Karantinas alytiškių skolų šilumos tiekėjams beveik nepadidino, ilgiausiai nemokantieji – bendrabučių gyventojai (183)
Perėmė iki pusės metų skolas
„Alytaus šilumos tinklai“ Dzūkijos sostinės šilumos ūkį iš privačios įmonės „Litesko“ perėmė pernykščio birželio pradžioje.
Beveik visi „Litesko“ Alytaus filialo darbuotojai perėjo dirbti į „Alytaus šilumos tinklus“ ir šiandien čia darbuojasi apie 90 žmonių, kurių dauguma – šilumininkai.
Kaip sakė bendrovės Komercijos skyriaus vadovas Remigijus Jakubauskas, pagal susitarimą su „Litesko“ iš jos buvo perimti iki pusės metų siekiantys gyventojų įsiskolinimai už centralizuotą šildymą ir karštą vandenį, kitas susigrąžintinas skolas pasiliko ankstesni tokios paslaugos teikėjai.
„Alytaus šilumos tinklų“ perimta skola siekė apie 130 tūkst. eurų. Dabartinių šilumos tiekėjų turimomis žiniomis, pernykščio birželio pradžioje visa miesto gyventojų skola už centralizuotą šildymą ir karštą vandenį galėjo siekti apie 200 tūkst. eurų, neperimtus įsiskolinimus tiesinėmis priemonėmis iš alytiškių jau išsiieško „Litesko“.
„Mes iš pradžių į skolininkus kreipėmės raštu su raginimais susimokėti skolas, kai kas jas ir susimokėjo. Tačiau jau šį vasarį kreipėmės į teismą dėl priverstinio skolų išieškojimo iš maždaug 30 klientų, kurių skolos siekė nuo 600 iki 800 eurų. Su šešiais klientais pavyko pasirašyti taikos sutartis dėl skolų sumokėjimo, o daugiau kaip iš dvidešimties skolos buvo priteistos“, – teigė „Alytaus šilumos tinklų“ Komercijos skyriaus vadovas.
Per karantiną skolos padidėjo tik maždaug 2 procentais
„Alytaus šilumos tinklai“ centralizuotą šildymą ir karštą vandenį tiekia daugiau kaip 620 daugiabučių, tarp kurių patenka ir bendrabučiai, taip pat maždaug 30-čiai miesto individualių namų.
Iš viso šia šilumos tiekėjų paslauga naudojasi per 20 tūkst. gyventojų.
Pasibaigus šildymo sezonui, kuris šįmet dėl vėsaus pavasario užtruko iki balandžio pabaigos, o anksčiau jis tęsdavosi maždaug iki balandžio 10 ar 15 dienos, alytiškių skolos siekė apie 250 tūkst. eurų.
R.Jakubausko pastebėjimu, ankstesniais metais buvusiems šilumos tiekėjams po šildymo sezono pabaigos alytiškių skolos būdavo žymiai didesnės, jos siekdavo net apie 350 tūkst. eurų: „Nors šildymo sezonas ir buvo ilgesnis, tačiau žiema negąsdino dideliais šalčiais, tad gyventojams mažiau reikėjo mokėti už šildymą.“
Šiandien alytiškių skolos centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjams yra apie 220 tūkst. eurų ir tai, „Alytaus šilumos tinklų“ Komercijos skyriaus vadovo tvirtinimu, nėra įmonę gąsdinanti skola.
Birželį teismui pateikta 70 ieškinių dėl skolų išieškojimo, o vieno asmens skolos siekia nuo 300 iki 800 eurų ir už paslaugas nemokama ilgiau nei metus. Daugiau kaip pusė ieškinių pateikta bendrabučių gyventojams.
„Alytaus šilumos tinklų“ specialistai pastebi, kad apskritai tarp visų ilgiausiai nemokančiųjų dauguma yra bendrabučių gyventojai, nors dėl kai kuriems susidariusių palyginti nedidelių skolų į teismą ir nesikreipiama.
Visiškai šilumos tiekėjams neskolingi individualių namų gyventojai.
