At­lie­kų de­gi­ni­mas. Pla­čiai už­merk­tos re­gio­nų akys

LR Sei­mui pri­ėmus įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios nu­ma­to, kad nuo 2023 sau­sio 1 d. kiek­vie­na pa­ša­lin­ta to­na są­var­ty­ne kai­nuos 50 eu­rų, at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nės su­sku­bo di­din­ti sa­vo ta­ri­fus, ku­rie tur­būt vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai yra ar­ti­mi at­lie­kų ša­li­ni­mo są­var­ty­ne dy­džiui. Nau­ja­sis mo­kes­tis yra nau­din­gas tik at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nėms, ku­rios ne­tu­ri ob­jek­ty­vių prie­žas­čių di­din­ti kai­ną, ta­čiau stip­riai pa­kė­lus ša­li­na­mų at­lie­kų są­var­ty­nuo­se kai­ną, de­gin­to­jai taip pat kei­čia kai­no­da­rą.

Sa­vi­val­dy­bės, esan­čios ša­lia de­gi­ni­mo įren­gi­nių, t. y. Vil­nius, Kau­nas ir Klai­pė­da, at­lie­kų trans­por­ta­vi­mo kaš­tų ne­pa­ti­ria ar­ba jie yra mi­ni­ma­lūs, to­dėl su­si­da­ro to­kia si­tu­a­ci­ja, kad ne­pro­por­cin­gai di­de­lę de­gi­ni­mo kai­ną su­mo­ka nu­to­lę re­gio­nai, ku­riuo­se pra­gy­ve­ni­mo ly­gis ir taip yra ma­žes­nis. Ma­žes­nės sa­vi­val­dy­bės su­mo­ka ne tik at­lie­kų pri­ėmi­mo į jė­gai­nes mo­kes­tį, ta­čiau yra pri­vers­tos dar su­si­mo­kė­ti ir trans­por­ta­vi­mo kaš­tus, ku­rie kas­met tik di­dė­ja.

Nors de­gi­ni­mo jė­gai­nės Lie­tu­vo­je bu­vo sta­to­mos iš­skir­ti­nė­mis są­ly­go­mis, kad bū­tų pir­miau­sia pa­si­rū­pin­ta li­ku­ti­nių po rū­šia­vi­mo li­ku­sių ir ne­tin­ka­mų to­liau pa­nau­do­ti at­lie­kų de­gi­ni­mu, ta­čiau esa­ma si­tu­a­ci­ja yra vi­siš­kai prie­šin­ga ir vei­kia iš es­mės lais­vo­sios rin­kos są­ly­go­mis, kur sa­vi­val­dy­bės yra ne­pa­jė­gios kon­ku­ruo­ti su pri­va­čiu ver­slu.

Dar di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia in­for­ma­ci­ja, kad at­lie­kos Lie­tu­vo­je vei­kian­čiuo­se de­gi­ni­mo įren­gi­niuo­se yra ga­li­mai im­por­tuo­ja­mos ir iš ki­tų ša­lių, tai vie­šai pa­tvir­ti­no ir ap­lin­kos mi­nist­ras. Lie­tu­vo­je vei­kian­tys at­lie­kų tvar­ky­mo cen­trai ne­tu­ri kur de­gin­ti sa­vo da­lies at­lie­kų, to­dėl šiuo at­ve­ju im­por­tuo­tas ku­ras, ku­ris net ne­skir­tas de­gin­ti, at­ima ga­li­my­bę su­tvar­ky­ti at­lie­kas iš vie­ti­nių at­lie­kų ga­min­to­jų ar­ba dar blo­giau – ne­su­tvar­ky­tos at­lie­kos yra ša­li­na­mos są­var­ty­nuo­se.

Vals­ty­bei įve­dus prie­vo­lę rū­šiuo­ti teks­ti­lę, bal­dus bei slau­gos prie­mo­nes, ne­bu­vo su­kur­ti jo­kie šių at­lie­kų per­dir­bi­mo pa­jė­gu­mai, to­dėl sa­vi­val­dy­bės šias at­lie­kas yra pri­vers­tos nu­kreip­ti į de­gi­ni­mo jė­gai­nes. Ir nors ge­rė­ja šių at­lie­kų su­rin­ki­mas ir rū­šia­vi­mas, sa­vi­val­dy­bės yra pri­vers­tos šias at­lie­kas vež­ti de­gin­ti ar­ba ša­lin­ti są­var­ty­nuo­se. Pa­aiš­kin­ti žmo­nėms, ko­dėl ge­rė­jant rū­šia­vi­mui sa­vi­val­dy­bės pri­va­lo di­din­ti mo­kes­čius už at­lie­kas, nė­ra jo­kių ar­gu­men­tų.

Ga­min­to­jų ir im­por­tuo­to­jų at­sa­ko­my­bės prin­ci­pas vei­kia tik te­oriš­kai, ta­čiau prak­tiš­kai nie­kas nė­ra da­ro­ma, kad šie per­dir­bi­mo pa­jė­gu­mai bū­tų ple­čia­mi ir at­lie­kos per­dir­ba­mos ne for­ma­liai, o re­a­liai. Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­tir­tis ro­do, kad žie­di­nės eko­no­mi­kos ro­dik­liams pa­siek­ti pri­va­lo­ma di­din­ti ga­min­to­jų ir im­por­tuo­to­jų at­sa­ko­my­bę bei at­lie­kų per­dir­bi­mo kaš­tus per­kel­ti ver­slui, ku­rie ir iš­lei­džia į rin­ką šias ža­lia­vas. Ta­čiau si­tu­a­ci­ja vei­kia prie­šin­gai, už vis­ką su­si­mo­ka ei­li­nis gy­ven­to­jas.

