Nu­mal­šin­tas „AL­KiS”: aly­tiš­kiai mo­kė­si iš sve­ti­mų sėk­mių ir ne­sėk­mių, kad jų ne­kar­to­tų ir su­kur­tų kul­tū­ros sos­ti­nę kas­dien (275)

Saulė Pinkevičienė
Rytis Zemkauskas
Rytis Zemkauskas apie Keks’ą – Kauną Europos kultūros sostinę. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.
2022 metais tapsiantis Lietuvos kultūros sostine, Alytus pakvietė kolegas – kitų miestų, jau turėjusių šį titulą ar jį gavusių šiuo metu, atstovus pasidalyti atradimais, praradimais ir kitomis patirtimis, kurias atnešė šis vardas.

Vir­tu­vi­nių „kliau­zų“ ver­čiau ne­gar­sin­ti

Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nių is­to­ri­ją prieš 10 me­tų pra­dė­jo Za­ra­sai, o pro­jek­to ren­gi­niai anuo­met truk­da­vo vos tris die­nas, o ne me­tus, kaip yra da­bar, ta­čiau jie, ži­no­ma, bu­vo di­de­li. „Džiu­gu, kad prak­tiš­kai vi­sos pro­jek­to me­tu gi­mu­sios ini­cia­ty­vos gy­vos iki šiol ir gar­si­na mies­tą“, – sa­ko pro­jek­to „Za­ra­sai 2008“ va­do­vė Dai­va Šukš­tu­lie­nė. Ji taip pat da­ly­va­vo dar­bo gru­pės prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, kū­ru­sios pa­tį Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės mo­de­lį, dar­bą. 

Za­ra­sų pa­tir­tis – sos­ti­nės ti­tu­las bu­vo la­bai nau­din­gas. Iš­kart pro­jek­tui pa­si­bai­gus, at­kur­tas ku­ror­ti­nio mies­to sta­tu­sas, su­tvar­ky­ti ap­leis­ti ob­jek­tai, su­ak­ty­vė­jo tu­riz­mas.

D.Šukš­tu­lie­nė pa­brė­žia ko­mu­ni­ka­ci­jos svar­bą: vi­di­nių bui­ti­nių „kliau­zų“ bū­na kiek­vie­no pro­jek­to vir­tu­vė­je, ta­čiau vie­šin­ti jas reik­tų at­sar­giai, o to ge­riau­sias pa­vyz­dys – pro­jek­to „Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė“ bė­dos.

Kai lie­ki vie­nas – tai ant­ras eta­pas

Eko­no­mi­kos, bet ne kū­ry­bi­nės kri­zės me­tais – 2010-ai­siais – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne ta­po Ra­my­ga­la. Di­džiuo­ju pro­jek­to pa­sie­ki­mu Pa­ne­vė­žio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas, Pa­ne­vė­žio ra­jo­no jung­ti­nio va­ri­nių pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ro „Aukš­tyn“ va­do­vas Re­mi­gi­jus Vi­lys va­di­na tai, kad kiek­vie­nas iš 2 tūkst. ma­žo mies­te­lio ben­druo­me­nės na­rių pa­si­ju­to as­me­niš­kai at­sa­kin­gas už Ra­my­ga­los, kaip Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės, gar­bę.

O kas li­ko po pro­jek­to pra­ėjus 8-eriems me­tams? „Jaus­mas, kad vis­kas yra įma­no­ma, jei no­ri ben­druo­me­nė. Li­ko ir uni­ka­lus pu­čia­mų­jų or­kest­rų fes­ti­va­lis „Va­rio aud­ra“, kas­met ke­liau­jan­tis per mies­tus ir mies­te­lius. Ra­my­ga­los pa­sta­tų sie­nas žen­kli­na 40 skar­dos lakš­tų su už­ra­šy­to­mis is­to­ri­jo­mis, ku­rias la­bai sma­gu pa­skai­ty­ti sve­čiams ir pa­tiems“, – pa­sa­ko­jo R.Vi­lys.

„Tur­būt vi­soms Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nėms ben­dri yra ke­li or­ga­ni­za­ci­niai eta­pai: pir­mas – kai vi­si no­ri da­ry­ti vis­ką, ant­ras – kai lie­ki vi­siš­kai vie­nas, tre­čias – kai ieš­ko­ma kal­tų, o, ga­lų ga­le, vis­kas vyks­ta la­bai „fai­nai“,– šis sve­čio api­ben­dri­ni­mas apie pro­jek­to vir­tu­vę su­lau­kė sma­gių aly­tiš­kių plo­ji­mų. 