Kaip tvirtino R.Jakubauskas, per tris mėnesius trukusį karantiną alytiškių skolos padidėjo labai nežymiai, tik maždaug 2 procentais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu: „Žmonės, neturintys galimybės susimokėti internetu ir negalintys išeiti iš namų, dažnai mums skambindavo ir klausdavo, ar bus skaičiuojami delspinigiai. Mes žmones nuramindavome, kad galės susimokėti vėliau, o delspinigiai nebus skaičiuojami. Jų karantino laikotarpiu ir neskaičiavome, žmonės tikrai buvo sąmoningi, nesiaugino skolų sau ir mūsų įmonei.“
Pastovaus mokėjimo sutartys paklausios tarp pensininkų
Alytiškiai turi galimybę sudaryti pastovaus mokėjimo už šildymą sutartis, kai, siekiant mažiau mokėti šildymo sezono metu, už šią paslaugą galima atsiskaityti per metus mėnesiams padalijus konkrečias sumas.
Anot „Alytaus šilumos tinklų“ Komercijos skyriaus vadovo, tokias sutartis yra pasirašę daugiau kaip 100 alytiškių, kurių dauguma pensininkai.
Iš 49 šalies centralizuoto šildymo tiekimo įmonių pagal šilumos kainą „Alytaus šilumos tinklai“ šiuo metu užima 8 vietą. Jos šilumos kilovatvalandės kaina dabar yra 4,28 cento su PVM.
Pigiausiai kainuoja ši paslauga, teikiama „Kauno energijos“ – 2,63 cento, brangiausiai – „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ – 8,27 cento už kilovatvalandę su PVM.
Komentarai
Palikite savo komentarą
tadalafil liquid - tadalafil…
Komentaras
tadalafil liquid - tadalafil tablets best place to buy tadalafil online reviews
Per Lietuvą vieni iš retų…
Komentaras
Per Lietuvą vieni iš retų Alytuj per aną kadenciją įvedę atstovus iš sverur į savivaldybės strategines įmones. Tai į vadovų ir valdybas po nepriklausomais įmonėse šilumus tinklai ir dzūkijos vandenys. Per es paramos projektus silpni. Buvęs dzūkijos vandenys vadovas visa galva kompetentingesnis ir ant likučių nuo tada šie imituoja. Bet kaip kruopščiai jį tuo met teisėsauga eliminavo. Išblusinėjo vos ne iki..? Ir kaip dabar ta pati teisėsauga šauniai blusinėja dėl padangų gaisro ir žemės sklypų skandalų aėveju. Tuoj gal ir paminklus sustatys? Nors miesto labui turėjo būt operatyviai vertųnta, kad kiti nedrystų. Bet..tai nesudėtingi reikalai ir žiniasklaida bei dalis politikų išsiaiškinę, bet tylu? Vienok, ar ne dėl to tiek daug skolijos savivaldybė, gal ir šių srautus pridengt? Kur vaizdas alytiškiams ir net tarybai tabu? Nematykit, blusinėkites į apačias vieni kitus kiek nori. Todėl politikai pratyli. Kas bandė, galimai pablusinėja per užkastas atliekas ir. ? Virpėkit.
Reiškia ir Alytaus virusas…
Komentaras
Reiškia ir Alytaus virusas ženkliai nepalietė. Kaip ir kitų nemažai savivaldybių. Kurios net nesiskolijo ir nemažindamos tempų sėkmingai vystos. Ir vasarą prieš rinkimus iš ministerijo fondų per vystymo projektus semia es lėšas. Įvykdę pertvarkas. Klausimas kodėl Alytuj per metus prisidengę virusu per 2 kartus skolijos viso net 6 milijonus eurų? Nes tai labai daug, palyginus kaip prieš metus persiėmė tik 12 milijonų paskolų? Reiškia kiti iki jų per virš 30 metų tik 12 milijonų priskolijo, kaip jie per metus net 6 milijonus? Jei ir toliau nevykdant reformų ir negerinant vystymo strategijų kas met po tiek kraus? Plius pratylima, kaip klausimai dėl biojėgainės kompensavimo ir kur sumos didelės ir biudžetui įtaka didelė? Per ilgai Alytuj nedrystama viešint rimtų klausimų per savivaldą? Kaip ateitį gražins paskolas, taip atvirai stagnuojant ir praleidžiant brangų laiką miestui naudingiems darbams padaryt. Beje Alytuj labai mažas reiklumas valdžiai. Jei meras, taryba ar į seimą nuo miesto kandidatuojantys nesuvokia miestui būtinų pertvarkų ir vystymo strategijų, kitur tokie net kandidatuot nedrysta. Niekur neįsivaizduojami čiūdai, kaip dėl strategijų sudaromos 5 darbo grupės ar švietimo reformų grupė iš 29 narių. Reiškia nesugeba, maskuoja, numeta ant kitų..