Pa­min­klas par­ti­za­nams jau Se­na­mies­čio skve­re, ati­den­gi­mo iš­kil­mės – lap­kri­tį (349)

Saulė Pinkevičienė
Senamiesčio skvere jau pastatytas klaipėdiečio Gintauto Jonkaus sukurtas paminklas Dainavos apygardos partizanams, granito darbus atliko įmonė „Kisinai“. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.
Senamiesčio skvere jau pastatytas klaipėdiečio Gintauto Jonkaus sukurtas paminklas Dainavos apygardos partizanams, granito darbus atliko įmonė „Kisinai“. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.
Ket­vir­ta­die­nį lais­vės ko­vų da­ly­viai, mies­to va­do­vai, po­li­ti­kai, žur­na­lis­tai tu­rė­jo pro­gos pir­mie­ji ap­žiū­rė­ti Se­na­mies­čio skve­re ką tik pa­sta­ty­tą pa­min­klą Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams. Po dvi de­šim­tis me­tų tru­ku­sių dis­ku­si­jų, rei­kia jo ar ne­rei­kia, kur ir ko­kį sta­ty­ti, spren­di­mas pri­im­tas ir pa­min­klas pa­sta­ty­tas. Ver­ti­ni­mai, kaip tur­būt ir tu­rė­tų bū­ti, yra skir­tin­gi. Ne­trūks­ta tei­gia­mų emo­ci­jų, kad aly­tiš­kiams pa­vy­ko ras­ti ben­drą su­ta­ri­mą, o abe­jo­nių ke­lia vie­ta Se­na­mies­čio skve­ro pa­kraš­ty­je ir tai, kaip jo­je įsi­kom­po­nuo­ja pus­penk­to met­ro aukš­čio pa­min­klas.

Tiks­las – pa­min­klą pa­ma­ty­ti sa­vo aki­mis

„Tai yra tai, ko aš lau­kiau sep­ty­ne­rius me­tus, bu­vo daug dis­ku­si­jų dėl vie­tos, nes ne­bu­vo no­ro pa­min­klą pa­sta­ty­ti. Nu­stum­da­vo val­džia tą klau­si­mą, o vis­gi tai bu­vo re­zis­ten­ci­nė ko­va, pri­pa­žin­ki­me. Mū­sų žu­vo be­veik 50 tūks­tan­čių, ma­no du dė­dės ant to au­ku­ro pa­gul­dė gal­vas. Aš pats bū­da­mas pen­ke­rių at­si­dū­riau Si­bi­ro la­ge­riuo­se, grį­žau jau bū­da­mas pen­kio­li­kos. Tai yra skau­di tė­vy­nei pra­ei­tis. Tu­rė­jom sa­vo kie­mą ir ru­be­žius, į ku­rį at­ėjo pur­vi­nais ba­tais ir min­džio­jo mū­sų šven­tą že­mę. Vi­sa­da at­ei­na mo­men­tas, kai ap­si­spren­džia­ma. Šiuo at­ve­ju tai bu­vo me­ro Ne­ri­jaus Ce­siu­lio žo­džiai: „Įsi­klau­sy­ki­me į tų pa­gy­ve­nu­sių nu­ken­tė­ju­sių žmo­nių no­rus ir pa­da­ry­ki­me tai, ko jie pra­šo“, – taip ket­vir­ta­die­nį prie pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams kal­bė­jo trem­ti­nys Ro­mu­al­das Po­žė­ra.

Jau­du­lio ne­slė­pė ir par­ti­za­nas Jus­ti­nas Pa­de­gi­mas, ku­riam svar­biau­sia – jis pa­min­klo su­lau­kė: „Var­gom il­gai, vaikš­čio­jom į sa­vi­val­dy­bę, ma­no žo­dis toks bu­vo, kad ar­ba skve­re prie Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios pa­min­klas tu­ri bū­ti pa­sta­ty­tas, ar­ba prie trem­ti­nių kry­žiaus. Ėjau lig pas­ku­ti­nio, kad Aly­tu­je pa­min­klas par­ti­za­nams at­si­ras­tų. Ne­gar­bė mies­tui bū­tų jo ne­tu­rė­ti, mū­sų, bu­vu­sių par­ti­za­nų, Aly­tu­je jau tik trys li­ko, mū­sų die­nu­kės bai­gia­si. Vi­sa­da sa­kiau, kad pa­min­klo su­lauk­ti no­riu, kad jį pa­ma­ty­čiau sa­vo aki­mis.“

Par­ti­za­nų įam­ži­ni­mo is­to­ri­ja už­si­tę­sė net 23 me­tus

Dai­na­vos apy­gar­da bu­vo li­ku­si vie­nin­te­lė iš 9 par­ti­za­nų apy­gar­dų, ne­pa­gerb­ta pa­min­klu. Pa­min­klo vie­tos ir jo pro­jek­to klau­si­mą Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras (to­liau – LGGRTC), vi­suo­me­nė ir vie­tos val­džios struk­tū­ros svars­tė nuo 1997 me­tų.

Per­nai va­sa­rą LGGRTC ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės va­do­vai, par­ti­za­nai, po­li­ti­niai ka­li­niai, aly­tiš­kiai pa­ga­liau su­ta­rė, kad pa­min­klas sto­vės Aly­taus se­na­mies­čio skve­re, tai bu­vo įtvir­tin­ta Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mu.

Pa­min­klą ža­da­ma ati­deng­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­ną – lap­kri­čio 23-iąją, jo kū­ry­bi­nė gru­pė – pa­min­klo au­to­rius skulp­to­rius Gin­tau­tas Jon­kus, ap­lin­kos su­tvar­ky­mo au­to­riai – ar­chi­tek­tas prof. dr. Pet­ras Gre­ce­vi­čius, kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tas doc. dr. Jo­nas Ab­ro­mas.

Už pa­min­klo pa­ga­mi­ni­mą ir pa­sta­ty­mą at­sa­kin­ga Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, už dar­bų fi­nan­sa­vi­mą – pa­min­klo ini­cia­to­rius LGGRTC. Pa­min­klą pa­ga­mi­no ir su­mon­ta­vo Klai­pė­dos ra­jo­ne re­gist­ruo­ta ben­dro­vė „Ki­si­nai“ už 44,7 tūkst. eu­rų.

Pa­min­klo au­to­rius G.Jon­kus jo idė­ją api­bū­di­na taip: pa­min­klas – tar­si iš že­mės be­si­sklei­džian­tis at­mi­ni­mo pum­pu­ras, kom­po­zi­ci­ją už­bai­gia sti­li­zuo­tas Jo­gai­lai­čių kry­žius. Apa­ti­nė­je pos­ta­mento da­ly­je pla­nuo­ja­mas už­ra­šas „Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams 1944–1953“, o ki­to­je pu­sė­je – ke­tu­ri žo­džiai: „Ti­kė­ji­mas, Lais­vė, Ne­pri­klau­so­my­bė, San­tar­vė“, taip pat pa­min­klą puo­šia Vy­tis.

Pa­min­klas jau pa­sta­ty­tas, ta­čiau jį den­gia tvo­ros, nes dar tvar­ko­ma te­ri­to­ri­ja. Pa­min­klo aukš­tis sie­kia 4,5 met­ro. Jis bus ap­švies­tas LED švies­tu­vais, ša­lia jo bus įreng­ti trys suo­liu­kai, in­for­ma­ci­nis sten­das lie­tu­vių ir an­glų kal­bo­mis.

Nau­jo kon­kur­so ne­skel­bė

Pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams su­kū­ri­mo kon­kur­sas an­trą kar­tą skel­bia­mas ne­bu­vo. Pa­siū­ly­ta rink­tis 2017 me­tais vy­ku­sio kon­kur­so ant­ros vie­tos lai­mė­to­jo dar­bą. Mi­nė­tas kon­kur­sas bu­vo skelb­tas kon­kre­čiai erd­vei – Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tei, ta­čiau aly­tiš­kiams ne­ti­ko nei vie­ta, nei kon­kur­są lai­mė­jęs pro­jek­tas. Kon­kur­są te­ko nu­trauk­ti, o klai­pė­die­čio G.Jo­nkaus pa­siū­ly­tas obe­lis­kas bu­vo mo­di­fi­kuo­tas ir da­bar pa­sta­ty­tas Se­na­mies­čio skve­re.

Dau­giau­sia gin­čų, kaip ir anks­čiau, ki­lo bū­tent dėl vie­tos. 2012 me­tais su­tvar­ky­tas, aly­tiš­kių pa­mėg­tas Se­na­mies­čio skve­ras pas­ta­ruo­ju me­tu tam­pa ge­ro­kai ek­lek­tiš­kas, ja­me ga­li­ma ras­ti ir li­te­ra­tų at­mi­ni­mą įam­ži­nu­sį fon­ta­ną (šiaip jau ši idė­ja ir bu­vo pir­mi­nė), ir kny­gų na­me­lį, ir vo­ve­rai­tę, o da­bar dar ir pa­min­klą par­ti­za­nams.

 

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mų cen­tras pa­min­klo pa­sta­ty­mui sky­rė 44 705,38 Eur. Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė pro­jek­to vyk­dy­mo prie­žiū­rai sky­rė 1979 Eur ir 17 296,96 Eur pa­min­klo ap­lin­kos su­tvar­ky­mui. Iš vi­so pa­min­klo įren­gi­mo dar­bai kai­nuos 63 987,34 Eur.

 

 

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Ką tamsta gali pasakyt apie partizanus ir ką reiškia "visi žinom"? Žinai, ką komjaunimo susirinkime sakė? Gal faktus klok, o ne davatkiškai seilėkis. Varge, kiek dar tų stribų ir jų anūkų knibžda. Parašyk čia, kad "prie ruso buvo geriau", dar linksmiau bus

    Komentaras

    Kada bus perlaidoti partizano mano motinos pusbrolio partizano Jono Kapliausko palaikai, 1946 metais įmesti į, dabar užverstą šulinį. Šulinys yra pokariu buvusioje autotransporto kontoros teritorijoje, vėliau buvusioje, dabar nugriautos, autobusų stoties teritorijoje, autobusų sustojimo aikštelėje keleivių įlaipinimui Vilniaus kryptimi, dabartinėje aikštėje prieš Policijos komisariatą. Tikslią užkasto šulinio vietą galima surasti pokariniuose miesto planuose, kurių vieną kopiją esu išsaugojęs. Miesto senajai valdžiai problema žinoma. Perkelti kūno neleido, kol stovėjo autobusų stotis.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.