De­gi­ni­mo įmo­nės di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se bu­vo ku­ria­mos pa­de­dant vals­ty­bei, kad vyk­dy­tų vie­šą­ją pa­slau­gą, ta­čiau esa­mas vei­ki­mas – tai tie­siog dar vie­na mo­no­po­li­ja, ne­tu­rint ki­tų al­ter­na­ty­vų. At­lie­kų de­gi­ni­mas ir mo­kes­tis už ap­lin­kos ter­ši­mą yra iš­orės kaš­tai, ku­rių re­gio­nai ne­tu­ri kom­pe­ten­ci­jos ir ga­li­my­bės val­dy­ti.

Taip pat pa­žy­mė­ti­na, kad Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ar­gu­men­tai, jog kai­na di­dė­ja dėl apy­var­ti­nių tar­šos lei­di­mų (ATL) mo­kes­čio, nė­ra ob­jek­ty­vus. Šis mo­kes­tis tu­rė­tų bū­ti skai­čiuo­ja­mas ne vi­soms de­gi­na­moms at­lie­koms, o tik toms, ku­rios sa­vo kil­me yra ne iš ko­mu­na­li­nio srau­to, t. y. ga­my­bi­nėms at­lie­koms, pa­kuo­tėms, ki­toms ne ko­mu­na­li­nės at­lie­kos. Ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se de­gi­na­moms at­lie­koms yra tai­ko­ma ATL mo­kes­čio iš­im­tis, jį per­ke­liant tar­šes­niam iš­kas­ti­nio ku­ro nau­do­ji­mui, ta­čiau Lie­tu­vo­je ATL mo­kes­tis vien tik Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­va yra sis­te­min­gai pri­tai­ky­tas at­lie­kų de­gi­ni­mui, o iš­im­tys su­teik­tos ki­tiems ver­slo sub­jek­tams.

Dar dau­giau, su­si­for­ma­vo to­kia si­tu­a­ci­ja, kad Vil­niu­je vei­kian­čiai at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­lai ATL mo­kes­tis ap­skri­tai nė­ra tai­ko­mas, nors čia yra su­ge­ne­ruo­ja­mas di­džiau­sias at­lie­kų kie­kis, o gy­ven­to­jų at­ly­gi­ni­mai ir per­ka­mo­ji ga­lia yra žen­kliai di­des­ni nei li­ku­sio­je Lie­tu­vos da­ly­je.

ATL mo­kes­čio se­lek­ty­vus tai­ky­mas ne­tu­ri jo­kio lo­gi­nio pa­aiš­ki­ni­mo ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja se­lek­ty­viai dis­kri­mi­nuo­ja ma­žes­nius Lie­tu­vos re­gio­nus, ku­rie ne­tu­ri ki­tos iš­ei­ties kaip tik ga­ben­ti at­lie­kas į Kau­no ko­ge­ne­ra­ci­nę jė­gai­nę su­mo­kant ir at­lie­kų de­gi­ni­mo, ir trans­por­ta­vi­mo, ir ATL mo­kes­tį.

Aki­vaiz­du, kad tiek vals­ty­bė, tiek ga­min­to­jai im­por­tuo­to­jai pri­va­lo di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą at­lie­kų per­dir­bi­mo pa­jė­gu­mams di­din­ti, ta­čiau yra ir dar vie­na ne­iš­plė­to­ta ga­li­my­bė. Eu­ro­pos Są­jun­go­je pui­kiai iš­vys­ty­ta kie­to­jo at­gau­to­jo ku­ro (to­liau – KAK) pa­nau­do­ji­mas tiek at­lie­kų de­gi­ni­me, tiek ce­men­to ga­myk­lo­se, tiek ši­lu­mi­nė­se jė­gai­nė­se mai­šant su bio­ku­ru. Vals­ty­bė pri­va­lo nu­sta­ty­ti aiš­kias KAK pa­nau­do­ji­mo ir ser­ti­fi­ka­vi­mo ga­li­my­bes ir iš­plės­ti jų pa­nau­do­ji­mą. Taip per­dirb­tos at­lie­kos ga­lė­tų tap­ti pro­duk­tu, ku­ris ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mas vie­tos sa­vi­val­dy­bė­se esan­čio­se ši­lu­mi­nė­se jė­gai­nė­se, ne­di­di­nant iš­me­ta­mų emi­si­jų į ap­lin­ką.

To­kiu bū­du sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų in­ves­tuo­ti į šio pro­duk­to pa­ruo­ši­mo įran­gas ir už­tik­rin­ti žie­di­nę eko­no­mi­ką, kai sa­vi­val­dy­bė­je su­si­da­ran­čios at­lie­kos bū­tų pa­ver­čia­mos pro­duk­tu ir dar kar­tą pa­nau­do­ja­mos to­je pa­čio­je sa­vi­val­dy­bė­je.

Jei­gu si­tu­a­ci­ja at­lie­kų de­gi­ni­me ne­si­keis, di­džiau­sią naš­tą ir to­liau neš re­gio­nuo­se esan­čios sa­vi­val­dy­bės.

An­drius Ju­čas

Alytaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys