Dez­in­for­ma­ci­ja – de­ra­mai ne­įver­ti­na­mas gin­klas

Vil­niaus po­li­ti­kos ana­li­zės ins­ti­tu­to me­di­jų ir de­mo­kra­tijos pro­gra­mos va­do­vas Do­na­tas Pus­lys at­krei­pia dė­me­sį, kad ty­či­nis vi­suo­me­nės klai­di­ni­mas ar ban­dy­mai dez­in­for­ma­ci­ja pa­veik­ti tam tik­rų gru­pių nuo­sta­tas yra se­nas ir ge­rai ži­no­mas gin­klas. Ne­re­tai šis gin­klas šian­dien vei­kia ne­pa­ste­bi­mai ir pa­vo­jin­gai.

„Jei­gu im­tu­me ati­džiau ana­li­zuo­ti dez­in­for­ma­ci­jos po­vei­kį ir tiks­lus, tai gal­būt su­vok­tu­me, kad dez­in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti pa­vo­jin­ges­nis gin­klas ne­gu Ka­laš­ni­ko­vo au­to­ma­tas. Dez­in­for­ma­ci­ja yra hib­ri­di­nio ka­ro prie­mo­nė. O tai, kad jos ap­raiš­kas pa­ste­bi­me Lie­tu­vo­je, reiš­kia, kad mus ata­kuo­ja prie­šiš­kos vals­ty­bės“, – sa­ko D. Pus­lys.

„Ver­ta įsi­są­mo­nin­ti, kad vie­nas iš dez­in­for­ma­ci­jos tiks­lų yra kurs­ty­ti ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­bi­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, ben­dra­pi­lie­čiais. Pa­grin­di­nis prie­šiš­kų ata­kų or­ga­ni­za­to­rių tai­ki­nys yra de­mo­kra­tija – sie­kia­ma, kad ji ne­veik­tų, kad Lie­tu­va bū­tų trak­tuo­ja­ma kaip ne­pa­vy­kęs pro­jek­tas, žlu­gu­si vals­ty­bė“, – ak­cen­tuo­ja pa­šne­ko­vas.

Kai in­for­ma­ci­ja pra­si­len­kia su tik­ro­ve

Šian­dien aps­tu pa­vyz­džių, kai per Krem­liaus kon­tro­liuo­ja­mus ka­na­lus kas­dien sklei­džia­ma de­šim­tys vaiz­do re­por­ta­žų, straips­nių ar ra­di­jo lai­dų, ku­rio­se apie Lie­tu­vą ten­den­cin­gai pa­tei­kia­ma me­la­gin­ga, iš­krai­py­ta in­for­ma­ci­ja. Da­lis tu­ri­nio yra skir­ta ru­sa­kal­biams gy­ven­to­jams Lie­tu­vo­je, da­lis – vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, da­lis – kai­my­ni­nių ša­lių gy­ven­to­jams ir t. t.

To­kius me­lo pa­ke­tus ku­rian­tys vei­kė­jai ir or­ga­ni­za­ci­jos la­bai de­ta­liai ana­li­zuo­ja au­di­to­ri­ją, ži­no jos sil­pny­bes ir net ga­li nu­spė­ti el­ge­sį. „Pa­vo­jin­giau­sia to­kia dez­in­for­ma­ci­ja, ku­ri me­to­diš­kai ir tiks­lin­gai sklei­džia­ma nuo­la­tos, at­si­žvel­giant į au­di­to­ri­jos nuo­sta­tų ir el­ge­sio po­ky­čius“, – dės­to D. Pus­lys.

Sa­vo ruož­tu Ant­ro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­to prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mas kas­met at­krei­pia gy­ven­to­jų dė­me­sį į in­for­ma­ci­nio sau­gu­mo pro­ble­mą.

„Krem­lius prieš už­sie­nio vals­ty­bes, tarp jų ir prieš Lie­tu­vą, nu­kreip­tą Ru­si­jos in­for­ma­ci­nę po­li­ti­ką nau­do­ja kaip įta­kos in­stru­men­tą. Aukš­čiau­siu ly­giu ko­or­di­nuo­ja­ma Ru­si­jos in­for­ma­ci­nė po­li­ti­ka įgy­ven­di­na­ma tiks­lin­gai sklei­džiant pro­pa­gan­dą ir dez­in­for­ma­ci­ją. Ku­riant už­sie­ny­je pa­vei­kius pro­pa­gan­di­nius įvaiz­džius Ru­si­ją ban­do­ma pa­ro­dy­ti kaip daug ge­res­nę ir pa­ti­ki­mes­nę al­ter­na­ty­vą „žlun­gan­tiems Va­ka­rams“. Vie­šai pa­tei­kiant ne­va „ki­to­kią nuo­mo­nę“ kar­tu ban­do­ma su­kel­ti ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Krem­liui ne­pa­lan­kia in­for­ma­ci­ja ir tuo­jau pat pa­siū­ly­ti ke­le­tą al­ter­na­ty­vių, bet tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čių įvy­kio ver­si­jų“, – ra­šo­ma grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­me.

„Ar pri­si­me­na­te, ko­kie gąs­di­ni­mai bu­vo sklei­džia­mi, kai Lie­tu­va sto­jo į Eu­ro­pos Są­jun­gą? Kad Lie­tu­va pra­ras lais­vę, Briu­se­lis įves dik­ta­tū­rą, kad iš­trū­kę iš So­vie­tų Są­jun­gos da­bar pa­te­ko­me į to­kią pa­čią Eu­ro­pos Są­jun­gą“, – da­li­ja­si D. Pus­lys ir pri­du­ria, kad apie na­rys­tę NA­TO ir­gi bu­vo sklei­džia­ma nuo­mo­nė, ne­va Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­ti są­jun­gi­nin­kų ka­riai er­zi­na Mask­vą ir ska­ti­na Ru­si­jos ag­re­si­ją. Pa­na­šiais pa­reiš­ki­mais, anot D. Pus­lio, sten­gia­ma­si įpirš­ti nuo­mo­nę, kad Lie­tu­va yra ne­sa­va­ran­kiš­ka žlu­gu­si vals­ty­bė.

Sie­kia skal­dy­ti ir val­dy­ti

Dez­in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti sie­kia­ma su­prie­šin­ti kai­my­ni­nes vals­ty­bes ar skir­tin­gas gy­ven­to­jų gru­pes ša­lies vi­du­je, taip pat – su­men­kin­ti pi­lie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­be, de­mo­ra­li­zuo­ti vi­suo­me­nę. Tai­gi, in­for­ma­ci­nio ka­ro stra­te­gai dez­in­for­ma­ci­ją nau­do­ja siek­da­mi įgy­ven­din­ti prin­ci­pą „Skal­dyk ir val­dyk“.

D. Pus­lys pa­ste­bi, kad da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų yra pri­klau­so­mi nuo ru­sa­kal­bės Ru­si­jos ar Bal­ta­ru­si­jos ži­niask­lai­dos, to­dėl ri­zi­ka, kad juos vei­kia ir veiks dez­in­for­ma­ci­ja, yra di­de­lė. Ru­si­ja nau­do­ja daug įvai­rių dez­in­for­ma­ci­jos prie­mo­nių, to­kių kaip „Sput­nik“, „Per­vyj bal­tij­skij ka­nal“ ar „Balt­news“, ku­rios su­ge­ba ap­si­mes­ti ži­niask­lai­da ir ak­ty­viai sklei­džia me­la­gie­nas. Tad la­bai svar­bu siek­ti, kad ru­sa­kal­bei au­di­to­ri­jai bū­tų pri­ei­na­ma ko­ky­biš­ka ži­niask­lai­da ru­sų kal­ba.

Ne vel­tui Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo eks­per­tai įspė­ja: kri­tiš­kas po­žiū­ris į gau­na­mą in­for­ma­ci­ją, ne­sku­bė­ji­mas da­ly­tis sen­sa­ci­jo­mis ir in­for­ma­ci­nių tin­klų sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mas yra vie­ni efek­ty­viau­sių bū­dų di­din­ti at­spa­ru­mą įvai­rių for­mų ma­ni­pu­lia­ci­joms.

La­bai daž­nai dez­in­for­ma­ci­jos pra­ne­ši­mais sie­kia­ma su­kel­ti au­di­to­ri­jos emo­ci­jas: bai­mę, pyk­tį, nu­si­vy­li­mą ir pa­na­šiai. Įaud­rin­tiems ir su­jau­din­tiems skai­ty­to­jams ar žiū­ro­vams be­veik iš kar­to pa­siū­lo­mas ir tai­ki­nys – ta­ria­mas kal­ti­nin­kas, sa­vo­tiš­kas at­pir­ki­mo ožys, ku­rį de­rė­tų nu­baus­ti. „Svar­bu už­fik­suo­ti, kad gau­ta in­for­ma­ci­ja pa­vei­kė jū­sų jaus­mus ir bū­se­ną. Ne­pa­si­duo­ki­te pir­mi­nėms emo­ci­joms, pa­vyz­džiui, pyk­čiui, ne­apy­kan­tai, bai­mei. Pa­sa­ky­ki­te sau „stop“ – dar kar­tą per­skai­ty­ki­te teks­tą, įsi­gi­lin­ki­te, pa­nag­ri­nė­ki­te ir pa­tik­rin­ki­te ar­gu­men­tus“, – pa­ta­ria pa­šne­ko­vas.

Užs. Nr. 0129