Ma­mos šir­dies laiš­kas po­li­ti­kams: mums ne­rei­kia nei užuo­jau­tos, nei gai­les­čio – pra­šo­me tik su­pra­ti­mo... (205)

2020-02-11
nuotr.
Teatro studijos „Drevinukas“ spektaklis „Buratinas“, vežimėlyje – mokyklos auklėtinis Daivaras Slavinskas.
„Se­niai se­niai, kai dar ne­bu­vo ne­įga­lių vai­kų, nes JIE pa­varg­da­vo nuo žvilgs­nių gat­vė­je, at­si­ra­do toks „Dre­vi­nu­kas“... Tai net ne auk­lė­to­jos ar mo­ky­to­jos, ma­sa­žuo­to­jos ar pa­dė­jė­jos – jos tie­siog ma­mos – su­pra­tin­gos, my­lin­čios, glo­bo­jan­čios. Ši­to­je už­da­ro­je ap­lin­ko­je – na­mai vai­kams su ne­ga­lia. Aš jau­čiu, ko­kio­je si­tu­a­ci­jo­je šiuo me­tu at­si­dū­rė ir ko­kį ne­ri­mą jau­čia tė­vai, lei­džian­tys sa­vo vai­kus į šią ug­dy­mo įstai­gą. Juk „Dre­vi­nu­ke“ vis­kas su­tvar­ky­ta, su­re­mon­tuo­ta, pri­tai­ky­ta vai­kams, tu­rin­tiems ne­ga­lią, o ten dir­ban­tie­ji jau tu­ri la­bai daug pa­tir­ties dirb­ti su to­kiais ma­ža­isiais. Kai tė­vai pa­lie­ka sa­vo vai­ką vi­sai die­nai ir ži­no, kad JUO bus pa­si­rū­pin­ta… Svei­ki vai­kai, kaip ir svei­ki žmo­nės grei­čiau „įei­na“ į ki­tas pa­tal­pas, į ki­tus ko­lek­ty­vus, bet ne­įga­liems vai­kams tai pa­da­ry­ti bū­tų ne­pa­ke­lia­ma. Aš ti­kiu, kad mies­to val­džios spren­di­mai bus iš­min­tin­gi, ir „Dre­vi­nu­kas“ tęs sa­vo gy­va­vi­mo is­to­ri­ją.“

Per­skai­čiu­si šias bu­vu­sio mo­ki­nu­ko ma­mos min­tis, nu­ta­riau ir aš pa­ra­šy­ti sa­vo šir­dies laiš­ką tiems žmo­nėms, ku­rie šiuo me­tu ruo­šia per­tvar­ką Aly­taus švie­ti­mo įstai­go­se. Aš taip pat au­gi­nu ne­įga­lų vai­ką.

Sun­ku ap­sa­ky­ti ne­įga­laus vai­ko tė­vų jaus­mus, su­lau­kus KI­TO­KIO vai­ko. Tai – sun­kus ir gi­liai su­kre­čian­tis įvy­kis, ku­ris vi­sam lai­kui pa­kei­čia tė­vų gy­ve­ni­mą.

Vai­kui au­gant su­pra­to­me, kad mū­sų ma­ža­sis ne­ga­lės lan­ky­ti įpras­to dar­že­lio, mo­kyk­los, jam bus ne­pri­tai­ky­ta ap­lin­ka. Ta­čiau ži­no­jo­me, kad Aly­tu­je yra „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­la-dar­že­lis, skir­tas ir vai­kams, tu­rin­tiems ju­dė­ji­mo ir pa­dė­ties su­tri­ki­mų.

Šią įstai­gą mū­sų vai­kas lan­kė sep­ty­ne­rius me­tus: tre­jus me­tus dar­že­ly­je ir ket­ve­rius mo­kyk­lo­je. Dar­že­ly­je bu­vo ne tik ug­do­mas, bet ir tei­kia­ma įvai­ria­pu­siš­ka pa­gal­ba: mankš­tos, ma­sa­žai, lan­kė dai­na­vi­mo, te­at­ro bū­re­lius. Mo­kyk­lo­je jis la­bai ge­rai adap­ta­vo­si.

Vie­nas iš pa­grin­di­nių ne­įga­laus žmo­gaus psi­cho­lo­gi­nių po­rei­kių yra emo­ci­nė ši­lu­ma. Šio­je įstai­go­je ma­no vai­ke­lis tai jau­tė iš vi­sų ten dir­bu­sių, ir kiek­vie­ną die­ną. Ma­ne, kaip ir kiek­vie­ną ma­mą, tai la­bai džiu­gi­no.

Ta­čiau šiuo me­tu, sek­da­ma Aly­taus mies­to švie­ti­mo įstai­gų per­tvar­kos pla­no siū­ly­mus, nie­kaip ne­ga­liu at­sa­ky­ti sau į klau­si­mą: ko­dėl „Dre­vi­nu­ko“ ben­druo­me­nė tu­ri pa­tir­ti stre­są dėl to, kad daug me­tų puo­se­lė­tą mo­kyk­lą-dar­že­lį kaž­kas su­ma­nė re­or­ga­ni­zuo­ti?

Ko­dėl šią įstai­gą rei­kia „nu­ma­rin­ti“, kai ji pil­na gy­vy­bės? Ar mies­to sa­vi­val­dy­bė­je kas nors pa­gal­vo­ja apie ne­įga­lius vai­kus, ar jie kam nors rū­pi?

