­li­my­bę at­si­gau­ti, keis­tis, vys­ty­tis. Šian­die­nia­me po­li­ti­nia­me rin­ki­mų šou pa­si­gen­du stra­te­gi­nių kryp­čių, idė­jų, vi­zi­jų, ku­rių Aly­tui rei­kia kaip oro“, – sa­ko Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys,  įmo­nės „Trai­de­nis“ va­do­vas Si­gi­tas Le­o­na­vi­čius.

– Prieš ket­ve­rius me­tus Jū­sų in­ter­viu prieš rin­ki­mus bu­vo spaus­di­na­mas pa­va­di­ni­mu „Lai­kas mėž­ti Au­gė­jo ar­kli­des“, o ja­me kal­bė­ta apie „re­a­lią ga­li­my­bę pa­si­rink­ti per­mai­nas“ ir „ide­a­liz­mą, su­vie­ni­ju­sį „Aly­taus pi­lie­čius“, su ku­riais be­si­bai­gian­čio­je ka­den­ci­jo­je bu­vo­te iš­rink­tas į ta­ry­bą. Kaip šian­dien įver­tin­tu­mė­te įgy­tą pa­tir­tį ir pa­siek­tą re­zul­ta­tą?

– Ne­se­niai ir pats pa­si­do­mė­jau tų lai­kų ži­niask­lai­da bei pri­si­mi­niau, kaip 2015 me­tais į rin­ki­mus ėjau pa­ki­lios nuo­tai­kos, nes bu­vo iš­kel­ta ge­ra idė­ja ir su­teik­ta vil­tis, kad kaž­kas ga­li bū­ti ki­taip. To­ji idė­ja – at­vi­rai, są­ži­nin­gai, gar­bin­gai – bu­vo sie­ja­ma su kon­kre­čiu as­me­niu. Ne vis­kas pa­vy­ko, ir ma­nęs, kaip žmo­gaus bei pra­de­dan­čio po­li­ti­ko, lau­kė tam tik­ras nu­si­vy­li­mas. Tuo­met, ei­da­mas į rin­ki­mus, tu­rė­jau daug po­zi­ty­vių emo­ci­jų, be jo­kio po­li­ti­nio pa­grin­do, ir at­ro­dė, kad vis­kas vyks sklan­džiai ir gra­žiai. De­ja, re­a­ly­bė bu­vo ki­to­kia...

Jei kal­bė­čiau apie sa­ve (iki tol nie­ka­da ne­da­ly­va­vau po­li­ti­ko­je, kaip ir dau­gu­ma tau­tie­čių ste­bė­jau ir kri­ti­ka­vau tai, kas jo­je vyks­ta, tik sė­dė­da­mas prie te­le­vi­zo­riaus ek­ra­no), tai sie­kiau ir sten­giau­si tap­ti to­kiu po­li­ti­ku, ko­kius no­rė­jau ma­ty­ti ki­tus. Šian­dien, ka­den­ci­jai bai­gian­tis, esu ra­mus prieš ma­ne iš­rin­ku­sius aly­tiš­kius ir prieš sa­vo są­ži­nę, nes man pa­vy­ko įro­dy­ti, kad bū­nant po­li­ti­ku yra įma­no­ma ne­si­nau­do­ti po­li­ti­ka sa­vo as­me­ni­niams tiks­lams, bet ga­li­ma ir rei­kia ati­duo­ti sa­ve, t. y. da­ly­tis sa­vo iš­mok­to­mis ir įgy­to­mis prak­ti­ko­je ži­nio­mis, per­duo­ti sa­vo kom­pe­ten­ci­jas, skleis­ti sa­vo as­me­ni­nę, dar­bi­nę, moks­li­nę pa­tir­tį, tarp­tau­ti­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ver­sle spe­ci­fi­ką bei sub­ti­ly­bes, ku­rios at­neš­tų tik nau­dą Aly­tui ir jo žmo­nėms.

