Nauji padangų smulkintojai Alytuje gali ir neatsirasti, panaudotų padangų – kasmet vis daugiau

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
Komentarai (7)
2020 Liepa 30
nuotrauka
„Ra­gu­vi­lė“ per­nai iš pri­va­čių as­me­nų įsi­gi­jo sa­vo pa­da­li­nio Aly­tu­je pa­tal­pas Pra­mo­nės ra­jo­ne, Au­dė­jų gat­vė­je. Čia pla­nuo­ja vyk­dy­ti ne­pa­vo­jin­gų at­lie­kų tvar­ky­mą – smul­kin­ti nau­do­tas pa­dan­gas, per­dirb­ti plas­ti­ko ir gu­mos at­lie­kas bei jas sau­go­ti.
Va­sa­ros pra­džio­je Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės va­do­vus pa­sie­kė ži­nia, kad Ne­rin­go­je re­gist­ruo­ta, Kre­tin­gos ra­jo­ne bu­vei­nę tu­rin­ti ben­dro­vė „Ra­gu­vi­lė“ vi­siš­kai ne­to­li per­nykš­tį ru­de­nį gais­ro su­nio­ko­tos pa­dan­gų per­dir­bi­mo ben­dro­vės „Eko­lo­gis­ti­ka“ ke­ti­na vyk­dy­ti pa­nau­do­tų pa­dan­gų smul­ki­ni­mo ver­slą. Sa­vi­val­dy­bė to­kiam ver­slui ne­pri­ta­rė, Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra ne­pri­ėmė „Ra­gu­vi­lės“ pa­raiš­kos tar­šos lei­di­mui gau­ti, nes įsta­ty­miš­kai yra rei­ka­lin­ga at­ran­ka po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mui. Įmo­nės at­sto­vai šian­dien dar ne­ga­li pa­sa­ky­ti, ar Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­rai teiks to­kiai at­ran­kai rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją, ku­rią ga­vus bus spren­džia­ma, ar rei­ka­lin­gas po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas. To­dėl nau­ji pa­dan­gų smul­kin­to­jai Aly­tu­je ga­li ir ne­at­si­ras­ti. At­lie­kų tvar­ky­to­jai pa­ste­bi, kad pa­nau­do­tų pa­dan­gų kie­kiai kas­met di­dė­ja, o pa­dan­gų at­lie­kų tvar­ky­to­jų yra ma­žai.

Pla­nuo­ja per­dirb­ti pa­dan­gas, plas­ti­ką ir gu­mos at­lie­kas

„Ra­gu­vi­lė“ per­nai iš pri­va­čių as­me­nų įsi­gi­jo sa­vo pa­da­li­nio Aly­tu­je pa­tal­pas Pra­mo­nės ra­jo­ne, Au­dė­jų gat­vė­je. Jos yra maž­daug 50 met­rų at­stu­mu nuo per­nykš­tį ru­de­nį gais­ro nu­nio­ko­tos pa­dan­gų per­dir­bi­mo ben­dro­vės „Eko­lo­gis­ti­ka“.

Šiuo me­tu čia yra „Ra­gu­vi­lės“ ad­mi­nist­ra­ci­nės ir ga­my­bi­nės pa­tal­pos, jų dy­dis – 1 tūkst. 200 kv. met­rų. Taip pat ši ben­dro­vė prie įsi­gy­tų pa­tal­pų val­do apie 2 tūkst. kv. met­rų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę.

„Ra­gu­vi­lė“ jau maž­daug aš­tuo­ne­rius me­tus yra tarp Aly­tų tvar­kan­čių įmo­nių – lai­mė­ju­si mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos skelb­tus kon­kur­sus gat­vėms, ša­li­gat­viams ir ža­lie­siems plo­tams tvar­ky­ti. Ji me­cha­ni­zuo­tu bū­du žie­mą ir va­sa­rą va­lo as­fal­tuo­tas mies­to gat­ves, pri­žiū­ri Dai­na­vos ir Vidz­gi­rio ša­li­gat­vius ir ža­liuo­sius plo­tus.

Įsi­gy­to­se pa­tal­po­se Že­mai­ti­jo­je re­gist­ruo­ta ir čia bu­vei­nę tu­rin­ti ben­dro­vė įsi­gy­to­se pa­tal­po­se Aly­taus Pra­mo­nės ra­jo­ne pla­nuo­ja vyk­dy­ti ne­pa­vo­jin­gų at­lie­kų tvar­ky­mą – smul­kin­ti nau­do­tas pa­dan­gas, per­dirb­ti plas­ti­ko ir gu­mos at­lie­kas bei jas sau­go­ti.

