Į Pu­nią su­gu­žė­ta pa­svei­kin­ti Onų, pa­ska­nau­ti šviežios duo­nos, iš­girs­ti jos ke­pi­mo pa­slap­čių

Milda ENDRĖNIENĖ
Komentarai (4)
2020 Liepa 28
nuotrauka
De­vy­nio­lik­tą kar­tą Oni­nės Pu­nio­je pra­si­dė­jo tra­di­ciš­kai – duo­nos pa­ger­bi­mu. Iš pu­niš­kių ran­kų duo­nos ke­pa­lą pa­gar­biai pe­ri­ma Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas.
Tra­di­ciš­kai lie­pos pa­bai­go­je Pu­nia pa­ger­bia nau­ją­jį der­lių, iš pir­mų­jų grū­dų iš­kep­tą švie­žią duo­ną ir šven­čia Oni­nes. Jau ne pir­mus me­tus vie­ti­nių gy­ven­to­jų ir sve­čių jū­ra su­plūs­ta į is­to­ri­nę Pu­nios erd­vę – pi­lia­kal­nio, ku­ris sie­ja­mas su ku­ni­gaikš­čio Mar­gi­rio ir Pi­lė­nų is­to­ri­ja, pa­pė­dę. Iš­skir­ti­niu dė­me­siu ap­do­va­no­ja­mos Onos, joms ir šie­met pa­ruoš­tas vai­šių sta­las, iš­sa­ky­ta pras­min­gų žo­džių ne tik į šven­tę at­vy­ku­sio Aly­taus ra­jo­no me­ro Al­gir­do Vrub­liaus­ko, bet ir gau­saus bū­rio sve­čių. Su­si­rin­ku­siuo­sius švęs­ti Oni­nių Pu­nio­je svei­ki­no že­mės ūkio mi­nist­ras An­drius Pa­lio­nis, Sei­mo na­riai An­drius Kup­čins­kas, Vy­tau­tas Ba­kas, Pet­ras Va­liū­nas, Lau­ry­nas Kas­čiū­nas, sig­na­ta­rės Lai­mos An­dri­kie­nės pa­dė­jė­ja Bi­ru­tė Ne­nor­tai­tė, vi­suo­me­nės vei­kė­jas Ar­tū­ras Pau­laus­kas. Šven­tė­je da­ly­va­vo Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­ja Da­lia Ki­ta­vi­čie­nė, ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Gin­ta­rė Jo­ciuns­kai­tė.

Pa­svei­ki­no Onas

Pa­grin­di­nis šven­tės ak­cen­tas – duo­nos pa­ger­bi­mas. Pa­si­puo­šę tau­ti­niais kos­tiu­mais, su ru­gių var­po­mis ir lau­kų gė­lė­mis ran­ko­se, ant bal­to li­no rank­šluosčio pu­niš­kiai at­ne­šė į sce­ną duo­nos ke­pa­lą. Pa­dė­ko­jęs žem­dir­biams ir pa­bu­čia­vęs švie­žią duo­ne­lę, Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas pa­dė­jo ją ant var­du­vi­nin­kėms pa­ruoš­to vai­šių sta­lo, prie py­ra­gų, me­daus, sū­rio, gi­ros. Šias vai­šes me­ras di­de­liu ša­ko­čiu dar pa­pil­dė, kiek­vie­nai var­du­vi­nin­kei pa­spau­dė ran­ką, pri­sė­dęs gre­ta pa­ben­dra­vo su Ono­mis.

„Me­tai grei­tai pra­bė­go, ir vėl mes Pu­nio­je“, – to­kiais žo­džiais sa­vo kal­bą pra­dė­jo Aly­taus ra­jo­no me­ras A.Vrub­liaus­kas. Pa­svei­ki­nęs vi­sas Onas, pri­si­mi­nęs is­to­ri­nius ak­cen­tus, kai di­die­ji Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiai sa­vo duk­roms rin­ko šį var­dą, džiau­gė­si, kad tė­vai ir da­bar ma­žas mer­gai­tes pa­va­di­na Onu­tė­mis. „Iš­ver­tus iš heb­ra­jų kal­bos šis žo­dis reiš­kia „ma­lo­nę“. Tai ga­li bū­ti ir der­liaus ma­lo­nė, ir Aukš­čiau­sio­jo ma­lo­nė. Kad tos ma­lo­nės bū­tų kuo dau­giau“, – vi­siems lin­kė­jo ra­jo­no va­do­vas.

