Atliekų deginimas. Plačiai užmerktos regionų akys (6)
LR Seimui priėmus įstatymo pataisas, kurios numato, kad nuo 2023 sausio 1 d. kiekviena pašalinta tona sąvartyne kainuos 50 eurų, atliekų deginimo jėgainės suskubo didinti savo tarifus, kurie turbūt visiškai atsitiktinai yra artimi atliekų šalinimo sąvartyne dydžiui. Naujasis mokestis yra naudingas tik atliekų deginimo jėgainėms, kurios neturi objektyvių priežasčių didinti kainą, tačiau stipriai pakėlus šalinamų atliekų sąvartynuose kainą, degintojai taip pat keičia kainodarą.
Savivaldybės, esančios šalia deginimo įrenginių, t. y. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, atliekų transportavimo kaštų nepatiria arba jie yra minimalūs, todėl susidaro tokia situacija, kad neproporcingai didelę deginimo kainą sumoka nutolę regionai, kuriuose pragyvenimo lygis ir taip yra mažesnis. Mažesnės savivaldybės sumoka ne tik atliekų priėmimo į jėgaines mokestį, tačiau yra priverstos dar susimokėti ir transportavimo kaštus, kurie kasmet tik didėja.
Nors deginimo jėgainės Lietuvoje buvo statomos išskirtinėmis sąlygomis, kad būtų pirmiausia pasirūpinta likutinių po rūšiavimo likusių ir netinkamų toliau panaudoti atliekų deginimu, tačiau esama situacija yra visiškai priešinga ir veikia iš esmės laisvosios rinkos sąlygomis, kur savivaldybės yra nepajėgios konkuruoti su privačiu verslu.
Dar didelį susirūpinimą kelia informacija, kad atliekos Lietuvoje veikiančiuose deginimo įrenginiuose yra galimai importuojamos ir iš kitų šalių, tai viešai patvirtino ir aplinkos ministras. Lietuvoje veikiantys atliekų tvarkymo centrai neturi kur deginti savo dalies atliekų, todėl šiuo atveju importuotas kuras, kuris net neskirtas deginti, atima galimybę sutvarkyti atliekas iš vietinių atliekų gamintojų arba dar blogiau – nesutvarkytos atliekos yra šalinamos sąvartynuose.
Valstybei įvedus prievolę rūšiuoti tekstilę, baldus bei slaugos priemones, nebuvo sukurti jokie šių atliekų perdirbimo pajėgumai, todėl savivaldybės šias atliekas yra priverstos nukreipti į deginimo jėgaines. Ir nors gerėja šių atliekų surinkimas ir rūšiavimas, savivaldybės yra priverstos šias atliekas vežti deginti arba šalinti sąvartynuose. Paaiškinti žmonėms, kodėl gerėjant rūšiavimui savivaldybės privalo didinti mokesčius už atliekas, nėra jokių argumentų.
Gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas veikia tik teoriškai, tačiau praktiškai niekas nėra daroma, kad šie perdirbimo pajėgumai būtų plečiami ir atliekos perdirbamos ne formaliai, o realiai. Europos Sąjungos patirtis rodo, kad žiedinės ekonomikos rodikliams pasiekti privaloma didinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę bei atliekų perdirbimo kaštus perkelti verslui, kurie ir išleidžia į rinką šias žaliavas. Tačiau situacija veikia priešingai, už viską susimoka eilinis gyventojas.
Deginimo įmonės didžiuosiuose miestuose buvo kuriamos padedant valstybei, kad vykdytų viešąją paslaugą, tačiau esamas veikimas – tai tiesiog dar viena monopolija, neturint kitų alternatyvų. Atliekų deginimas ir mokestis už aplinkos teršimą yra išorės kaštai, kurių regionai neturi kompetencijos ir galimybės valdyti.
