Žurnalistė ir viešųjų ryšių specialistė Sigita Zumerytė: „Daugai – Lietuvos perlas, tačiau nedovanotinai apleistas” (12)
Pasak S.Zumerytės, paradoksalu, tačiau nuostabi Daugų gamta ir istorijos lobiai yra mažai žinomi plačiajai Lietuvos visuomenei, o atvykus į miestelį akis bado daug dalykų, kuriuos būtina taisyti. „Panašu, kad vietinei valdžiai širdies dėl Daugų neskauda ir Daugų atgimimo jos planuose nėra“, – svarsto S.Zumerytė.
Kartu ji džiaugiasi, kad savo kelyje nėra viena – bendraminčių, mylinčių Daugus ir siekiančių, kad jie suklestėtų, atsiranda vis daugiau. Tokie žmonės gyvena ne tik Dauguose, geografija yra daug platesnė. Save tikraisiais daugiškiais vadinantys žmonės dabar gyvena ne tik šiame miestelyje, bet ir kitose šalies bei pasaulio vietose: Vilniuje, Kaune, Londone, Dubline, Osle, Tbilisyje ir net už Atlanto.
S.Zumerytę kalbina Aldona KUDZIENĖ.
– Daugų kraštas – Jūsų gimtinė?
– Galima sakyti, kad Daugų kraštas yra mano antroji gimtinė, nes Dauguose gyvenu nuo dešimties metų, čia baigiau vidurinę mokyklą. Į Daugus su tėvais aš atsikėliau gyventi 1980 metais. Jie abu gavo darbą Dauguose. Mano mama tapo vyriausiąja agronome buvusiame Daugų tarybiniame ūkyje-technikume, o tėtis – tame pačiame technikume matematikos ir braižybos dėstytoju.
– Kokie buvo Jūsų vaikystės Daugai? Kokie tėvelių ar giminės pasakojimai, matyti vaizdiniai įsirėžę į Jūsų atmintį?
–Dauguose gyventi tikrai nebuvo nuobodu, juose buvo daug veiksmo, daug žmonių, daug jaunimo. Jau nekalbu apie ypatingai gražią gamtą. Didžiulio ir kiti šalia esantys ežerai yra tai, kas vienija daugiškius, kur jie begyventų. Žodžiu, Daugai tikrai pateisina savo pavadinimą – juose visko buvo ir yra daug.
– Kaip dažnai šiandien lankotės šiame krašte ir kas labiausiai krinta į akis, ko neturėtų būti?
– Daugai šiuo metu yra mano antrieji namai. Čia esu paveldėjusi tėvų namus, atvažiuoju kiekvieną savaitgalį šiltuoju metų laiku, taip pat čia leidžiu savo atostogas.
Tiesą pasakius, kai baigiau vidurinę mokyklą, aš norėjau iš Daugų ištrūkti, nes man reikėjo daug platesnių horizontų. Todėl išvykau į Vilnių „užkariauti“ sostinės. Tokį konkretų tikslą ir turėjau (juokiasi). Man tai pavyko, ir buvo laikotarpis, kai į Daugus aš grįždavau retai.
Tačiau viskas aukštyn kojomis apsivertė prieš kokius dešimt metų. Aš savo Daugus atradau iš naujo. Kodėl taip atsitiko? Matyt, taip turėjo būti. Kai mokiausi mokykloje (tai buvo sovietmečiu), turtinga Daugų istorija nuo mūsų, mokinių, buvo slepiama. Kitaip tariant, niekas mums nepasakojo, kokioje nepaprastoje vietoje mes gyvename. Daugų istorija pradėjau domėtis savarankiškai maždaug prieš 10–15 metų. Pamažu man ėmė vertis akys ir žiotis burna (juokiasi)...
Tačiau jūs manęs klausėte apie ne tokius džiugius dalykus... Taigi, kas krinta į akis ir ko neturėtų būti? Daugai yra nedovanotinai apleistas miestas. Sakau miestas, nes Daugai iš tikrųjų turi miesto statusą (Magdeburgo teisės Daugams suteiktos dar 1792 metais). Daugams yra daugiau kaip 600 metų ir jie yra panašiai tokio pat amžiaus kaip Trakai.