Ka­dan­gi to­kiai veik­lai rei­ka­lin­gas Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros iš­duo­tas tar­šos lei­di­mas, „Ra­gu­vi­lė“ į šią agen­tū­rą krei­pė­si pa­va­sa­rio pa­bai­go­je. O pa­raiš­ko­je šiam lei­di­mui gau­ti ben­dro­vė nu­ro­dė jai pri­klau­san­čio­se pa­tal­po­se Au­dė­jų gat­vė­je per me­tus pla­nuo­jan­ti per­dirb­ti 10 tūkst. to­nų ne­tin­ka­mų nau­do­ti pa­dan­gų ir 500 to­nų plas­ti­ko ir gu­mos at­lie­kų.

„Ra­gu­vi­lės“ di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Bra­zaus­kas „Aly­taus nau­jie­noms“ yra sa­kęs, kad vie­nu me­tu pa­tal­po­se bus ne de­šim­tys tūks­tan­čių, o iki 100 to­nų pa­nau­do­tų pa­dan­gų, jos bus smul­ki­na­mos mo­bi­lia įran­ga ir iš­ve­ža­mos per­dirb­ti į gra­nu­les, iš ku­rių ga­mi­na­mi gu­mi­niai ki­li­mai, ki­li­mė­liai, gu­ma snie­go va­ly­mo ma­ši­noms. Jis įžvel­gė di­de­lę pro­ble­mą ša­ly­je su pa­nau­do­to­mis pa­dan­go­mis ir tvir­ti­no, kad kaž­kas tu­ri jas per­dirb­ti.

„Kai toks pa­si­prie­ši­ni­mas, ne­ži­no­me, ar reng­si­mės at­ran­kai“

Šį mė­ne­sį Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra pri­ėmė spren­di­mą, ku­riuo ne­pri­im­ta „Ra­gu­vi­lės“ pa­raiš­ka tar­šos lei­di­mui gau­ti no­rint vyk­dy­ti pa­dan­gų smul­ki­ni­mo veik­lą Aly­tu­je, Au­dė­jų gat­vė­je.

Kaip sa­kė agen­tū­ros at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Li­na Gai­džiū­nai­tė, spren­di­mas pri­im­tas va­do­vau­jan­tis Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mu, pa­gal ku­rį sie­kiant vyk­dy­ti 10 to­nų ir dau­giau elas­to­me­rų – gu­mos, plas­ti­ko ga­my­bą ar per­dir­bi­mą per pa­rą rei­ka­lin­ga at­ran­ka po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mui.

To­kį spren­di­mą agen­tū­ra pri­ėmė, at­si­žvelg­da­ma į „Ra­gu­vi­lės“ pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­bū­dį, mas­tą ir vie­tos ypa­tu­mus, taip pat ga­vu­si Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės, Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to prie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­sta­bas dėl šios ben­dro­vės pla­nuo­ja­mos veik­los jos pa­tal­po­se Au­dė­jų gat­vė­je.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja bū­si­mai pa­nau­do­tų pa­dan­gų smul­ki­ni­mo veik­lai ne­pri­ta­rė.

Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas nu­ro­dė, kad tu­ri bū­ti at­lik­tas tam skir­tų pa­tal­pų re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas, ku­ria­me bū­tų įgy­ven­din­ti gais­ri­nę sau­gą reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mai pa­gal pla­nuo­ja­mą ūki­nę veik­lą.

Na­cio­na­li­nis vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tras pa­tei­kė pa­sta­bą dėl sa­ni­ta­ri­nės zo­nos nu­sta­ty­mo, pa­teik­to­je pa­raiš­ko­je tar­šos lei­di­mui gau­ti pa­si­ge­do in­for­ma­ci­jos apie pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los me­tu į ap­lin­ką sklei­džia­mus kva­pus.

Tad da­bar „Ra­gu­vi­lė“, Aly­tu­je ke­ti­nan­ti vyk­dy­ti pa­dan­gų smul­ki­ni­mo veik­lą, Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­rai tu­ri pa­teik­ti rei­ka­lin­gą iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie pla­nuo­ja­mą ūki­nę veik­lą at­ran­kai dėl po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mui.

