Laiškininkas – vergas? (3)
Visiems atrodo, kad laiškininko darbas yra labai lengvas, jie nieko neveikia, tik vaikšto po namus savo malonumui. Ir aš taip galvojau, kol nepradėjau dirbti Lietuvos pašte. Keista, kaip greitai gali apsiversti viskas aukštyn kojom.
Laiškininkas, atėjęs į darbą, neišeina iš karto į savo rajoną. Darbas dažniausiai prasideda nuo 6 valandos ryto. Atėjęs į darbą laiškininkas pasiima iš langelio paprastus laiškus, o iš kito registruotus.
Jų kiekiai būna labai įvairūs. Vienai dienai gali būti ir 30 registruotų (tai reiškia, kad turės aplankyti trisdešimt pašto klientų, laukti, kol jie atidarys duris, ir įteikti registruotą laišką arba siuntinį) ir nuo 100 iki 200 laiškų bei nuo 20 iki 60 laikraščių.
Kitą dieną gali būti ir dvigubai visko. O kai sueina sąskaitos, tai oho koks kiekis vienam laiškininkui tenka. Paskaičiavus vidurkį mėnesio gale gali būti apie 7 tūkst. laiškų, 900 laikraščių, 500 registruotų laiškų.
Neskaitant kitų paslaugų, kurias mes turime atlikti: prekyba pašto prekėmis – yra priversti prekiauti arba patys pirkti prekes, pašalpos, žurnalų, laikraščių užsakymas, paimti laiškus iš įstaigų, su kuriomis Lietuvos paštas sudaręs sutartis.
Taigi, pasiėmęs visą tos dienos kiekį, laiškininkas turi susiskaičiuoti kiekį ir susidėti pagal eiliškumą. Tai gali užtrukti nuo 40 minučių iki valandos ir daugiau. Paskui keliauja į savo rajoną ir viską išnešioja. Pasiklauso dar gyventojų priekaištų, kad ne laiku gavo spaudą.
Taip nutiko, kad 2019 metais sausio mėnesį atvyko valdžia iš Vilniaus. Susirinkimas vyko po darbo valandų, užtruko apie dvi valandas, už kurias laiškininkas nieko negaus papildomai prie algos. Ir pareiškė, jog nuo gegužės mėnesio iš 12 vaikščiojamų rajonų liks tik 7 rajonai. Taigi bus atleisti net 5 darbuotojai. Šių rajonų dydžiai buvo nuo 0,7 etato iki viso etato.
O jungiami rajonai: 0,7 ir 0,9 etato ir padaromas vienas etatas, už tą patį atlyginimą; toliau 1,0 ir 0,95 etato į vieną sujungia ir duoda vieną etatą už tą patį atlyginimą. Priedų jokių negauname, nebent atskirai už suprekiautas prekes. Duoda į rankas elektrinį dviratį ir prašom dirbti.
Pasak valdžios, šiuo metu mūsų ėjimo greitis 3 km/h, o dviračiu bus 9 km/h. Mes ne tik nešiosime visą spaudą, bet dar kartu nuo daugiabučio iki kito daugiabučio turėsime stumtis dviratį, jį prirakinėsime prie kiekvienos laiptinės ir grįžę atsirakinėsime. Tai tikrai „greičiau“ aptarnausime tą rajoną!
Jeigu pradursime padangą, tai tą dviratį turėsime parsitempti atgal į paštą. Bet pagrindinis valdžios argumentas – mums nieko nereikės neštis ant pečių! O dviračio kaina ne mažesnė nei 2 tūkst. eurų, o dar ir aptarnavimas ir priežiūra kainuos kiekvieną mėnesį. Dviračius gaus tik mažesnių miestų darbuotojai. Taigi, valdžia teigia, kad taip palengvina laiškininkui darbą ir pagerina darbuotojo darbo sąlygas.
Tik neaišku, kuriems laiškininkams pagerins: ar tiems, kuriuos atleis iš darbo, ar tiems, kurių krūvis padvigubės.
Kaip jau dauguma alytiškių žino, nuo sausio mėnesio paštas perėmė dalį laikraščių ir žurnalų iš privačios įmonės, kuri atskirai nešiojo. O nuo vasario perimsime visą likusią spaudą. Jos kiekiai kiekviename rajone skiriasi, bet, pavyzdžiui, ketvirtadienį ir šeštadienį jų gali būti nuo 50 iki 100 ir daugiau (o apie svorį išvis patylime).
Ten dirbo atskiri žmonės ir jie gaudavo atlyginimus vien tik už spaudos išnešiojimą. O mes, perėmę visą tą kiekį, prie algos papildomai negausime nė cento. Jau dabar žmonės skundžiasi, kad vėlai gauna laikraščius, o kas bus tada, kai sujungs tuos rajonus!!!
Mūsų nuomonė niekam nerūpi. Sujungus du rajonus, net važiuojant automobiliu bus neįmanoma visko laiku išnešioti, o dviračiais iš viso nepajėgsim, jau dabar mes pavargę grįžtame. Gerai suprantame gyventojus, kurie nori, kad jų siuntiniai ir spauda atkeliautų laiku į namus, bet po to, kai sujungs rajonus, apie tai galima bus pamiršti.
Vairuojantys automobilius laiškininkai važiuoja savo automobiliais, gauna už nuomą ir transporto nusidėvėjimą ne per daugiausia. Kuro duoda paštas, tačiau kuro niekad neužtenka visam mėnesiui, nes tie, kurie rengė maršrutus, neatsižvelgė į tai, kad nors žemėlapyje yra kelias, iš tikrųjų ten jo nėra. Laiškininkas, vairuojantis automobilį, privalo imti viską, o pėsčiasis – iki 10 kg moterys ir iki 15 kg vyrai. Būna dienų, kad nėra kada atsikvėpti ir dirba be pertraukėlės (nors pietūs priklauso), kad tik grįžtų iki savo darbo valandų pabaigos. Kaimo keliai būna neišvažiuojami, reikia laužyti savo automobilius.
Taigi, visi galime pasidžiaugti gavę naujas transporto priemones, didesnius kiekius spaudos bei atleistais darbuotojais ir sujungtais rajonais. VALIO!!!
Alytaus laiškininkai
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
reikia branginti spaudą…
Komentaras
reikia branginti spaudą,laiškus,kad pakelti laiškininkams atlyginimus.
ponai valdininkai,nupirkite…
Komentaras
ponai valdininkai,nupirkite tiems savo pastininkams paspirtukus,ir pigesni,ir naukove idiegta bus,ir jums pinigu liks galesite toliau ramiai sedet savo siltuose kabinetuose
Įspūdis apie Lietuvos Paštą…
Komentaras
Įspūdis apie Lietuvos Paštą. Dažnai tenka eiti pro Alytaus C. Paštą ir matyti lauke besidriekiančias eiles. Klientams didelis nepatogumas, darbuotojams milžiniškas krūvis. Nuoširdžiai suprantu laiškininkus nešiojančius į namus korespondenciją ir net siuntinius. Atkreipiau dėmesį į jų ėjimo greitį, tiesiogine to žodžio prasme moterys su krepšiu bėga norėdamos laiku suspėti. Absurdas, jeigu neva "taupat" ar "optimizuojant" rengiamasi vos ne per pusę sumažinti jų skaičių. Alytiškiai turėtų visais būdais palaikyti ir laiškininkus, ir Alytaus centrinio pašto ofiso darbuotojus.