Kai tu­ri du blo­gus va­rian­tus, o rei­kia pa­si­rink­ti vie­ną, ren­kie­si tą, ku­ris yra šiek tiek ma­žiau blo­ges­nis už ki­tą (275)

Gy­tė Au­gus­ti­nai­ty­tė, Aly­taus jau­ni­mo cen­tras, Jau­nų­jų žur­na­lis­tų kur­sai
Zitos nuotr.
Zitos Stankevičienės nuotr.
Si­tu­a­ci­ja dėl CO­VID-19 pa­vei­kė ab­so­liu­čiai vi­sas vi­suo­me­nės gru­pes, tarp jų ir mus – mo­ki­nius. Jau dau­giau nei mė­ne­sį mo­ko­mės nuo­to­li­niu bū­du, kaž­kur už ek­ra­no gir­dė­da­mi iš­se­ku­sį mo­ky­to­jo bal­są. Pro­ble­mas, iš­ki­lu­sias pra­si­dė­jus nau­jai mo­ky­mo(si) al­ter­na­ty­vai, jau se­niai vi­si ži­no­me, ta­čiau Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, užuot ieš­ko­ju­si šioms pro­ble­moms spren­di­mų ar ruo­šu­sis rug­sė­jui, li­kus ma­žiau nei trims sa­vai­tėms iki bir­že­lio 1 die­nos, vis dar žval­go­si ra­mu­nės pie­nių lau­ke – ne­ži­no nei kaip, nei ka­da už­baig­ti moks­lo me­tus.

Esa­me ne­ži­nio­je vi­si: tiek mo­ky­to­jai, tiek mo­ki­niai ir tė­vai, tiek mo­kyk­lų va­do­vai. Penkta­die­nį pa­skli­do ži­nia, kad švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ras siū­lo dar bent dvi sa­vai­tes leis­ti vai­kams at­si­sės­ti į mo­kyk­los suo­lus: pra­di­nu­kams nuo ge­gu­žės 25-osios, vy­res­niems – nuo bir­že­lio 1 die­nos.

Ver­ta pa­mi­nė­ti, kad ir dar­že­li­nu­kai na­mie ne­be­sė­dės – nuo ge­gu­žės 18 die­nos at­nau­ji­na­mas ug­dy­mas vi­suo­se Lie­tu­vos dar­že­liuo­se. Bet ar kas nors įsi­vaiz­duo­ja, kaip tai tu­rė­tų at­ro­dy­ti? Šie siū­ly­mai ir spren­di­mai tie­sio­giai ker­ta­si su re­a­ly­be. Juk tarp žmo­nių tu­ri bū­ti iš­lai­ky­tas dvie­jų met­rų at­stu­mas, tu­ri bū­ti dė­vi­mos ap­sau­gi­nės kau­kės, re­ko­men­duo­ja­ma mū­vė­ti ap­sau­gi­nes pirš­ti­nes.

Trum­pai apie dar­že­lius. Tu­riu pus­bro­liu­ką, ku­riam ne­se­niai su­ka­ko tre­ji. Į kau­kę jis net pa­žiū­rė­ti ne­no­ri, ma­nau, kaip ir ki­ti dar­že­li­nu­kai. Kaip tarp jų iš­lai­ky­ti dvie­jų met­rų at­stu­mą?

Kau­kės, at­stu­mas – tai dar ne vis­kas. Kaip ir mo­ky­to­jų, taip ir dar­že­lių auk­lė­to­jų be ga­lo daug pa­ten­ka į ri­zi­kos gru­pę. Ar­gi tik nuo­lat juos te­stuo­jant bus už­tik­rin­tas sau­gu­mas? Tik taip? Iš tie­sų la­bai įdo­mi mi­nis­te­ri­jos su­gal­vo­ta sis­te­ma, nuo­sta­būs spren­di­mai.

Apie grį­ži­mą į mo­kyk­las yra daug ką pa­sa­ky­ti. Pir­miau­sia, gal jau už­teks blaš­ky­tis? Pa­brė­žiu, li­ko tik trys sa­vai­tės iki bir­že­lio 1 die­nos, o kaip elg­tis – nie­kas ne­ži­no. Nuo­sek­liai ana­li­zuo­jant pra­ne­ši­mus spau­dai ir vis iš­plau­kian­čias nau­jie­nas leng­vai pa­ste­bi­mas su­tri­ki­mas.

Su­pran­tu, kad ka­ran­ti­nas dik­tuo­ja sa­vo są­ly­gas, kad yra daug drau­di­mų, ku­rie nuo­la­tos kei­čia­mi, bet lyg dar nie­kas ne­už­drau­dė blai­viai ir vais­kiai mąs­ty­ti. Vie­na iš nu­mes­tų idė­jų yra grįž­ti į mo­kyk­los suo­lą. Pa­gal­vo­ki­me lo­giš­kai, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti tas grį­ži­mas dviem sa­vai­tėms. Pa­brė­žiu, dviem sa­vai­tėms.