Agen­tū­ra, ga­vu­si to­kią in­for­ma­ci­ją, tu­rės įver­tin­ti, ar rei­ka­lin­gas po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas, ar be šio pro­ce­so „Ra­gu­vi­lei“ ga­li­ma iš­duo­ti tar­šos lei­di­mą.

„Kai toks pa­si­prie­ši­ni­mas, ne­ži­no­me, ar reng­si­mės po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mui. Ta­čiau tik­rai aki­vaiz­du, kad kaž­kas ša­ly­je tu­ri tvar­ky­ti pa­nau­do­tas pa­dan­gas“, – tvir­ti­no „Ra­gu­vi­lės“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Bi­ru­tė Mi­ka­laus­kie­nė.

Ši ben­dro­vė tu­ri tiks­lų pa­dan­gų smul­ki­ni­mo veik­lą vyk­dy­ti ir Klai­pė­dos ra­jo­ne, ta­čiau jau su­lau­kė vie­ti­nių gy­ven­to­jų pa­si­prie­ši­ni­mo.

Pa­nau­do­tų pa­dan­gų su­rin­ki­mo kie­kiai kas­met di­dė­ja apie 15 proc.

Kad pa­nau­do­tų pa­dan­gų su­rin­ki­mo kie­kiai kas­met di­dė­ja ir stam­bia­ga­ba­ri­čių at­lie­kų aikš­te­lė­se su­si­kau­pia pa­dan­gų at­lie­kų, pa­tvir­ti­no Aly­taus re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro (ARATC) Ap­lin­ko­sau­gos val­dy­mo ir pla­na­vi­mo pa­da­li­nio va­do­vė Eri­ka Moc­ke­vi­čie­nė.

Pa­vyz­džiui, per­nai šio cen­tro Aly­taus re­gio­ne val­do­mo­se 19-oje stam­bia­ga­ba­ri­čių atliekų aikš­te­lių, ku­rių dvi yra Aly­tu­je ir trys – Aly­taus ra­jo­ne, jų su­rink­ta 910 to­nų, o kas­met jų su­rin­ki­mo kie­kiai di­dė­ja apie 15 proc.

E.Moc­ke­vi­čie­nė sa­kė, kad šio­se aikš­te­lė­se ne­re­tai su­si­kau­pia pa­dan­gų at­lie­kų, nes jų tvar­ky­to­jų yra ma­žai, o di­džiau­si lei­džia­mi lai­ky­ti šių at­lie­kų kie­kiai li­mi­tuo­ti. Tad rei­kia pa­lauk­ti, kol jie su­si­tvar­kys su­si­kau­pu­sias pa­nau­do­tas pa­dan­gas ir tik tuo­met paims iš mi­nė­tų ARATC aikš­te­lių.

Pa­gal stam­bia­ga­ba­ri­čių atliekų aikš­te­lių veik­los tai­syk­les iš fi­zi­nių as­me­nų per me­tus ne­mo­ka­mai pri­ima­mos ke­tu­rios leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių pa­dan­gos, o no­rint pri­duo­ti dau­giau tai­ko­mas mo­kes­tis – 2,58 eu­ro be PVM už vie­ne­tą. O ne­tin­ka­mos nau­do­ti pa­dan­gos kaip ir ki­tos at­lie­kos iš ju­ri­di­nių as­me­nų pri­ima­mos tik su­da­rius ra­šy­ti­nės for­mos su­tar­tį dėl at­lie­kų tvar­ky­mo, kaip tai nu­ma­ty­ta At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­me ir at­lie­kų tvar­ky­mo tai­syk­lė­se.

Ju­ri­di­niams as­me­nims ARATC stam­bia­ga­ba­ri­čių at­lie­kų aikš­te­lė­se mo­kes­tis tai­ko­mas už vi­są pri­im­tų pa­dan­gų kie­kį. Už leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio vie­ną pa­dan­gą – 3,50 eu­ro be PVM, sun­kias­vo­rio au­to­mo­bi­lio – 14,50 eu­ro be PVM.