Paradoksalu, tačiau Daugai, kitaip nei Trakai, yra plačiosios visuomenės kol kas neatrastas Lietuvos perlas. Daugai privalėtų būti ne tik miestas, bet ir kurortas. Vietoje to vietinius gyventojus, svečius ir poilsiautojus šiurpina ištrupėjusio asfalto gatvės, malkų krūvos prie daugiabučių, griūvanti žydų sinagoga, seni, apgriuvę, užteršti lauko tualetai prie stoties ir kapinių bei kiti akies tikrai nedžiuginantys vaizdai. Dauguose svečiams nėra kur kavos atsigerti, papietauti, atvykę poilsiautojai neranda paplūdimių, nes nėra į juos deramai nuvedančių rodyklių, neranda kur apsistoti nakčiai, nes nėra jokios informacinės sistemos mieste, nėra turizmo informacijos centro.
Jau nekalbant apie tai, kad ypatingai turtinga istorija garsėjantys Daugai neturi miesto muziejaus. Beje, Alytaus rajonas, regis, yra vienintelis, kuriame nėra rimto istorijos-etnografijos muziejaus. Dauguose taip ir nepastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vladui Mironui.
Galėčiau tęsti sąrašą toliau, ko Dauguose nėra, o privalėtų būti. Taigi, nėra valčių prieplaukos. Dėl to skundžiasi vietos gyventojai, nes be prieplaukos jie negali vystyti vandens turizmo paslaugų. Prieplauka privalo pasirūpinti rajono valdžia. Deja... Dauguose taip pat nėra dviračių takų. Nereikia turėti didelės fantazijos, kad suvoktum, jog palei Didžiulio ežero pakrantę būtina nutiesti dviračių takus. Beje, aš ne kartą apie tai kalbėjau su rajono meru. Jis žadėjo, tačiau neištesėjo.
Žinote, Dauguose dar yra daugiabučių namų, kurių gyventojai geriamąjį vandenį nešasi iš šulinio, o žiemą šildosi malkomis, kūrendami krosnis. Rajono valdžia yra pertvinkusi cinizmu, jos neveiklumas nedovanotinas. Panašu, kad jai dėl Daugų neskauda nei galvos, nei širdies.
– Kultūros vertybių registras pateikia faktų apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius Dauguose. Ar jaučiate, kad patys daugiškiai tuo džiaugtųsi? Visuotinio džiaugsmo ir pasididžiavimo nėra: kažką daro gimnazija, verslo mokykla, dar kažkas, o vieningo vektoriaus nėra. Gal aš klystu?
– Vieningą vektorių privalo nubrėžti vietos valdžia, ji tam ir buvo rinkta. Būtent rajono valdžia ir šios valdžios skirta seniūnė turi pasirūpinti, kad būtų sukurta ir vykdoma solidi Daugų vystymo strategija. Šioje strategijoje turi būti numatytos kryptys ir priemonės, kokiu būdu bus garsinami Daugai, gaivinama turtinga istorija, plėtojamas turizmas, pritraukiamos investicijos, kuriamos darbo vietos.
Klausiate, ar ką nors daro patys daugiškiai. Tikrai taip. Dideliam mano džiaugsmui, Dauguose šiuo metu vyksta kultūrinis atgimimas ir jis kasmet įgauna vis didesnį pagreitį. Į miestelį sugrįžta, atvyksta ir apsigyvena arba nuolat lankosi vis daugiau jaunų, išsilavinusių žmonių. Dauguose yra įkurtas kultūros klubas „Kitaip“, kuris vykdo įvairias kultūrines iniciatyvas: turistines ekskursijas po Daugus, valčių žygį aplink Didžiulio ežerą, dailininkų plenerus. Deja, visos šios iniciatyvos nesulaukia rajono valdžios palaikymo.
– O gal Daugų miestelio gyventojai nori gyventi ramiai, jiems juk net vandens motociklai užkliūva?
– Žodį „ramiai“ jūs pavartojote labai taikliai. Mano, ir ne tik mano, manymu, žodis „ramiai“ galėtų būti Daugų miestelio moto. Šį moto reikėtų įrašyti į Daugų vystymo strategiją ir eiti ta kryptimi. Tai yra Dauguose reikėtų sukurti ramaus poilsio ir turizmo oazę, protingai, darniai ir ekologiškai išnaudojant gamtos potencialą. Paraleliai reikėtų vykdyti Daugų rinkodaros kampaniją ir reklamuoti Daugus kaip puikią vietą šeimos poilsiui. Taip Daugai užimtų turizmo nišą, kuri nėra užimta, ir būtų dar didesnis traukos objektas, nei yra Trakai.