Į po­li­ti­ką at­ėjau, nes jau­čiau­si pa­sie­kęs tam tik­rą bran­dą, su­kau­pęs daug in­for­ma­ci­jos, tu­rin­tis įvai­ria­pu­sės pa­tir­ties, ži­nių, ku­rio­mis ga­liu da­ly­tis su aly­tiš­kiais ir bū­ti nau­din­gas mies­tui. Pa­grin­di­nius sau kel­tus už­da­vi­nius įvyk­džiau. Įsi­ti­ki­nau, kad sun­kiau­sia yra gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, nes tiek mies­to ta­ry­bo­je, tiek ir di­džio­jo­je po­li­ti­ko­je šian­dien vyks­ta in­te­re­sų tur­gus, to­dėl, drįs­tu teig­ti, kad ta­ry­bo­je bu­vau bal­ta var­na. Sa­vo ka­den­ci­jos me­tu sten­giau­si bū­ti ob­jek­ty­vus vi­siems mies­to gy­ven­to­jams, sten­giau­si iš­spręs­ti vi­sas jų pro­ble­mas, dėl ku­rių jie krei­pė­si į ma­ne, da­ly­va­vau spren­džiant ir su­dė­tin­gus mies­to klau­si­mus, vi­sa­da lai­kiau­si ben­draž­mo­giš­kų, mo­ra­li­nių prin­ci­pų bei pa­ma­ti­nių ver­ty­bių.

– At­ėjo­te į ta­ry­bą su val­dan­či­ą­ja dau­gu­ma – „Aly­taus pi­lie­čiais“, bet ke­liai ne­tru­kus iš­si­sky­rė. Ko­dėl?

– Man ne­bu­vo leng­va dirb­ti su „Aly­taus pi­lie­čiais“, nes jų vie­šai de­kla­ruo­ja­mos ver­ty­bės ne­ati­ti­ko to, ką jie re­a­liai da­rė, to­dėl la­bai grei­tai at­si­ra­do vi­di­nė įtam­pa. Pa­mi­nė­siu ke­le­tą iš­si­sky­ri­mo prie­žas­čių – skir­tin­gos grei­tai su­bur­tos ko­man­dos na­rių kom­pe­ten­ci­jos, ne­vyks­tan­čios dis­ku­si­jos, jų ly­de­rio nau­do­ja­mas au­to­kra­ti­nis val­dy­mo mo­de­lis, ku­ris man bu­vo ne­pri­im­ti­nas.

– Api­ben­drin­ki­te sa­vo pir­mą­ją po­li­ti­ko ka­den­ci­ją Aly­taus mies­to ta­ry­bo­je.

– Api­ben­drin­da­mas ket­ve­rių me­tų dar­bą mies­to ta­ry­bo­je, ga­liu teig­ti, kad jis man su­tei­kė di­de­lės pa­tir­ties. No­riu pa­si­džiaug­ti, kad ka­den­ci­jos pa­bai­go­je pa­vy­ko ras­ti ben­drą kal­bą su po­li­ti­kais, ku­rie at­sto­vau­ja skir­tin­goms ide­o­lo­gi­joms. Esu dė­kin­gas bran­diems po­li­ti­kams, so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos na­riams, su ku­riais daug ko­mu­ni­ka­vo­me ir tie­sio­gi­nia­me TV ete­ry­je, ir ta­ry­bos po­sė­džiuo­se, ir su­si­ti­ki­muo­se su gy­ven­to­jais. Po­zi­ty­viai pa­kei­čiau nuo­mo­nę ir apie Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų Aly­taus sky­riaus po­li­ti­kus. Ste­biu įvy­kius tiek res­pub­li­ko­je, tiek Aly­tu­je, to­dėl šie jau­ni žmo­nės ma­ne ža­vi sa­vo ge­bė­ji­mu dirb­ti ko­man­do­je, sa­vo bran­da ir at­sa­kin­gu­mu.

Dirb­da­mas mies­to ta­ry­bo­je da­ly­va­vau Ap­lin­kos ir plėt­ros ko­mi­te­to, Kon­tro­lės ko­mi­te­to ir Eti­kos ko­mi­si­jos veik­lo­se. Bu­vau dvie­jų dar­bo gru­pių pir­mi­nin­kas. Šių gru­pių at­lik­tas dar­bas tei­gia­mo re­zul­ta­to ne­pa­sie­kė tik dėl „Aly­taus pi­lie­čių“ ne­no­ro iš­girs­ti ki­tą nuo­mo­nę, dėl jų ne­su­ge­bė­ji­mo ne­pai­sy­ti sa­vų in­te­re­sų bei  tuš­čių am­bi­ci­jų.

– Kuo iš­skir­ti­nė, Jū­sų nuo­mo­ne, jau be­si­bai­gian­ti ši mies­to ta­ry­bos ka­den­ci­ja?