E.Moc­ke­vi­čie­nės pa­ste­bė­ji­mu, fi­zi­niai ir ju­ri­di­niai as­me­nys pir­miau­sia pa­nau­do­tas pa­dan­gas tu­rė­tų pa­lik­ti ten, kur pir­ko nau­jas – pa­dan­gų pla­tin­to­jams ar­ba trans­por­to prie­mo­nių tech­ni­nės prie­žiū­ros ir re­mon­to pa­slau­gas tei­kian­čio­se įmo­nė­se. Ka­dan­gi pa­dan­gos yra ap­mo­kes­ti­na­mie­ji ga­mi­niai, jų tvar­ky­mas yra ga­min­to­jų ir im­por­tuo­to­jų at­sa­ko­my­bė.

ARATC dėl pa­nau­do­tų pa­dan­gų su­rin­ki­mo ir iš­ve­ži­mo yra su­da­riu­si su­tar­tį su ben­dro­ve „Eko­ba­zė“, ku­ri re­gist­ruo­ta Elek­trė­nuo­se, pa­da­li­nį tu­ri ir Aly­tu­je, o mo­ka­ma už kie­kį, ku­rio ne­fi­nan­suo­ja ga­min­to­jų, im­por­tuo­to­jų or­ga­ni­za­ci­jos, kas pri­va­lu pa­gal At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mą.

„Kai kas ma­to tik pi­ni­gus, kad ir ARATC“

Vie­šo­sios įstai­gos Pa­dan­gų im­por­tuo­to­jų or­ga­ni­za­ci­jos di­rek­to­rės Dan­guo­lės But­kie­nės tei­gi­mu, pa­nau­do­tų pa­dan­gų su­rin­ki­mas ir per­dir­bi­mas strin­ga dėl dvie­jų pa­grin­di­nių bė­dų – jų ga­min­to­jų ir im­por­tuo­to­jų fi­nan­sa­vi­mo bei ne­iš­spręs­to klau­si­mo dėl to­kių pa­dan­gų per­dir­bi­mo vie­tų.

„Sei­mui jau pa­tei­kė­me pa­siū­ly­mus dėl kai ku­rių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų, kad ša­ly­je iki 2025 me­tų at­si­ras­tų bent pen­kio­li­ka aikš­te­lių, ku­rio­se ga­min­to­jai ga­lė­tų tvar­ky­ti pa­nau­do­tas pa­dan­gas, – su­smul­kin­tų ir sau­giai iš­vež­tų. Jei į jas in­ves­tuo­tų ne tik vals­ty­bė, bet ir per­dir­bė­jai, jie už­si­ga­ran­tuo­tų ža­lia­vą. O to­kios aikš­te­lės ga­lė­tų at­si­ras­ti ato­kiau nuo mies­tų, pa­vyz­džiui, prie są­var­ty­nų, jo­se ga­lio­tų de­po­zi­to sis­te­ma, kai bū­tų nu­ma­to­ma grą­žin­ti­na su­ma už kiek­vie­ną pa­dan­gą. Vals­ty­bės įsi­ki­ši­mas į pa­nau­do­tų pa­dan­gų tvar­ky­mą bū­tų tei­sin­gas, nes da­bar šia­me pro­ce­se kai kas ma­to tik pi­ni­gus, kad ir ARATC. Vi­si de­vy­ni to­kie cen­trai pa­si­ra­šė su­tar­tis dėl pa­dan­gų iš­ve­ži­mo iš stam­bia­ga­ba­ri­čių at­lie­kų aikš­te­lių mums už to­ną pri­mo­kant 10 eu­rų, o jū­sų ARATC už­si­pra­šė 50 eu­rų už to­ną, ir su­tar­tis ne­pa­si­ra­šy­ta“, – pa­sa­ko­jo Pa­dan­gų im­por­tuo­to­jų or­ga­ni­za­ci­jos di­rek­to­rė D.But­kie­nė.

Ji pa­tei­kė 2018-ųjų sta­tis­ti­ką, kai Lie­tu­vo­je bu­vo per­dirb­ta 6,5 tūkst. to­nų pa­dan­gų, o iš Lie­tu­vos, pa­vyz­džiui, į Len­ki­ją iš­vež­ta per­dirb­ti 14 tūkst. to­nų pa­dan­gų at­lie­kų, va­di­na­si, ša­ly­je kau­pia­si at­vež­ti­nės pa­nau­do­tos pa­dan­gos.