Taip pat pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos argumentai, jog kaina didėja dėl apyvartinių taršos leidimų (ATL) mokesčio, nėra objektyvus. Šis mokestis turėtų būti skaičiuojamas ne visoms deginamoms atliekoms, o tik toms, kurios savo kilme yra ne iš komunalinio srauto, t. y. gamybinėms atliekoms, pakuotėms, kitoms ne komunalinės atliekos. Kitose Europos Sąjungos valstybėse deginamoms atliekoms yra taikoma ATL mokesčio išimtis, jį perkeliant taršesniam iškastinio kuro naudojimui, tačiau Lietuvoje ATL mokestis vien tik Aplinkos ministerijos iniciatyva yra sistemingai pritaikytas atliekų deginimui, o išimtys suteiktos kitiems verslo subjektams.
Dar daugiau, susiformavo tokia situacija, kad Vilniuje veikiančiai atliekų deginimo gamyklai ATL mokestis apskritai nėra taikomas, nors čia yra sugeneruojamas didžiausias atliekų kiekis, o gyventojų atlyginimai ir perkamoji galia yra ženkliai didesni nei likusioje Lietuvos dalyje.
ATL mokesčio selektyvus taikymas neturi jokio loginio paaiškinimo ir Aplinkos ministerija selektyviai diskriminuoja mažesnius Lietuvos regionus, kurie neturi kitos išeities kaip tik gabenti atliekas į Kauno kogeneracinę jėgainę sumokant ir atliekų deginimo, ir transportavimo, ir ATL mokestį.
Akivaizdu, kad tiek valstybė, tiek gamintojai importuotojai privalo didinti finansavimą atliekų perdirbimo pajėgumams didinti, tačiau yra ir dar viena neišplėtota galimybė. Europos Sąjungoje puikiai išvystyta kietojo atgautojo kuro (toliau – KAK) panaudojimas tiek atliekų deginime, tiek cemento gamyklose, tiek šiluminėse jėgainėse maišant su biokuru. Valstybė privalo nustatyti aiškias KAK panaudojimo ir sertifikavimo galimybes ir išplėsti jų panaudojimą. Taip perdirbtos atliekos galėtų tapti produktu, kuris galėtų būti naudojamas vietos savivaldybėse esančiose šiluminėse jėgainėse, nedidinant išmetamų emisijų į aplinką.
Tokiu būdu savivaldybės galėtų investuoti į šio produkto paruošimo įrangas ir užtikrinti žiedinę ekonomiką, kai savivaldybėje susidarančios atliekos būtų paverčiamos produktu ir dar kartą panaudojamos toje pačioje savivaldybėje.
Jeigu situacija atliekų deginime nesikeis, didžiausią naštą ir toliau neš regionuose esančios savivaldybės.
Andrius Jučas
Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
เกม สล็อต Apply for online…
Komentaras
เกม สล็อต
Apply for online gambling websites, casinos, online slots, the best websites in the world of gambling. No minimum deposit, real money, real rich.
ฝากถอนไม่มีขั้นต่ำ is a…
Komentaras
ฝากถอนไม่มีขั้นต่ำ
is a promotion, online slots, deposit 10, get 100 new Popular for people with small capital, really suitable for investors. With a small budget to play
Kitoj žiniasklaidoj rašo,…
Komentaras
Kitoj žiniasklaidoj rašo, kad kaip tarybbos narys imas tarybos nario didžiausias išmokas už anuos metus. Virš 5000 eurų. Reiškia susidarbinę dirba savivaldybės sistemoj ir dar tarybos nario išmokas stveria? Aukso kasyklos alytiškių skurdinimo fone.
Ponaiti nenoriu matyt jūsų…
Komentaras
Ponaiti nenoriu matyt jūsų vaidenimosi!
Panašu už jį kiti rašinėja…
Komentaras
Panašu už jį kiti rašinėja. O jis tik mandrą vaizuoja. Taip vadinami popieriniai politikai.
Misteris arogancija pasirodė
Komentaras
Misteris arogancija pasirodė