Dėl to bū­ti­no iš­lai­ky­ti dvie­jų met­rų at­stu­mo ne­iš­ven­gia­mai tu­rė­tų bū­ti ma­ži­na­mas mo­ki­nių skai­čius kla­sė­se. Ne­pa­mirš­ki­me, kad mo­ky­to­jų skai­čius vėl­gi tik­riau­siai ma­žės, nes dau­gu­ma jų pa­ten­ka į ri­zi­kos gru­pę. Kas mo­kys mo­ki­nius? Ne tik kla­sė­se, bet ir ko­ri­do­riuo­se iš­lai­ky­ti nu­ro­dy­tą at­stu­mą yra tik­rai ne­įma­no­ma.

Karš­tis ir taip su mo­ki­niais ne­drau­gau­ja, o su mo­ki­niais, dė­vin­čiais kau­kes, jie bus di­džiau­si prie­šai. Jas dė­vė­ti bus pri­va­lo­ma no­rint už­tik­rin­ti vi­siš­ką sau­gu­mą. Dė­vint kau­kę jau po ke­lių va­lan­dų nuo gu­me­lių nu­spau­džia­mos au­sys, no­sis. Ir ne­pa­mirš­ki­me, kad da­bar tem­pe­ra­tū­ra ne to­kia, ko­kia bus bir­že­lio mė­ne­sį. Vai­kams tie­siog ga­li at­si­ras­ti dar ir odos pro­ble­mų, ša­lia re­gos su­tri­ki­mų, po tiek lai­ko dir­bant prie kom­piu­te­rio ek­ra­no. Juk po kau­ke oda pra­kai­tuos, nu­si­trins, ją perš­tės. Tuo la­biau, kai yra karš­ta, ir taip sun­ku kvė­puo­ti, o su kau­ke tai da­ry­ti bus kur kas su­dė­tin­giau.

Jei tai bū­tų mė­ne­sis ar du, ta­da su­pras­čiau, ko­dėl grįž­ti ver­ta, bet da­bar ne­ma­tau, ko­dėl rei­kė­tų vaiz­duo­ti mo­ky­mą(si) mo­kyk­lo­je. Taip, vaiz­duo­ti, nes čia vis­kas taip ne­aiš­ku, kad per tas dvi sa­vai­tes vos spės vi­si vis­ką su­si­dė­lio­ti, su­sta­ty­ti į vė­žes. Jei trum­pai – kils su­maiš­tis, o ar to mes tik­rai no­ri­me? To siek­si­me vi­sus grą­žin­da­mi į mo­kyk­las?

Vos tik su­ži­no­ję apie šį siū­ly­mą, drau­gai aiš­kiai pa­sa­kė, kad į mo­kyk­lą ar­ba pa­tys neis, ar­ba tė­vai tik­rai ne­leis. Vi­siems svar­bu sau­gu­mas. Kam ta­da to rei­kia? Su­pran­tu, kad mo­ki­niams trūks­ta gy­vo ben­dra­vi­mo ir dėl psi­cho­lo­gi­nių as­pek­tų su drau­gais su­si­tik­ti vis­gi rei­kė­tų, bet juk tai ga­li­ma pa­da­ry­ti ir ne­inant į mo­kyk­lą. Jau ge­riau tas dvi sa­vai­tes dar pa­si­mo­ky­ti per kom­piu­te­rį. Taip, da­bar sa­ky­sit, kad vi­si py­ko dėl nuo­to­li­nio mo­ky­mo(si), o kai at­si­ra­do ga­li­my­bė grįž­ti į mo­kyk­las, vi­si pur­to gal­vas kaip avi­nė­liai. Aš iš­kart jums at­sa­kau: kai tu­ri du blo­gus va­rian­tus, o rei­kia pa­si­rink­ti vie­ną, ren­kie­si tą, ku­ris yra šiek tiek ma­žiau blo­ges­nis už ki­tą. Tai tiek.

Juo­kin­gai at­ro­do ir tai, kad yra mąs­ty­mų apie dar vie­ną ne­ma­ty­tą ne­gir­dė­tą mo­ky­mą. Pa­va­din­ki­me tai miš­rai­ne. Pa­sa­ky­ta, kad grį­ži­mas į mo­kyk­las bus ne­pri­va­lo­mas, kad bus ban­do­ma, pa­brė­žiu, ban­do­ma mo­ky­ti vai­kus miš­riu bū­du. Tai yra pu­sė per kom­piu­te­rį, pu­sė gy­vai. Ko­dėl pa­brė­žiau ban­do­ma? To­dėl, kad tai dar vie­nas val­džios ban­dy­mas su mu­mis, ku­ris, vei­kiau­siai, ne­pa­si­seks. Bet te­bū­nie.