    Komentaras

    Buna ziua, eu sunt Allison Howarts Dupa ce am fost în rela?ie cu Anderson ani de zile, s-a despar?it de mine, am facut tot posibilul sa-l aduc înapoi, dar totul a fost în zadar, l-am dorit atât de mult din cauza iubirii pe care o am pentru el, L-am implorat cu tot, am facut promisiuni, dar el a refuzat. I-am explicat problema mea prietenului meu ?i ea mi-a sugerat ca ar trebui sa contactez mai degraba o caseta de vraja care m-ar putea ajuta sa arunc o vraja pentru a-l readuce, dar eu sunt tipul care nu a crezut niciodata în vraja, nu am avut de ales decât sa-l încerc, eu i-a trimis caseta vraja ?i mi-a spus ca nu este nicio problema ca totul va fi bine înainte de trei zile, ca fostul meu se va întoarce la mine înainte de trei zile, a aruncat vraja ?i surprinzator în a doua zi, era în jurul orei 16.00. Fostul meu m-a sunat, am fost atât de surprins, am raspuns la apel ?i tot ce a spus a fost ca îi pare atât de rau pentru tot ce s-a întâmplat, încât a vrut sa ma întorc la el, încât ma iube?te atât de mult. Eram atât de fericit ?i m-am dus la el încât a?a am început sa traim din nou ferici?i împreuna. De atunci, mi-am facut promisiune ca oricine ?tiu ca are o problema de rela?ie, a? fi de ajutor unei astfel de persoane, referindu-l la ea singura casa de vraji reala ?i puternica care m-a ajutat cu propria mea problema. e-mail: ogagakunta@gmail.com pute?i sa-i trimite?i un e-mail daca ave?i nevoie de asisten?a sa în rela?ia dvs. sau în orice alt caz sau WhatsApp, la +2348069032895
    1) Vraji de dragoste
    2) Vraji de dragoste pierdute
    3) Vraji de divor?
    4) Vraji de casatorie
    5) Vraja de legare.
    6) Vraji de rupere
    7) Alunga un iubit trecut
    8.) Dori?i sa va promova?i în vraja dvs. de birou / Loterie
    9) dori?i sa va satisface?i iubitul
    Contacta?i acest om grozav daca ave?i vreo problema pentru o solu?ie de durata
    ogagakunta@gmail.com

    Komentaras

    Sunt DONNA, sunt din Marea Britanie. După ce am fost într-o relație cu iubitul meu de 1 an acum și plănuiam să ne căsătorim curând și dintr-o dată m-a părăsit pentru o altă fată. de un adevăr, îl iubesc cu adevărat pe acest tip și niciodată nu îmi pot imagina viața fără el. Am încercat în continuare tot posibilul să-l recuper, dar tot efortul meu de a-l readuce în viața mea nu a dat rezultate. A fost în această zi credincioasă, am întâlnit câteva Mărturii pe un site web despre acest mare caster vrăjitor numit (DR.WEALTHY) orice persoană a susținut că îi ajută să își reînnoiască relația și să-i readucă pe fostul iubit, trebuia să-l contactez pentru că el a fost ultima mea speranță. L-am contactat prin e-mailul său și m-a asigurat că în trei zile, prietenul meu va pleca de la cealaltă fată și va reveni la mine și a fost o surpriză foarte mare să-l văd pe prietenul meu revenind la mine după trei zile vraja a fost Terminat. Sunt atât de fericit astăzi că s-a întors la mine și am reușit acest lucru cu ajutorul DR.WEALTHY. În același timp, vreau să folosesc această ocazie pentru a spune / sfaturi cât mai mulți care au nevoie de fostul lor înapoi, dacă aveți nevoie de ajutorul lui puteți Contactați-l prin EMAIL: wealthylovespell@gmail.com WHATSAPP HIM @ +2348105150446 vizitați site-ul http://wealthyspellhome.over-blog.com