Besidomėdama Daugų istorija sužinojau, kad ilgą laiką Daugų meistrai buvo laikomi geriausiais medinių valčių meistrais Lietuvoje. Valčių gamybos tradicija buvo perduodama iš kartos į kartą. Džiugu, kad ši tradicija nemirė. Vienas tradicijos tęsėjų yra Dauguose gyvenantis skulptorius Robertas Ožalinskas.
– Alytaus rajono vadovybė kviečia keliauti po Alytaus rajoną. Bet neseniai viena aktyvi šeima iš Marijampolės skundėsi, kad taip ir nerado Dauguose žmogaus, kuris savaitgalį papasakotų Daugų apylinkių senąją istoriją. Kaip vertinate tai?
– Labai blogai. Aš jau šiek tiek apie tai užsiminiau. Tai yra rajono valdžios aplaidumas ir neįgalumas visomis prasmėmis. Tai yra elementarus nesidomėjimas, kas vyksta miestelyje, negebėjimas pasitelkti jau esamo potencialo, negebėjimas bendradarbiauti. Kaip minėjau, kultūros klubas „Kitaip“ rengia ekskursijas po Daugus. Tai vyksta retai, ekskursijos, galima sakyti, yra privačios, iš asmeninio entuziazmo, ne pelno siekiančios. Savivaldybė nerodo iniciatyvos bendradarbiauti, reklamuoti ar kitaip prisidėti. Man teko dalyvauti klubo surengtoje ekskursijoje. Ją vedė profesionali gidė Vaida Kavaliauskaitė. Buvau be žado, nes man per šią ekskursiją atsivėrė akys, pagaliau aiškiai supratau, kokioje nepaprastoje vietoje užaugau. Maršruto sudarytojai, pasirodo, ne vieną dieną kapstėsi archyvuose, mums rodė ne tik realią vietovę, bet ir istorinę medžiagą.
– Šiuo metu, pasak Daugų seniūnės Irmos Kašėtienės viešojoje erdvėje pateiktos informacijos, Dauguose gyvena apie 1200 žmonių, tiek pat, kiek gyveno 1959 metais. Kodėl taip dosniai gamtos apdovanoti Daugai netraukia naujakurių?
– Tikroji tiesa ne tokia. Galbūt oficialiai registruotų gyventojų skaičius ir teisingas, tačiau faktinė situacija yra visiškai kitokia. Daugai, nors neturi kurorto statuso, tačiau de fakto yra kurortas. Miestelyje jau kuris laikas vyksta kurortams būdingi reiškiniai. Butus ir namus, kaip antruosius savo namus, čia yra įsigiję daug vilniečių, kauniečių, alytiškių ir kitų miestų gyventojų. Iš Daugų yra daug emigravusių į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją ir kitas šalis. Tačiau čia turėtų namų ar paveldėtų tėvų namų jie neparduoda, laiko, tvarko, į juos investuoja ir atvažiuoja atostogauti. Vienas kitas daugiškis jau yra grįžęs iš emigracijos.
– Nė viena Alytaus seniūnija tikriausiai neturi tiek daug pasididžiavimo vertų istorinių perliukų, kiek jų yra atseikėta Daugams. Ar toks atsakingų darbuotojų neveiklumas nėra nusikalstamas toliaregiškumas?
– Taip, tai yra nusikaltimas lietuvių tautai, ir ne tik lietuvių. Daugų istorija yra glaudžiai susijusi su žydų tautos istorija. Daugų centre yra griūvanti sinagoga. Rajono valdžia ją pardavė privatiems asmenims ir dabar ji eina iš rankų į rankas. Aš pati ne kartą dėl jos skambinau rajono merui. Sinagogą rajono valdžia turėtų atpirkti, ieškoti finansavimo šaltinių, restauruoti ir įkurti joje daugiafunkcį kultūros centrą, kuriame būtų istorijos muziejus, menininkų dirbtuvės (Dauguose gyvena ne vienas menininkas), galerija, biblioteka, turizmo informacijos centras bei kiti dalykai. Daugai to verti, tai privalo būti įgyvendinta.
Jeigu dar kalbėtume apie Lietuvos istorinę atmintį, tai Dauguose tiesiog privalu pastatyti paminklą Nepriklausomybės Akto signatarui Vladui Mironui. Geriausia tam vieta – skveras priešais bažnyčią. Ten buvo istorinė turgaus aikštė. Šią vietą būtina atgaivinti. Ji simboliškai sujungtų bažnytinę ir pasaulietinę V.Mirono veiklą. Tą skverą reikia moderniai sutvarkyti, įrengti suoliukus, žibintus ir sukurti dar vieną traukos centrą turistams bei vietiniams gyventojams.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
buy tadalafil generic -…
Komentaras
buy tadalafil generic - tadalafil professional tadalafil generic online
Šita ponia turbūt išsakė…
Komentaras
Šita ponia turbūt išsakė daugelio daugiškių (ir ne tik) nuomonę: miega Alytaus rajono kultūra ir istorija. Juk be kelių švenčių rajone praktiškai niekas nevyksta, o jei kas vyksta, tai būna parodomoji mero akcija su kviestiniais Seimo nariais, dažniausiai vienu, nuolat čia lendančiu, nors iš jo rajonui jokios naudos. Na, o Daugai tikrai labai apleisti, malkinėm ir sandėliukais apstatyti, užmiršti ir rajono valdžios negerbiami. Pakišo seniūnę, kuriai tie Daugai turbūt "iki lemputės", plius aiškiai matyti, kad trūksta ir kompetencijos, ir idėjų, ir entuziazmo.
Su tokiu kalbėjimo stiliumi…
Komentaras
Su tokiu kalbėjimo stiliumi ir kultūra,tai ponia gal tik A.Lukašenkos viešųjų ryšių atstove gali būti. Žurnalistams turėtų būt gėda del tokio neprofesionalumo ir demonstratyvaus užsiangažavimo
Betgi Sigita kalba, kad ji…
Komentaras
Betgi Sigita kalba, kad ji daug kartų į valdžią kreipėsi, siūlė įvairius pokyčius, bet sulaukė tik pažadų. Man irgi atrodo graudžiai Daugai, o tokia įdomi jų istorija.
seniune cia tik marionete…
Komentaras
seniune cia tik marionete,viska kontroliuoja rajono ,,,lukosenka ,,,be jo zinios ne lapas nuo medzio nenukrenta .
Gal pagaliau pradėsim…
Komentaras
Gal pagaliau pradėsim garsiai kalbėti apie valdžios neįgalumą nuo mero iki seniūnės.
Kai aš gimiau (oi kaip senai…
Komentaras
Kai aš gimiau (oi kaip senai), Daugai buvo rajono centras. Buvo knygynas. Pamenu todėl, nes Mama ten nupirko man pirmąją knygą- ,,Negirdėtos neregėtos pasakos,,. Be viso, kas čia išsakyta, man užkliūva autobusų stotis. Tokia jau vargana, kaip tokiam gražiam miestui.
paminėt vrubliošenkos …
Komentaras
paminėt vrubliošenkos "projektavimo šedevrą" - policijos nuovadą centriniame miesto pliaže
Kam tos sinagogos,galima…
Komentaras
Kam tos sinagogos,galima pasižiūrėt į mero namą Dauguose,svarbu ten gražu
Daugai tikrai išskirtiniai…
Komentaras
Daugai tikrai išskirtiniai savo gamta ir istorija. Kai kas juose padaryta, bet aplaidumo tikrai labai daug - per trisdešimt Nepriklausomybės metų jie turėtų būti jau atgaivinti, atkurta bei įamžinta, kas sunaikinta ar apleista. Stebėtina, kad žydų bendruomenė, kitur aktyviai kovojanti net dėl pamatų, nesugeba su vietos valdžia sutvarkyti dar išlikusio stovinčio pastato, kad signatarai su bažnyčia tinkamai nepasirūpino V. Mirono atminimu, kad ežerų apjuostame mieste nėra valčių prieplaukos ir pan. Sigita šaunuolė, kad viešai kelia šias problemas, gal viešumas išjudins ledus...
Bet nieko konkretaus…
Komentaras
Bet nieko konkretaus. Nemalonus prieskonis liko, perskaičius interviu. Žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė - ir toks keistas kalbėjimo stilius...
Beje, ar kam teko skaityti, kaip iš Daugų kilusi influencerė garsina savo miestą?
Man, pvz., teko kalbėti ne su viena vilniečių, kauniečių šeima, kuri mėgsta Daugus, randa čia visko - ir ramybės ir pramogų. Gal nereikia savo lizdo taip žiauriai dergti?
Teisingai pastebėta, Daugai…
Komentaras
Teisingai pastebėta, Daugai iš tiesų pamirštas valdžios kampelis. Dar jauna moteris Daugų seniūnė turėtų jungtis prie aktyvaus jaunimo, paraginti ir inteligentiją, suremtų visi pečius, turėtume patrauklų gamtos kampelį poilsiui apskritus metus.