Jis už­si­mi­nė apie ne­pa­to­gu­mus at­vyks­tant į šven­tę ir pra­šė žmo­nių ne­pyk­ti, kad šį kar­tą į Pu­nią te­ko va­žiuo­ti dul­kė­tu ir žen­klais ap­krau­tu ke­liu, suk­ti ap­va­žia­vi­mais, nes vyks­ta ke­lio re­mon­to dar­bai. Ki­ta­met ke­lias bus nau­jas, net­gi bus įreng­tas dvi­ra­čių ta­kas, jo pu­niš­kiai se­niai lau­kia.

„Ti­kiuo­si, mes šian­dien vi­si kaip rei­kiant pa­siau­si­me! Tik­rai rei­kia at­si­pa­lai­duo­ti: vie­na vi­ru­so ban­ga pra­ėjo, o ki­ta, pra­na­šau­ja­ma, kad ar­tė­ja, tad ne­ži­nia, ka­da vėl ga­lė­si­me su­si­tik­ti“, – kal­bė­jo Aly­taus ra­jo­no me­ras ir ra­gi­no vi­sus links­mai pra­leis­ti penk­ta­die­nio va­ka­rą. Ne bet ko­kį, o švie­žios duo­ne­lės – Oni­nių šven­tės va­ka­rą.

Na, o Onų, One­lių, Onu­čių, Ony­čių tik­rai bu­vo daug.

Jei­gu vien tik iš Pu­nios se­niū­ni­jos vi­sos Onos bū­tų su­si­rin­ku­sios, rei­kė­tų daug il­ges­nio sta­lo, su­si­da­ry­tų ge­ras pus­šim­tis. Pu­nios se­niū­no Gin­tau­to Lau­kai­čio tei­gi­mu, nau­jau­siais duo­me­ni­mis se­niū­ni­jo­je su­skai­čiuo­ta pu­sė šim­to Onu­čių. Oni­nės Pu­nio­je šven­čia­mos jau de­vy­nio­lik­tus me­tus.

 Su­si­rin­ku­sius svei­ki­no že­mės ūkio mi­nist­ras An­drius Pa­lio­nis. Puo­se­lė­jan­tiems že­mę, pro­tė­vių tra­di­ci­jas, iš­tie­sian­tiems ran­ką ki­tiems mi­nist­ras sky­rė pa­dė­kas. Jos įteik­tos šio kraš­to ver­sli­nin­kams Ge­di­mi­nui Je­ge­le­vi­čiui, Al­gi­man­tui Že­mai­čiui, Dai­niui Liut­kaus­kui, ūki­nin­kui Vy­tau­tui Va­lai­čiui.

Daug svei­ki­ni­mų iš­sa­kė Sei­mo na­riai An­drius Kup­čins­kas, penk­tą kar­tą Pu­nio­je vie­šin­tis Lau­ry­nas Kas­čiū­nas, Vy­tau­tas Ba­kas, Pet­ras Va­liū­nas. Sig­na­ta­rės Lai­mos An­dri­kie­nės lin­kė­ji­mus vi­siems šio kraš­to duo­nos au­gin­to­jams ir var­du­vi­nin­kėms Onoms per­da­vė pa­dė­jė­ja Bi­ru­tė Ne­nor­tai­tė. Vi­suo­me­nės vei­kė­jas Ar­tū­ras Pau­laus­kas ra­gi­no gau­sin­ti Onu­čių gre­tas, šį var­dą pa­rink­ti duk­roms.

Var­du­vi­nin­kes ir šven­tės da­ly­vius svei­ki­no ir Pu­nios se­niū­nas Gin­tau­tas Lau­kai­tis. „Pu­niš­kiai la­bai my­li sa­vo sve­čius ir lau­kia jų at­vyks­tant. Džiu­gu,  kad į šven­tę su­si­ren­ka ne tik vie­ti­nės var­du­vi­nin­kės – čia at­va­žiuo­ja  Onos ir iš ki­tų mies­tų,  mies­te­lių, pu­niš­kių gi­mi­nai­tės“, – kal­bė­jo G.Lau­kai­tis.

Svei­ki­ni­mai Onoms bi­ro iš gau­saus bū­rio kon­cer­ta­vu­sių mu­zi­kan­tų lū­pų. Juos tur­būt gir­dė­jo ir tos Onu­tės, ku­rios dėl sil­pnes­nės svei­ka­tos iš sa­vo na­mų klau­sė­si nuo sce­nos to­li sklin­dan­čių gar­sų. Bent ke­lios jų ma­tė­si kie­me pa­ri­mu­sios.