Ma­no nuo­mo­ne, val­di­nin­kams rū­pi tik pa­sta­tai, pi­ni­gai, pir­ki­mai, par­da­vi­mai. Juk rei­kė­tų su­pras­ti, jog daug leng­viau per­kel­ti daik­tus, nei pa­keis­ti ne­įga­liam žmo­gui pri­tai­ky­tą ap­lin­ką. Kaip pa­si­prie­šin­ti, kaip įti­kin­ti val­dan­čiuo­sius ne­dras­ky­ti šios pui­kiai vei­kian­čios įstai­gos?

La­bai no­riu ti­kė­ti, jog jie iš­sau­gos na­mus šiems li­ki­mo nu­skriaus­tiems vai­kams, ku­riuo­se ma­žie­ji jau­čia­si lai­min­gi. Sun­ku žo­džiais per­teik­ti tą gra­žų, šil­tą jaus­mą, ku­ris ap­ima pri­si­mi­nus „Dre­vi­nu­ke“ pra­leis­tą lai­ką.

No­riu dar kar­tą nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti vi­siems šios įstai­gos dar­buo­to­jams. Mums, au­gi­nan­tiems ne­įga­lius vai­kus, ne­rei­kia nei užuo­jau­tos, nei gai­les­čio. Mes pra­šo­me tik su­pra­ti­mo…

 Jo­lan­ta Ka­ni­šaus­kie­nė

LPG masažas Vilniuje už gerą kainą  https://oblakasalon.lt/lpg-masazas/

 

    Komentarai

    Palikite savo komentarą

    Apie teksto formatus

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Nesuprantama Alytaus miesto valdyme elgsena, nebandyt per miesto vystymo strategijų gerinimą siekt, kad daugėtų gyventojų? Ką pasiekia didmiesčiai ir net kaip kur jau prisireikia papildomų mokyklų. Nes pajautė, kaip mažėjant gyventojų reikia vykdyt reformas, per kurias mažėja darbo vietos. Žmonės skausmingai tai priima. Tad, kad nereikėtų, persimobilizavo į strategijų gerinimą. Kad daugėja gyventojų ir darbo vietų. Dabar Alytuj vystymo strategijų negerina nei nepraleidžia sugebančių, nei reformų rimtai daro. Kur imituoja kaip nuo silpniausių sasjaita patiems išgyvent. Valdžioje keltis sau atlyginimus, o kitiems - nykt. Nors Konstitucijos 46 str. sako- dirbama bendro tautos gerbūvio labui. Reiškia per savivaldą viso apie 50 tūkstančių bendram alyruškių gerbūviu. Negali būt diskriminacinių grupių. Pirmiausia silpniausiais rūpinas. Valdžia dirba- tarnauja alytiškių labui. - O Alytuj kaip priešingai - kiti valdžiai dirba. Valdžia tik sau ir sau palankioms atskiroms grupėms. Kad per rinkimus jų balsų dėka valdžioje išsilaikytų viso miesto interesų saskaita.

    Kaip užburtam rate papuolę. Silpni politikai, negebėdami rimtai miesto vystyt, nori išlaikyt savo darbo vietas dėka. Kad savo rinkėjui darbo vietas užtikrint, nežiūrint kokia kaina. Kad išgyvent. Ir ištrūkt bijo.

    Kaip iki rinkimų rudenį išlaikyt kelių valdyme dominuojančių politinių partijų palankius elektoratus. Kad per rinkimus gaut kuo daugiau balsų. Nežiūrint kokia kaina miesto interesų atžvilgiu. Todėl imituojama kalbėjimas ir to pačio įdieginėjimas. Atseit klausia žmonių, bet tą patį įpiršinėja. Brangiai kainuojantis neefektyvumas. Žmoniškai nervais ir biudžeto resursais. Tasa- erzinas patys ir kitus...

    tinklo pertvarka-naikinam pradines mokyklas ir pildom pagrindines.Puiku,tai naikinam visas iki vienos,kuo vertesni Senamiesčio vaikai.Tas planas tragiškas,nebent ,kad jaunimo naikina,tai puiku,nes jos ten nieks ir nelankė normaliai.Visa kita kažkokie susitarimai,noras gelbėti direktorius ir jokios čia geresnės kokybės negirdėti .Jei norim kokybės,reikia bent vienos stiprios gimnazijos ,kur būtų atranka ir kartelė tiek mokiniams,tiek mokytojams.

    Savivaldoje dirbama pagal įstatymus. Kur valdžia,dirba ir tarnauja žmonėm. Pačių alyriškių rinkti 27 tartbos nariai atsakingi už kas vyksta, bei atskaitingi alytiškiams. Tad alytiškiai gali reikalaut iš savo rinktų. Kodėl neįvykdyta ne tik švietimo reforma. Bet ir siūlomų sprendimų variantai kelia įtarimų dėl atirikimo įstatymams. Kur turi būt rūpinimasi silpniausiais, nebūt diskriminuojamų grupių, būt naudingiausi viso apie 50 tūkstančių alytiškių bendros gerovės lygiui užtikrinti.

Kiti straipsniai

Tėvai nenuleidžia rankų: išplatino peticiją, kreipimąsi į tarybos narius, pateikė skundus Seimo kontrolierei ir Vyriausybės atstovui

Skaityti daugiau

Ver­sli­nin­kas Jo­nas: „Kam šū­de­liau­ti, gal rei­kia pirk­ti pa­slau­gas be­na­miams?“

Skaityti daugiau