„Lie­tu­va – Ki­ni­ja: bu­vo ne­ge­rai, da­bar jau vi­sai blo­gai”

Aly­tu­je pa­dė­tis ke­lian­ti ne­ri­mą, jau da­bar ima­ma­si veiks­mų, kaip rei­kės dirb­ti stip­riai pa­blo­gė­jus san­ty­kiams su Ki­ni­ja. No­riu pa­sa­ky­ti, kad taip pat pa­lai­kau Tai­va­no ne­pri­klau­so­my­bę, ir jo­kios ki­tos kal­bos bū­ti ne­ga­li, ta­čiau, ži­no­da­mi ben­drą si­tu­a­ci­ją, tu­ri­me bū­ti bud­rūs, to­kie kaip vi­sa Eu­ro­pa.

Dau­giau apie Ki­ni­jos suk­tu­kus vė­liau. Pra­dė­ki­me nuo ar­ti­miau­sios kai­my­nės, Len­ki­jos, ku­ri, ne­lauk­da­ma ir be kon­flik­tų su to­liau­siai esan­čia ša­li­mi Ki­ni­ja, ėmė­si veiks­mų sta­bi­li­zuo­ti eko­no­mi­ką dėl iš­au­gu­sių mais­to pro­duk­tų kai­nų, kol ne­iš­ki­lo dar di­des­nė grės­mė aug­ti gy­ven­to­jų sko­loms už ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius.

Len­ki­jo­je nuo 5 iki 0 proc. yra su­ma­žin­tas PVM mais­to pre­kėms. Žmo­nių srau­to ju­dė­ji­mo į Len­ki­ją su­stab­dy­ti Lie­tu­vai, de­ja, ne­pa­vyks, nes kai­nas re­gu­liuo­ja ne Vy­riau­sy­bė, bet Len­ki­ja pa­ro­dė ką ki­tą, rei­kia tik po­li­ti­nio stu­bu­ro. O da­bar, no­ri ne­no­ri, bet iš­au­go la­bai di­de­lė pa­ska­ta ten ap­si­pirk­ti, nes pas mus PVM mais­to pre­kėms yra 21 proc. O kaip su­stab­dy­ti ju­dė­ji­mą? Ne­bent Len­ki­jo­je pa­skelbs ka­ran­ti­ną. Bet gal jau už­ten­ka, te­gu vi­si bū­na svei­ki.

Eko­no­mis­tai dar va­sa­rą skam­bi­no pa­vo­jaus var­pais: ruoš­ki­tės ne­ei­li­niam mais­to kai­nų šuo­liui. Pra­si­dė­jo, tiks­liau – įvy­ko.

Bet, de­ja, mi­nist­rų ka­bi­ne­tui ne­be tie rei­ka­lai, vi­sos pa­jė­gos mes­tos san­ty­kiams su Ki­ni­ja re­gu­liuo­ti. Sun­kiai se­ka­si, kaž­kur buk­suo­ja, kaž­kas ne­nu­si­lei­džia ir pa­na­šiai.

Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bos val­dy­bos pir­mi­nin­kas prof. Ri­man­tas Rudz­kis vie­na­reikš­miš­kai dū­rė: „Val­dan­čio­ji dau­gu­ma vie­na be Eu­ro­pos Są­jun­gos kon­sul­ta­ci­jos ėmė­si ini­cia­ty­vos vis­ką ap­vers­ti aukš­tyn ko­jo­mis pa­gal sa­ve, ne­įver­tin­da­ma ri­zi­kų, kas bus po to, ne­si­ta­ru­si, ne­nu­ma­čiu­si skau­džių pa­sek­mių eko­no­mi­ko­je. O Lie­tu­vos ver­sli­nin­kai, įmo­nių va­do­vai tai pri­ta­ria­mai va­di­na šiurkš­čia val­dan­čių­jų klai­da.“

Jau ken­čia di­džio­sios įmo­nės, po tru­pu­tį kai kur jau stab­do­ma ga­my­ba, ruo­šia­ma­si at­leis­ti dar­buo­to­jus dėl pre­kių, kro­vi­nių stri­gi­mo. Eko­no­mi­kos ir in­ves­ti­ci­jų mi­nist­rės Auš­ri­nės Ar­mo­nai­tės spren­di­mas nu­ken­tė­ju­sioms įmo­nėms nuos­to­liams pa­deng­ti skir­ti virš šim­to mi­li­jo­nų fi­nan­si­nę pa­ra­mą, ku­ri, be­je, bū­tų la­biau rei­ka­lin­ga pen­si­joms ar mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti, ta­čiau šiuo me­tu me­ta­ma ver­slui ne­nu­mir­ti, yra tik cen­tai ir tai ne toms įmo­nėms, ku­rios dir­ba su Vo­kie­ti­ja ar Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis (JAV) ir pan. Tie­sa, JAV me­ta fi­nan­si­nes pa­jė­gas gel­bė­ti tik sa­vo įmo­nes, ku­rios yra įsi­kū­ru­sios Lie­tu­vo­je, ir tas, ku­rios tie­kia pro­duk­ci­ją JAV, bet ne vi­soms, kaip ban­do­ma nu­pieš­ti.

Va­ka­rų Eu­ro­pos im­por­tuo­to­jai at­sar­giai žiū­ri į įkai­tu­sią ge­o­po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je, ne­no­ri tu­rė­ti pro­ble­mų su Ki­ni­ja, nes ne vie­ną de­šimt­me­tį yra jos ga­my­bos part­ne­riai.

Ne­ga­na to, kais­tant ge­o­po­li­ti­nei si­tu­a­ci­jai, Lie­tu­vos įmo­nės, taip pat ir Aly­taus, jau pa­ju­to im­por­to trū­ku­mus. AB „Snai­gė“ prieš ke­lias die­nas ne­te­ko di­de­lės rin­kos Uk­rai­no­je, ka­dan­gi ji at­si­sa­kė pirk­ti šal­dy­tu­vus dėl per­ne­lyg iš­au­gu­sios kai­nos, pa­si­rin­ko ki­tą vals­ty­bę. Šiuo me­tu „Snai­gė­je“ dir­ba per pen­kis šim­tus dar­buo­to­jų, kas gre­sia – sun­ku pa­sa­ky­ti, no­ri­si ti­kė­ti, kad bus me­ta­ma pa­gal­ba iš Vy­riau­sy­bės, bet, pa­gal esa­mą si­tu­a­ci­ją, kol kas sun­kiai yra įsi­vaiz­duo­ja­ma. Li­ki­mo iro­ni­ja: mes pa­de­da­me Uk­rai­nai, bet ji taip pat ver­ti­na re­a­ly­bę.

Aly­tu­je kas ket­ve­rius–še­še­rius me­tus sta­to­mi ne­di­de­li dau­gia­bu­čiai, ku­rie anks­čiau už­si­pil­dy­da­vo. Ne­se­niai dau­gia­bu­tis bu­vo pa­sta­ty­tas ir cen­tre. Jam jau vie­ni me­tai, ta­čiau jis dar vis yra ne­iš­pirk­tas, o tai jau kaž­ką sa­ko.

Sei­mo na­rys Ro­ber­tas Šar­knic­kas

Užs. Nr. 002