 

Žmo­nės do­mė­jo­si duo­nos ke­lio is­to­ri­ja

Pu­nios se­niū­nas džiau­gė­si, kad kas­met į Oni­nes su­si­ren­ka­ma gau­siai: „Pu­nio­je daž­nas pa­jun­ta sa­vo­tiš­ką is­to­ri­jos dva­sią. Tie pa­sa­ko­ji­mai, is­to­ri­jos yra per­duo­da­mos iš kar­tos į kar­tą, iš lū­pų į lū­pas. Ki­tas da­ly­kas, ko­dėl žmo­nės čia taip mėgs­ta at­vyk­ti, tai – gy­vos ru­giap­jū­tės tra­di­ci­jos, ku­rios puo­se­lė­ja­mos šven­tės me­tu.“

Į šią Oni­nių šven­tę įpin­ta gra­ži edu­ka­ci­ja „Duo­nos ke­lias“. Žmo­nės ga­lė­jo ne tik su­si­pa­žin­ti su ru­giap­jū­tės tra­di­ci­jo­mis, bet ir pa­ra­gau­ti gar­siau­sios ra­jo­ne duo­nos ke­pė­jos Inos Kaš­ko­nie­nės iš­kep­tos duo­nos. Gry­nos ru­gi­nės! Tie­sa, ke­tu­ris di­džiau­sius ke­pa­lus Ina ke­pė dar iš se­no ru­gių der­liaus. Švie­žią ru­gį rei­kia iš­bran­din­ti, su­džio­vin­ti, kad duo­na iš jų bū­tų tik­rai la­bai gar­di. Iš ką tik iš­kul­to grū­do duo­na ne­ke­pa­ma, ne­bent po var­pą ran­ko­mis su­si­rink­si, nau­do­si tik ge­rai iš­no­ku­sius grū­dus.

Ne vie­nas, už­su­kęs į edu­ka­ci­jos pa­la­pi­nę, ra­ga­vo ru­gi­nės duo­nos, ją pa­si­gar­din­da­vo aka­de­mi­ko Al­gi­man­to Slie­sa­ra­vi­čiaus pri­žiū­ri­mų bi­tu­čių me­du­mi.

Gre­ta be­si­su­kio­jan­ti jau­na šei­mi­nin­kė Vil­man­tė Vit­kaus­kie­nė bu­vo pa­si­ren­gu­si kar­tu su šei­mi­nin­ke Ina nu­pa­sa­ko­ti vi­są duo­nos ke­lią.

„Anks­čiau žmo­nėms rū­pė­jo tik duo­nos sko­nis, da­bar jau do­mi­ma­si ir pa­čiu pro­ce­su, mil­tų su­dė­ti­mi, ga­li­ma sa­ky­ti – duo­nos ke­lio is­to­ri­ja“, – tei­gia edu­ka­to­rės.

Žmo­nės ga­lė­jo pa­ma­ty­ti, kiek daug dar­bo rei­kia įdė­ti, kol duo­na at­si­ran­da ant mū­sų sta­lo, ir pa­tys iš­ban­dy­ti, pri­si­dė­ti prie jos pa­ruo­ši­mo.

Ne vie­nam jau­nam edu­ka­ci­jos da­ly­viui la­bai rū­pė­jo pa­mai­šy­ti ru­gių grū­dus aruo­du­ke, juos pa­pils­ty­ti. „Ma­lo­nus jaus­mas“, – re­ziu­ma­vo jie pa­tir­tą įspū­dį ir la­bai gy­rė duo­nos ir švie­žio me­daus sko­nių de­ri­nį.

Pu­nios se­niū­no G.Lau­kai­čio pa­ste­bė­ji­mu, kiek­vie­nais me­tais šven­tė bū­na vis ki­to­kia, nes, net ir la­bai steng­da­ma­sis, pa­na­šios į bu­vu­sią ne­suor­ga­ni­zuo­si. Ki­tų spal­vų ir nuo­tai­kų į šie­me­ti­nes Pu­nios Oni­nes įne­šė kū­ry­bin­ga­sis ak­to­rius Vai­das Pra­spa­liaus­kas.