– Be­si­bai­gian­ti mies­to ta­ry­bos ka­den­ci­ja yra iš­skir­ti­nė po­li­ti­ne įtam­pa ir kon­flik­tais, dau­gu­mos ta­ry­bos na­rių iš­reikš­tu ne­pa­si­ti­kė­ji­mu abiem vi­ce­me­rais bei jų su­grą­ži­ni­mu į pos­tus, nau­do­jant de­kla­ra­ty­vius ul­ti­ma­tu­mus ir de­monst­ruo­jant jė­gos po­zi­ci­ją. Tai pa­li­ko ša­lies ir Aly­taus mies­to po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me ne­igia­mą šlei­fą. Ma­nau, kad to pa­sek­mės dar bus jun­ta­mos vi­są at­ei­nan­čią ka­den­ci­ją. Šio­je ka­den­ci­jo­je bu­vo su­kur­tas pre­ce­den­tas, kad į po­li­ti­ką ga­li ei­ti bet kas. Jei anks­čiau į mies­to val­dy­mą ei­da­vo žmo­nės, tu­rin­tys aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, kom­pe­ten­ci­jas, tur­tin­gą ir tu­ri­nin­gą gy­ve­ni­miš­ką bei dar­bi­nę pa­tir­tį, tai Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius ati­da­rė Pan­do­ros skry­nią. Pa­si­ro­do, mies­to ta­ry­bos na­rio kė­dė­je ga­li­ma pra­sė­dė­ti ket­ve­rius me­tus net ne­pra­vė­rus bur­nos ir nė kar­to ne­pa­tei­kus ata­skai­tos apie sa­vo dar­bą rin­kė­jams. Ši ten­den­ci­ja man ke­lia ne­ri­mą kaip žmo­gui, po­li­ti­kui ir rin­kė­jui. Iš šian­dien, dar dir­ban­čių 27 mies­to ta­ry­bos na­rių, po­sė­džių me­tu dis­ku­si­jo­se vi­du­ti­niš­kai da­ly­vau­da­vo 7 na­riai, o 20 li­ku­sių­jų ta­ry­bos na­rių taip ir li­ko tik sta­tis­tais.

– Kuo iš­skir­ti­nė, Jū­sų nuo­mo­ne, šian­die­nė rin­ki­mų kam­pa­ni­ja?

– Ši rin­ki­mų kam­pa­ni­ja ma­ne ste­bi­na kan­di­da­tų į nau­ją mies­to ta­ry­bą že­mu kom­pe­ten­ci­jų ly­giu. Jis yra že­mes­nis nei vi­du­ti­nis. Man tai nė­ra pri­im­ti­na, tai ma­ne gąs­di­na kaip rin­kė­ją. Ma­ne ste­bi­na ir bū­si­mų kan­di­da­tų men­kas iš­si­la­vi­ni­mas ar­ba jo net (!) ne­tu­rė­ji­mas. La­bai no­rė­tų­si dar­bin­gos ta­ry­bos, ku­rio­je dirb­tų at­sa­kin­gi, iš­pru­sę, iš­si­la­vi­nę, mo­ra­liai tvir­ti, ne­tu­rin­tys as­me­ni­nių in­te­re­sų, ne­su­in­te­re­suo­ti gi­mi­nių ge­ro­ve po­li­ti­kai, ku­rie įver­ti­na, kur jie ei­na ir ką ta­ry­bo­je bus pri­va­lu nu­veik­ti mū­sų Aly­taus, mū­sų vai­kų, mū­sų vi­sų ge­ro­vei.

Pa­si­ti­kiu rin­kė­jais (pri­si­me­nu, kaip jie su­bren­do Kau­ne po Vy­tau­to Šus­taus­ko) ir džiau­giuo­si, kad po­li­ti­ka Aly­tu­je šiuo me­tu do­mi­si vis dau­giau žmo­nių. Aly­taus gy­ven­to­jai vis ak­ty­viau įsi­trau­kia į mies­to po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą. Ma­nau, kad aš sa­vo da­ly­va­vi­mu mies­to ta­ry­bos veik­lo­je įne­šiau ir nau­jų vė­jų – ini­ci­ja­vau ašt­rias dis­ku­si­jas mies­tui ak­tu­a­liais klau­si­mais, vie­ši­nau įvai­rias mies­to pro­ble­mas ži­niask­lai­do­je, ne­bi­jo­jau gin­ti sa­vo nuo­mo­nę, ne­bi­jo­jau pa­dė­ti aly­tiš­kiams, at­sto­va­vau jų in­te­re­sams ir teis­mi­niuo­se pro­ce­suo­se. Man bu­vo svar­bu pa­ro­dy­ti, kad mies­tui ga­li­ma dirb­ti tik iš idė­jos, ne­bū­ti­nai už pi­ni­gus ar­ba di­de­lius pi­ni­gus.

– Ar bran­gu mies­tui iš­lai­ky­ti po­li­ti­ką?

– Tai pri­klau­so nuo po­li­ti­ko są­ži­nės, są­mo­nin­gu­mo, pi­lie­tiš­ku­mo, mo­ra­li­nių ver­ty­bių, jų al­truiz­mo. Aly­tiš­kiams ši in­for­ma­ci­ja bu­vo tei­kia­ma. Bu­vo su­da­ri­nė­ja­mi net są­ra­šai, ku­riuo­se fi­gū­ra­vo bran­giau­siai mies­tui kai­nuo­jan­tys šios ka­den­ci­jos po­li­ti­kai.

Aš bu­vau pir­mas ir ga­liu pa­sa­ky­ti drą­siai, kad esu vie­nin­te­lis Aly­taus ta­ry­bos na­rys, ku­ris ne­kai­na­vo mies­tui nė cen­to, nes at­si­sa­kiau at­ly­gi­ni­mo už ta­ry­bos na­rio lai­ką, pra­leis­tą su­si­ti­ki­muo­se su mies­to gy­ven­to­jais. At­si­sa­kiau iš­mo­kų už iš­lai­das, su­si­ju­sias su kan­ce­lia­ri­jos, pa­što, te­le­fo­no, in­ter­ne­to ry­šio, trans­por­to (ku­ro), vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­gų ap­mo­kė­ji­mu. Pa­brė­žiu, esu Aly­taus mies­to ta­ry­bo­je toks vie­nin­te­lis, nes ne­tu­rė­jau nei spor­to klu­bų, nei jo­kių ki­to­kių veik­lų, ku­rios vie­naip ar ki­taip bū­tų fi­nan­suo­ja­mos iš mies­to biu­dže­to. Tuo la­bai džiau­giuo­si, nes šian­dien ga­liu drą­siai žiū­rė­ti aly­tiš­kiams į akis.

Be­je, nau­jų rin­ki­mų iš­va­ka­rė­se ne­su la­bai di­de­lis op­ti­mis­tas.

– Ko­dėl?

– Nes vyks dve­ji rin­ki­mai – me­rų ir ta­ry­bos. Anks­tes­ni Sei­mo rin­ki­mai da­vė to­ną, kad kan­di­da­tuo­ti ga­li ne pa­tys ly­de­riai, są­mo­nin­gai lie­kan­tys nuo­ša­ly­je, bet jų sta­ty­ti­niai. „Va­sa­lų ma­da“ – taip aš va­di­nu šį reiš­ki­nį, ku­ris da­bar at­ei­na ir į sa­vi­val­dą.

Dau­ge­lį kan­di­da­tų į Aly­taus mies­to me­rus šiuo­se rin­ki­muo­se ma­tau kaip „va­sa­li­nius“. Tai mums de­monst­ruo­ja ir Vy­tau­to G­ri­ga­ra­vi­čiaus pa­si­trau­ki­mas, pa­lie­kant vie­to­je sa­vęs Vi­li­ją Ra­ma­naus­kie­nę.

Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­sto­vą re­mia ir gar­sios šios par­ti­jos va­do­vų pa­var­dės, ir vie­nas Aly­tu­je iš­rink­tas Sei­mo na­rys. Rin­kė­jai tie­siog hip­no­ti­zuo­ja­mi gar­sio­mis pa­var­dė­mis, tuo pa­ro­dant, kas sto­vi už kan­di­da­to. Jei anks­čiau rink­da­vo­me ly­de­rį, as­me­ny­bę, tai šiuo­se rin­ki­muo­se rink­si­me ne­įga­lius va­sa­lus – ma­rio­ne­tes, už ku­rių sle­pia­si tik­ro­ji val­džia.

Aly­tiš­kių no­rė­čiau pa­pra­šy­ti ne­pa­mirš­ti ir sa­vo as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės mū­sų mies­tie­čiams ei­nant prie bal­sa­dė­žių. Kvie­čiu bal­suo­ti tik už kom­pe­ten­tin­gus, iš­si­la­vi­nu­sius, gar­bin­gus žmo­nes, su ku­riais bū­tų ga­li­ma dirb­ti ir vėl au­gin­ti mū­sų Aly­tų. To­kių žmo­nių ga­li­ma ras­ti vi­suo­se są­ra­šuo­se. Te­rei­kia at­mes­ti emo­ci­jas, kaip ei­nant pas gy­dy­to­ją, ir ver­tin­ti tik jų kom­pe­ten­ci­ją bei iš­si­la­vi­ni­mą.