    Komentaras

    Alytuj dabar dėl rimtesnių projektų strigę. Anksčiau judėjo kiek visuomeniniais pagrindais pakrutinta. Vyko kelio Alytus -Kaunas rimčiau dar pradžioj 8 km atkarpa...Miesto centro infrastruktūros, anoj kadencijoj bandyta apie Kvartalinę namų renovaciją judint. Ir gyvenimas lėmė šių situacijų vertinimą net teisme. Nes kaip pastebit, kur rimtesnis klausimas per savivaldą iš kart į teismo lygį išsprūsta. Tai dėl biojėgainės, aerodromo. Tad buvo teisme Alytaus miesto savivaldybės kiečiausi ūkinėj kompetencijo valdininkas ir politikas mano iniciatyvas vertina gerai. Visai klaninei ir teisėsaugos sistemai aiškiai pasakė - Alytuj geriausia gaudos per savivaldą ir padėjo. O kitas politikas oficialius siūlymus palaikyt investicijų iniciatyvas vertino kaip jo asmens įžeidimus. Kaip drysta ubagai siūlyt, oficialiai paklaust dėl galimų orlaiviukų aerodrome? Ir teismas vertina kaip asmens įžeidimą, jei paklausi politiko jam politiku reklamuojantis. Tad suprask, ko Alytuj iš tikro nori? Viena kalba, kita..? Todėl per savivaldą apniukę ir dauguma iniciatyvų neina. Nei jų drysta kas rodyt, nes nepalanki terpė. Miestas poreikio nerodo, kad rimčiau jų būtų. Tokių reikalavimų nekelia įvairių lygių politikams ir postuose esantiems. Nes ir Ekologistiką laiku per kokybiškus projektus per aplinkos ministerijos investicijų fondus buvo įmanoma sėkmingai modernizuot. Bet, kad ir broliai anksčiau buvę žmoniškesni, vėliau sumandrėjo. Renkam ir palaikom prognozuojamus. Tad ir turi valdžioj prognozuojamus - stagnacija garantuota... Emocijos viena kita keičia.

    Komentaras

    Alytuj priešingi požiūriai į sugebančius projektus stateguot pagal svarbą ir efektyviai vykdyt. Trumpiau sugebėt miestą sėkmingai vystyt pagal šalies vystymo bd per es paramą. Praktiškai dauguma savivaldybių sugeba. Alytuj retų nrkenčia politikai net ir verslai, kuriems tai naudinga. Miestui dzin ir tokių reikalavimų valdymui net nekelia. Čia vyrauja primityvesni modeliai kaip žemių likučius paparceliuot, praskolint biudžetą rinkimams išlaikyt palankių biudžetinių perteklių. Nevystomos struktūrų pertvarkos, kad išlaikyt tuos, kurie nesugeba ir prie valdymo neprileist gabesnių ir principingesnių. Kad klanų užkuliusių nesuvelt. Bet per tai ir patys kenčia. Ir vis skausmingiau. O miestui vis prasčiau.

    Komentaras

    Jei patys sugeba išsirint merą ir tarybą bei seimo narį nuo miesto, kur gal vieninteliai per Lietuvą nesugeba savivaldybėj pertvarkų ir rimtų vystymo strategijų vykdyt - apie projektus jokio suvokimo, taip tik padangų gaisro pasekmėse lepintis. Ir burt, kad pasak profesorės ateitį nebūtų išsigimimių nuo sunkių priedų. Išsiskyrusių gaisro metu. Atsakomybė ir vaisius patiems rinkėjams.

    Komentaras

    Lenkijoj sugeba perdirbt padangas, Alytuj ne? Todėl kaupias perdangos. Vienok yra kita pusė. Kodėl Ekologistikoj 3 metus nematė problemų? Nematė per kontroliuojančias grandis ir valdžios? Nors savivaldybėj yra aplinkos apsaugos skyrius ir informacija suteka. Alytuj kur kas, net vienoj firmoj užkastas atliekas pablusinėja ir po kelių metų institucijos nesugeba alytiškiams paaiškint? Bet, prie rimtų valdžioje turėjo būt reaguota, sudaryti specpriemonių planai su institucijom gesint, teikiamos rimtos paraiškos per es paramos projektus šiuolaikiškai modernizuot įmones. Ir problemų nėra. O štai darbas su rimtais projektais savivaldybėj kaip buvo silpna vieta, taip ir lieka. Tinka alytiškiams į valdžią rinkt tokius, prie kurių taip vyksta. Užsiritina ekologines bombas lygioj vietoj ir...jokių išvadų? Savivaldybėj nęra reikiamų pertvarkos reformų, kad valdymo kokybę gerint. Meras su taryba šių klausimų net nebando sprest ir jiems neįdomu. O tai, kad darbo vietų stygius Alytuj didėja, biudžetas gan daug per metus praskolinėjamas rodo, silpnėja mokesčių surinkimas. Silpnėja firmos.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.