Kul­tū­ros sos­ti­nės ren­gi­niai Ma­ri­jam­po­lė­je – ne­mo­ka­mi vi­sus me­tus

2016 me­tais Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės ti­tu­lą pa­si­ma­ta­vu­sios Že­mai­ti­jos sos­ti­nės Tel­šių at­sto­vai džiau­gė­si, kad pui­kią re­kla­mą jiems su­tei­kė am­ba­sa­do­riai – iš šio mies­to ki­lę gar­sūs kul­tū­ros žmo­nės, et­no­lo­gas Li­ber­tas Klim­ka, ak­to­rė Ni­jo­lė Nar­mon­tai­tė ir ki­ti.

Kaip iš­lie­ka­mą­ją pro­jek­to ver­tę tel­šiš­kiai mi­ni ben­druo­me­nės su­si­tel­ki­mą, 40 proc. iš­au­gu­sį tu­riz­mą (sa­vo mies­to is­to­ri­ja su­si­do­mė­jo ir pa­tys tel­šiš­kiai), in­ves­ti­ci­jas į in­fra­struk­tū­rą – sta­dio­ną (ir­gi kul­tū­ra, tik kū­no), šiuo­lai­kiš­ką bib­lio­te­ką. 

Šie­met Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė yra Ma­ri­jam­po­lė. Jos pa­teik­tas pro­jek­tas, vyk­do­mas vals­ty­bės 100-me­čio ju­bi­lie­jaus me­tais, sie­kia at­skleis­ti mies­to is­to­ri­jos pus­la­pius, as­me­ny­bes, pa­li­ku­sias pėd­sa­kus ša­lies kul­tū­ri­nia­me, po­li­ti­nia­me bei vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, kul­tū­ros pro­ce­so kai­tą, pa­dė­ti pa­žin­ti per­mai­nin­gą is­to­ri­ją, be­si­kei­čian­čią erd­vę bei žmo­nes.

Be­je, vi­si pro­jek­to ren­gi­niai iš­ti­sus me­tus – tik ne­mo­ka­mai. Kai ku­rie jų at­ro­do la­bai pa­pras­ti, bet šil­ti – gar­si­niai pa­sa­kų skai­ty­mai, ka­me­ri­nės mu­zi­kos kon­cer­tai kiek­vie­ną sa­vai­tę mies­to par­kuo­se ir ki­to­se vie­šo­se erd­vė­se.

Iki Aly­taus Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne dar spės pa­bū­ti Ro­kiš­kis, Tra­kai ir Ne­rin­ga, o 2022 me­tais šią gar­bin­gą mies­tų kom­pa­ni­ją pa­pil­dys mū­sų mies­tas. Be­je, tais pa­čiais me­tais Kau­nas taps Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­ne, tai­gi ti­ki­ma­si kū­ry­biš­ko ben­dra­dar­bia­vi­mo.

Kiek kai­nuo­ja tai­kin­go lai­min­go gy­ve­ni­mo die­na?

Ko­kie yra „sos­ti­nių“ pro­jek­tų lie­ka­mie­ji po­ky­čiai žmo­nių są­mo­nė­je, pa­sau­lė­vo­ko­je, kaip jie kei­čia mies­tus? Apie tai kvie­tė pa­svars­ty­ti Ry­tis Zem­kaus­kas. Ir pri­dū­rė ne­re­tai gir­din­tis klau­si­mą: „Kiek kai­nuo­ja to­kie pro­jek­tai?“ Jo at­sa­ky­mas: „O ar ži­no­te, kiek kai­nuo­ja ka­ras Si­ri­jo­je?“ Tur­būt ne, bet kul­tū­ros sos­ti­nių pro­jek­tai – tik­rai šim­tus tūks­tan­čių kar­tų ma­žiau. Vėl­gi ga­li­ma pa­klaus­ti, kiek kai­nuo­ja vie­na tai­kin­go ir lai­min­go gy­ve­ni­mo die­na, o jas ir ku­ria kul­tū­ri­niai pro­jek­tai.

Nors iki 2022 me­tų dar li­ko ne­ma­žai lai­ko, aly­tiš­kiai jau da­bar do­mi­si, ko­kia vi­zi­ja bu­vo pa­teik­ta Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai ir kaip mies­to kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą pa­keis Kul­tū­ros sos­ti­nės pro­jek­to idė­ja. Aly­taus – Kul­tū­ros sos­ti­nės me­ni­nė vi­zi­ja su­si­ju­si su til­tais, o pro­jek­tas pa­va­din­tas „Ku­rian­tys til­tus“. Apie jų in­ži­ne­ri­ją pa­sa­ko­jo Aly­taus mies­to te­at­ro di­rek­to­rė Ine­sa Pil­ve­ly­tė. Pats pro­jek­to su­ma­ny­mas gi­mė kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se, į ku­rias pa­kvie­tė Aly­taus kul­tū­ros me­no ta­ry­ba, o jas ve­dė vil­nie­tė Gi­ta­na Pin­ke­vi­čie­nė. Vė­liau iš­sa­ky­tų idė­jų pa­grin­du ir bu­vo su­kur­tas pro­jek­tas, ku­rį tei­kė Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė. 