Aly­tus ga­li at­si­kel­ti ir at­si­gau­ti, jei į nau­ją ta­ry­bą iš­rink­si­me 26 na­rius su tam tik­ro­mis kom­pe­ten­ci­jo­mis, pa­tir­ti­mi, iš­si­la­vi­ni­mu bei gy­ve­ni­miš­ka iš­min­ti­mi. Taip pat rei­kia kuo dau­giau dis­ku­si­jų pri­imant spren­di­mus ir ne­bi­jo­ti ap­gin­ti sa­vo po­zi­ci­ją vie­šu­mo­je. Tai ini­ci­juos po­li­ti­nės kul­tū­ros at­si­ra­di­mą Aly­tu­je.

Ge­ras me­ras ar blo­gas, bet, iš­rin­kus stip­rią ir kom­pe­ten­tin­gą ta­ry­bą, mies­tas tu­rė­tų ga­li­my­bę at­si­gau­ti ir keis­tis. Dar vie­nos duo­bės Aly­tus, ko ge­ro, jau ne­iš­gy­vens, ypač šian­die­nos, ga­lin­gos kon­ku­ren­ci­jos tarp di­džių­jų mies­tų, kon­teks­te. Kiek­vie­nas mies­tas tu­ri pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi pats, nes iš­orės gel­bė­to­jų ne­be­bus.

– Ko pa­lin­kė­tu­mė­te kon­ku­ren­tams ir gal­būt bū­si­miems ko­le­goms ta­ry­bo­je?

–Pa­lin­kė­čiau iš­lai­ky­ti pa­gar­bą vie­nas ki­tam bei oru­mą, nes rin­ki­mai at­ei­na ir pra­ei­na, o žmo­nės ir to­liau lie­ka gy­ven­ti sa­vo mies­te. Pa­gar­ba ir nu­lems jų to­les­nį ben­dra­vi­mą tar­pu­sa­vy­je, ben­dra­vi­mą su kai­my­nais ir su ki­tais Aly­taus ben­druo­me­nės na­riais. Bū­ki­me ne tik kai­my­nai, ben­dra­dar­biai, bet ir bi­čiu­liai.

Na, ne­bent esi lai­ki­nas va­sa­las, ko­man­di­ruo­tas ta­vo po­no į Aly­tų.

Spaus­di­na­ma vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2015-11-19 sprendimu Nr. T-333 patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Sigito įmonėje darbas sunkus, bet atlyginimas žymiai didesnis už šalies vidurkį. Dėl tų kenksmingų medžiagų užkasimų gamtosaugininkai išsiaiškins. Bet, jeigu plastikinės talpos atraiža kenkia gamtai, tai kodėl nekenkia pati talpa? Išeina taip, kad visas reikia iškasti.
    ,,Aš už Sigitą'' rašė dėl penketuko - tas žmogus teisus. Bent trys iš jų su dideliais griekais.

    Komentaras

    Šis komentatorius yra du kartus nuteistas už šmeižtą. Žmogėnas šmeižė visus, kurie jo neparemdavo finansiškai. Jis buvo teisiamas už Daugėlos ir Leonavičiaus šmeižimą. Visi mes daugiau negu du metus skaitėme "Alytaus naujienų" komentaruose, kaip jis tyčiojasi iš gerb. Leonavičiaus, šmeižia, apkalba, meluoja. Sulaukęs atpildo už savo liežuvio nevaldymą, dabar virkauna ir vis tiek bando vėl šmeižti. Šis ponulis turi sumokėti visas teismo priteistas sumas 100%, nes kitaip jis niekaip nenurims. Kaltink tik save ir savo liežuvį, o ne visus aplinkui

    Komentaras

    Aš, būdama pedagogė, niekada taip nepasirašinėju kaip šitie "padorieji". Padorumo lygį, gerbiamieji, ne jūs nustatote ir įvardijate, o mūsų mokiniai ir jų tėveliai. Tai pirma. O antra, "padorieji pedagogai" gal domisi žiniasklaida, nes joje tikrai ras informaciją, kad atvykusi skundo tikrinti geologų komisija išvažiavo nieko neradusi. Visa kas buvo užkasta, jokios grėsmės ir taršos miestui ir "padoriesiems" mano kolegoms tikrai nepadarė

    Komentaras

    Kai žmogus užkasa gamybos šiukšles ekskavatoriumi ir vadina tai drenažu, jo padorumo lygis tampa akivaizdus. Visa kita tai tik „makaronai liaudžiai“. Jūs negalite būti pavyzdys jaunąjai kartai, ko iš tikro politiko privalu tikėtis. Iškuopkite savo arklides, p. Leonavičiau. Pasirašo Alytaus pedagogai.