Se­niū­nas at­vi­rai kal­bė­jo, kad or­ga­ni­zuo­jant šven­tę šie­met rei­kė­jo gal­vo­ti apie žmo­nių sau­gu­mą dėl ko­ro­na­vi­ru­so grės­mės. Pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je pla­čios erd­vės iš­da­lin­tos į at­ski­ras – kon­cer­to, mai­ti­ni­mo, ama­ti­nin­kų ir tau­to­dai­li­nin­kų, vai­kų pra­mo­gų, edu­ka­ci­jų ir ki­tas erd­ves. Taip už­tik­rin­tas žmo­nių pa­si­skirs­ty­mas ir jų sau­gu­mas. Be to, šven­tės ve­dė­jas ne­pa­mir­šo su­si­rin­ku­siems pri­min­ti, kad šie lai­ky­tų­si sau­gių at­stu­mų.  Vi­ru­sai su­si­rin­ku­sių­jų ne­gąs­di­no. Įvai­raus am­žiaus žmo­nių į šven­ti­nį šur­mu­lį įsi­jun­gė la­bai daug, ir liūd­nų vei­dų tik­rai ne­si­ma­tė.

Pu­nio­je kon­cer­ta­vo mo­der­naus fol­klo­ro bru­pė „Bal­ti vė­jai“, Zyp­lių dva­ro ka­pe­la, liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la „Pu­ne­lė“, Lie­pa­lo­tų liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la, gru­pės „Dik­sai“, „Te­qui­la“, „Bip­lan“, at­li­kė­jas Mi­no, šo­ko mo­te­rų li­ni­ji­nių šo­kių ko­lek­ty­vas „Dei­vi­ta“.

Ren­gi­nį fi­nan­sa­vo Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba ir rė­mė­jai. Se­niū­ni­jos įves­tas vie­no eu­ro ad­mi­nist­ra­ci­nis mo­kes­tis at­vyks­tan­čių­jų bu­vo pri­im­tas ga­na pa­lan­kiai.

    Komentaras

    Sunt DONNA, sunt din Marea Britanie. După ce am fost într-o relație cu iubitul meu de 1 an acum și plănuiam să ne căsătorim curând și dintr-o dată m-a părăsit pentru o altă fată. de un adevăr, îl iubesc cu adevărat pe acest tip și niciodată nu îmi pot imagina viața fără el. Am încercat în continuare tot posibilul să-l recuper, dar tot efortul meu de a-l readuce în viața mea nu a dat rezultate. A fost în această zi credincioasă, am întâlnit câteva Mărturii pe un site web despre acest mare caster vrăjitor numit (DR.WEALTHY) orice persoană a susținut că îi ajută să își reînnoiască relația și să-i readucă pe fostul iubit, trebuia să-l contactez pentru că el a fost ultima mea speranță. L-am contactat prin e-mailul său și m-a asigurat că în trei zile, prietenul meu va pleca de la cealaltă fată și va reveni la mine și a fost o surpriză foarte mare să-l văd pe prietenul meu revenind la mine după trei zile vraja a fost Terminat. Sunt atât de fericit astăzi că s-a întors la mine și am reușit acest lucru cu ajutorul DR.WEALTHY. În același timp, vreau să folosesc această ocazie pentru a spune / sfaturi cât mai mulți care au nevoie de fostul lor înapoi, dacă aveți nevoie de ajutorul lui puteți Contactați-l prin EMAIL: wealthylovespell@gmail.com WHATSAPP HIM @ +2348105150446 vizitați site-ul http://wealthyspellhome.over-blog.com

    Komentaras

    Sveikinam išlaikant tradicijas. Ir referendumą į es už bambalius vieninteliai, ir su kgb neišsiviešinę, valstybės strateginius objektus...Neliko virš milijono gyventojų. Alytuj per abi savivaldybės apie 50 tūkstančių. Po nesukontroliuoto padangų gaisro vitaminizuoti. Rajonas rinkimams jau į kelias dalis išdalintas ir po rinkimų tik galutinai užtvirtint. Ir gali pilna jėga ūkininkaut savo ūkiuose.

    Komentaras

    Už savivaldybės lėšas moka šventes daryt politikams reklamuojantis. Matyt kitaip į rinkimus balsuot už nepritraukia? Kad išlaikyt tvarką kur Alytuj susidūrę? Kad kaimo žmogus atvykęs į ligoninę pagalbos sveikatai pablogėjus, kad neturint iš kart 100 eurų reikėjo pasiimt ir ..teistumą gavo. Reiškia sveikata dar labiau nervinas ir kur kreiptis, jei 100 eurų neturi? O, panašu partijų aktyvistų likę rinkėjai linksminasi, už ką balsuot?

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.