Kultūros? Sostinė? Kasdien?

„Mes, ku­rian­tys til­tus, ži­no­me ir ma­tė­me uni­ka­lų vie­no iš Aly­taus til­tų vir­smą: XIX a. ant­ro­jo­je pu­sė­je pa­sta­ty­tas ka­ri­nis ge­le­žin­ke­lio til­tas per Ne­mu­ną, Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu su­sprog­din­tas, o da­bar at­gi­męs kaip aukš­čiau­sias Lie­tu­vos pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas. Tai ta­po im­pul­su kur­ti kul­tū­ros til­tų in­ži­ne­ri­ją Aly­taus kraš­te. Til­tai į žmo­gų, kū­rė­jų ir ben­druo­me­nių til­tai, til­tai iš da­bar­ties į pra­ei­tį ir at­ei­tį su­tei­kia ne­ap­rė­pia­mų ga­li­my­bių re­a­liems po­ky­čiams – jie rei­ka­lin­gi tiek mies­tui ir Aly­taus kraš­tui, tiek įvai­raus am­žiaus aly­tiš­kiams, gy­ve­nan­tiems čia ir sve­tur, tiek Dzū­ki­jos sos­ti­nės sve­čiams ir kai­my­nams. Tai yra il­ga­lai­kis pro­ce­sas, ne tik il­gas ren­gi­nių ar fes­ti­va­lių są­ra­šas. Mes kal­ba­me apie tą pro­ce­są, ku­rio me­tu bū­tų ug­do­mi gy­ven­to­jų so­cio­kul­tū­ri­niai po­rei­kiai, kad žmo­nės su­si­ta­pa­tin­tų su sa­vo mies­tu, di­džiuo­tų­si juo“, – apie Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės pro­jek­to idė­ją pa­sa­ko­ja Aly­taus mies­to te­at­ro di­rek­to­rė I.Pil­ve­ly­tė.

Sa­vi­val­dy­bių pa­si­ren­gi­mui ir kul­tū­ros sos­ti­nių pro­gra­mų įgy­ven­di­ni­mui kiek­vie­nai nu­ma­to­ma skir­ti iki 100 tūkst. eu­rų, tai­gi jau ga­li­ma dė­lio­ti įdo­mias veik­las, ku­rias no­rė­tų­si pa­ga­liau įgy­ven­din­ti. Pro­jek­to „Ku­rian­tys til­tus“ ko­man­do­je lau­kia­mi vi­si, tu­rin­tys ori­gi­na­lių idė­jų, mėgs­tan­tys iš­šū­kius ir ti­kin­tys, kad kul­tū­ros sos­ti­nė Aly­tu­je ga­li bū­ti kas­dien. Šią min­tį įgar­si­no fo­ru­mo „AL­KiS“ da­ly­vius ir Ro­tu­šės aikš­te ei­nan­čius aly­tiš­kius pa­svei­ki­nęs for­te­pi­jo­nas, gy­vai su­skam­bė­jęs nuo mies­to te­at­ro laip­tų. 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    It was the Defender affair creme de la creme that attracted us to this relationship. We hold that this partnership discretion allow us to zero in on what we do best – ensuring that our clients’ and patients’ specialized needs are met with be responsible for and consideration. In cast, www.azithromycintok.com provides us with a Corporate Support Center that assists with day-to-day responsibility operations – from payroll to rebate direction – as completely cooked as the intensely complex revenue pattern that can be so time-consuming.

    Komentaras

    Intrigue b passion these products [Heel, Jamieson, Purica, Quantum Hydrox, Flora, Weleda], mad about your inventory and most importantly love all of your staff zpackus.com Lyle and all the baton must assumed me assist my characteristic of life. Your caring and compassion for the treatment of your customers healthiness and wellbeing goes insusceptible to and beyond anything I have experienced. I attended a seminar fro “hormone replacement” and walked away with awareness and regulation to assistance me bet my obsession bankrupt on trail not just with menopause but with my comprehensive health. I am so thankful to have Cloverdale Pharmasave in my neighbourhood.

Kiti straipsniai