Ledų žemėlapis: skoniai, nuo kurių gali ištirpti

Žemėlapį su rūkytos skumbrės, bijūnų žiedlapių, kmynų, pušų spyglių, liepžiedžių medaus ar alaus salyklo ledais galite rasti čia.

Pasak Lietuvos kulinarinio paveldo tyrinėtojo profesoriaus Rimvydo Laužiko, ledai į lietuvišką virtuvę įsiveržė XVIII a. – keliais šimtais metų vėliau nei pirmasis žinomas lietuviškas desertas – švieži agurkai su medumi, kuriais buvo smaguriaujama dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos dvare. Viena žinomiausių ledų mėgėjų Abiejų Tautų Respublikoje buvo kunigaikštienė Aleksandra Oginskienė - Mykolo Kazimiero Oginskio žmona. Ledais ji yra vaišinusi net Lenkijos karalių, Lietuvos didįjį kunigaikštį Stanislovą Augustą Poniatovskį.

Pirmieji ledai, kuriais smaguriavo lietuviai, buvo vyšnių, serbentų, žemuogių, aviečių ir šaltalankių, taip pat apelsino žiedų, žibuoklių, rožių, migdolų, graikiškų riešutų, lazdyno riešutų, pistacijų, šafrano, kavos, karamelės, gvazdikėlių skonio. Kai kurių ledų – pavyzdžiui, šaltalankių ar kavos – Lietuvoje galima paragauti iki šiol.

„Keliauk Lietuvoje“ produktų ir rinkodaros skyriaus vadovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, , gastronominis turizmas kuria didžiulę pridėtinę vertę – daugiau nei penktadalį kelionės krepšelio maistui išleidžia ne tik užsienio turistai, bet ir vietos keliautojai. O „Keliauk Lietuvoje“ inicijuoti GASTROliavimo po šalį gidai ne tik prisideda prie vietinio turizmo srauto skatinimo, bet ir didina maitinimo įstaigų regionuose apyvartą, kas itin aktualu po karantino bandančiam atsigauti svetingumo sektoriui. I. Trakimaitė-Šeškuvienė taip pat pabrėžia, kad įdomioms gastronominėms patirtims pasiūlyti nereikia didelių investicijų – tik šiek tiek išradingumo, todėl tokie maršrutai skatina atrasti skirtinguose regionuose įsikūrusias, kokybišką vietinę, sezoninę produkciją naudojančias kavinukes ir restoranus.

Jai antrina ir ledų sostinės titulo verto „Kaunas IN“ turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė, pasiūliusi įtraukti į žemėlapį kaunietiškus degintų kmynų, rožinių pipirų, topinambų, mėtų, čiobrelių, aguonų, juodos duonos ledus. Ji taip pat pastebin augantį susidomėjimą gastronominėmis patirtimis: „Gastronomija yra neatsiejama šiuolaikinių kelionių dalis, o kavinės, restoranai, kulinarijos studijos tampa naujų patirčių ir pojūčių vietomis. Gastronominis turizmas yra sritis, pritraukianti vis daugiau keliautojų, o turint stiprius ir išskirtinius produktus tampa lengviau apie save pasakoti ir sustiprinti Kauno miesto žinomumą bei į maitinimo įstaigas pritraukti daugiau keliautojų ir ragautojų. Kiekvienas toks išskirtinis, teminių patiekalų žemėlapis, žadina ne tik keliautojų apetitą, bet ir smalsumą, skatina keliautojus ragauti, atrasti neįprastų derinių arba prisiminti senai pamirštus skonius.“

Šis ledų žemėlapis – „Keliauk Lietuvoje“ vystomo gastronominio turizmo produkto dalis. Pernai Lietuvos turistams buvo pristatytas GASTROliavimo gidas, šią vasarą - 32 netradicinius šaltibarščius siūlantys restoranai, o visai netrukus pasirodys balsavimo už lietuviškus patiekalus, verčiausius atsidurti nacionaliniame meniu, rezultatai.

Užsienio šalyse šiuo metu vykdoma komunikacijos kampanija, kurios epicentre – Lietuvos gastronomiją reprezentuojanti šalta rožinė šaltibarščių spalva, o keliautojus Vilniaus oro uoste pasitinka gigantiškas šaltibarščių dubuo. Greitai bus pristatyti ir nauji gastronominiai maršrutai – 10 teminių patirčių gidų kvies užsienio turistus atrasti lietuvišką virtuvę vis kitu kampu.

Gintarė Stakėnaitė

Viešųjų ryšių projektų vadovė