    Komentaras

    Gal gali šis po politiku pasakyt, kieno leksika kur ir jis pats per teismus panašią demonstravo rašinėjo iki teisminiam tyrime nustatyta po ..įstaigos buhalterės darbo ir namų kompiuteriais leksika? Kaip dar kadencijos pradžioj ir per komentarus vardijant savivaldos problemas ir jų sprendimus siūlant ypač dėl aerodromo ir atliekų tvarkymo bei Kvartalinės namų renovacijos pradžios Alytuj pasipildavo. Ubagas, kaip drįsta, užvaikysim po teismus nes neturės pinigų apsigint. Reiškia teisėsauga tą buhalterę tik kaip liudytoja vardija. Ir nesiaiškina, kas galimai po jos kompiuteriu rašinėjo jei ji tik liudytoja? Nes tas neatsakingumas ir dabar sudaro galimybes per rinkimus gal po kitais prisidengiant negražiai rašinėt? Tad atsargiai alytiškiai su šiais. Nes per tai ir neužvesta Kvartalinė renovacija bei kitos problemos neišspręstos. Kurios galėjo būt ir išspręstos. Slopinant tai sugebančius... Beje, medžiagą turi ir meras ir pagal komisaro patirtį bei galimybėm subtilybes jis turi žinot? Ir jei pratyli, vadinas gal ir naudinga jam kitų rankom..? Kaip ir kitiems politikams, kad nedrįst alytiškiai žvilgtelt į rimtesnes problemas? O tai bus..?

    Komentaras

    Kiek girdėjau, tai dėl penketuko sudarymo reikia kreiptis pas Pačėsą, kuris tuo pačiu gal ir paaiškins kaip jame atsidūrė Remeikienė. Ji nėra šio judėjimo narė, ji nebuvo nei frakcijoje "Už Alytų". Galėjo ponia gi pereiti, kaip tai padarė Janulevičius

    Komentaras

    Šios tarybos kadencijos valdantieji išsiskiria vieningumu. Vieni kitus palaiko. Ir vaizduodami patriotus nevaiko eilinių alytiškių po teismus kaip už jų politikų teismuose reklamuojantis kaip politikams ir asociacijų prezidentams, asmens įžeidimus ieškinius tūkstančiais lupa. . Savo advokatams primokant už tai 1300 eurų. Kaip net į eilinio alytiškio klausimus teismuose, kur jo kaip tarybos nario registruoti konkretūs siūlymai dėl atliekų tvarkymo kur gįrės, kad kovoja už alytiškius prasideda triados. Kas bedarbiu, ubagui davė teisę tokiems reikalaut iš tokių asų. Eilinio alytiškiui ir jo šeimai jos nepažindamas linki blogo. Reiklauja iš eilinio alytiškio psichikos pažymų ir ar turi leidimą ginklui? Kažin iš kokios serijos ir psichikos pats turi būt? Tad ar užtenka ir per anstolį gaunamų iš ubago lėšų užsimokėt už reklaminius stendus. A veikėjai po ,,Už Alytų"? vadinas tinka jiems tai? Su panašiais į save. Na ir kaip čia gavos, jei už atliekų tvarkymą druskininkiečiai moka mažesnius už alytiškius ir verslininkams ten brangiau - kur šio darbo grupės dėl atliekų tvarkymo kokie pasiūlymai? Matyt valstiečių kandidato pastabos, kad į pustuščią pramonės parką neįmanoma pritraukt investuotojo gal, kad priešinas kurie tik minimumą moka - čia valstiečių neužvaikysi su ieškiniais po teismą. Čia bičiuliai gal už tiesos sakymą patiems iš biudžeto gaunas tenka primoka vos ne milijoninėm sumom. Tokia nelengva mandrų dalia. Kaip ten su atliekom pas jį..?

Kiti straipsniai