Tai­gi, miš­rus mo­ky­mas. Ar tai ne­reiš­kia, kad mo­ki­niai, li­kę na­muo­se, pra­ras po­kal­bius su mo­ky­to­jais? Ne­la­bai ge­rai skam­ba, juk ben­dra­vi­mas, kad ir vir­tu­a­lus – rei­ka­lin­gas. Ta­čiau jei ir ne­pra­ras­tų, tai at­ro­dy­tų maž­daug taip: mo­ky­to­jas su kaž­kiek mo­ki­nių sė­dės mo­kyk­lo­je pa­si­jun­gęs tie­sio­gi­nę tran­slia­ci­ją su vai­kais, ku­rie nu­spren­dė lik­ti na­muo­se. Ir vi­si „mo­ko­si“.

Ne­la­bai są­ži­nin­ga mo­ki­nių, at­ėju­sių į mo­kyk­lą, at­žvil­giu, tie­sa? Juk jie ir­gi ga­lė­jo lik­ti na­muo­se. Ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti ir ki­taip, tar­ki­me, vai­kams, ku­rie at­ėjo į mo­kyk­lą, pa­mo­kos vyks iš ry­to, o tiems, ku­rie li­ko na­muo­se, vaiz­do pa­mo­kos vyks ant­ro­je die­nos pu­sė­je. Tai vėl­gi ne­są­ži­nin­ga. Aš tie­siog ne­ga­liu su­pras­ti, kas taip gud­riai ga­lė­jo su­gal­vo­ti.

Ir vi­sa tai trak­tuo­ja­ma kaip pa­si­ren­gi­mas rug­sė­jo mė­ne­siui. Jūs rim­tai? Leis­ki­te pri­min­ti, kad mes, mo­ki­niai, ir­gi esa­me žmo­nės, ne ban­dy­mų triu­šiai. Ne­jau­gi ne­ga­li­ma jam ruoš­tis be to­kių ab­sur­diš­kų siū­ly­mų? Užuot mė­tę kaž­ko­kias svars­to­mas re­ko­men­da­ci­jas, ku­rios net nė­ra pa­tvir­tin­tos, ga­lė­tu­mė­te nor­ma­liai su­sės­ti, nu­spręs­ti ir pa­teik­ti ga­lu­ti­nius siū­ly­mus, o mo­kyk­lų va­do­vai jau ga­lė­tų in­for­muo­ti sa­vo mo­kyk­lų ben­druo­me­nes, kaip mes pa­baig­si­me moks­lo me­tus. O jau iš­spren­dus šią pro­ble­mą, im­ti ruoš­tis rug­sė­jo mė­ne­siui. Ir be kaž­ko­kių ban­dy­mų.

Dar kar­tą pa­kar­to­ju, kad tai tik dvi sa­vai­tės. Tik dvi pra­keik­tos sa­vai­tės. Ar taip sun­ku pri­im­ti spren­di­mus? Nu­sto­ki­te pils­ty­ti iš tuš­čio į kiau­rą, at­si­bo­do. Lai­ko li­ko ne­daug, mes vis dar nie­ko ne­ži­no­me. Na, kaip, ži­no­me, kad pa­ti mi­nis­te­ri­ja, li­kus trims sa­vai­tėms iki ge­gu­žės pa­bai­gos, ro­dos, nie­ko ne­ži­no. O tik­rai rei­kė­tų, kad ži­no­tų.

Vi­sai at­si­tik­ti­nai lan­džio­da­ma po mi­nis­te­ri­jos pus­la­pį kai­ria­me ek­ra­no kam­pe pa­ste­bė­jau pa­veiks­liu­ką, ant ku­rio bu­vo pa­ra­šy­ta: „Pa­ty­čių dė­žu­tė“. Pa­spau­dus ant jos, iš­šo­ko in­for­ma­ci­ja, kas yra ta pa­ty­čių dė­žu­tė ir kaip kiek­vie­na mo­kyk­la ją ga­lė­tų pa­si­da­ry­ti. O aš pa­gal­vo­jau, kad ten ga­li­ma skųs­tis, kai iš ta­vęs ty­čio­ja­si. Jau bū­čiau ra­šiu­si, kad vyks­ta ma­si­nės pa­ty­čios, kad iš mū­sų vi­sų ty­čio­ja­si, kad lie­pia da­ry­ti tai, ko ne­no­ri­me, ir vi­sai neat­si­žvel­gia į mū­sų nuo­mo­nes. Skriau­dė­jo net nu­ro­dy­ti ne­rei­kia, ma­nau, pa­tys su­pra­to­te, kas jis, o gal jie, yra. Nie­kaip ki­taip šios si­tu­a­ci­jos ne­pa­va­din­čiau, tai – pa­ty­čios iš mū­sų vi­sų.

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai