Mokslų daktaras Žydrūnas Preikša paaiškino, kas kelia didžiausią grėsmę Punios šilui (170)
Daugiau nei 90 procentų Lietuvos miškų yra „prižiūrimi” ir reguliariai kertami. Tuo metu tiek Europoje, tiek pasaulyje spartėja bioįvairovės krizė, ir sparčiai nyksta rūšys, susijusios su brandžiomis, žmogaus mažiau trikdomomis buveinėmis. Žinant šių dienų gamtosaugos iššūkius, taip tęstis negali.
Dalis Punios šilo prieigose gyvenančių žmonių išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad, įsteigus rezervatinę apsaugą, šile įsiveis kenkėjai, kurie sunaikins mišką. Pranešime taip pat pastebima, kad miškuose, kuriuose leidžiami kirtimai, paprastai tokie procesai stabdomi sanitariniais kirtimais ir baiminamasi, kad, jei miškas nebus „prižiūrimas”, tai jis greit bus krūmokšnių ir miško kenkėjų sunaikintas.
Tokį požiūrį palaiko ir dalis ūkiškai nusiteikusių miškininkų bei politikų, nors jau visuotinai pripažįstama, kad toks siauras ūkiškas požiūris atvedė prie dabartinės biologinės įvairovės krizės.
Miško kenkėjų tema tampa simboliu diskusijose dėl požiūrio į miškų tvarkymą. Tačiau kyla klausimas, kodėl ir ūkiniuose miškuose atsiranda, ir kartais masiškai plinta žievėgraužio tipografo, liaudiškai vadinamo kinivarpa, židiniai?
Kaip tie kenkėjai dar nėra išnaikinti miškuose, kuriuose niekas netrukdo jų populiacijos naikinti? Ir kaipgi miškai išgyveno Vytauto Didžiojo laikais ar kad ir per pastaruosius kelis tūkstančius metų, kai miškininkai sanitarinių kirtimų nevykdė ir miškų „neprižiūrėjo”? Ar gali būti taip, kad natūralios ekosistemos pačios gali save prižiūrėti?
Taip, tas tiesa, kad Punios šile gyvena žievėgraužis tipografas ir nudžiovina dalį eglių. Ir kodėl jis gali negyventi? Tipografas yra įprasta vabalų rūšis Lietuvoje, plačiai paplitusi eglynuose. Punios šilo medynuose, kuriuose dominuoja eglė, yra apie 130 sklypų, kurie užima mažiau nei 200 ha plotą, o tai sudaro mažiau nei 7 procentus miško teritorijos. Visur kitur eglės arba nėra, arba ji sudaro priemaišą su kitais medžiais.
Punios šilo esamoje rezervatinėje zonoje eglę sėkmingai keičia plačialapiai medžiai ir čia miškas savaime natūralėja bei tampa atsparesnis tiek nepalankiems klimatiniams (pvz., vėjo įtakai), tiek biotiniams (kenkėjams, ligoms) veiksniams. Didesnė problema gali būti tik grynuose eglynuose.
Eglė yra šaltesniojo klimato rūšis. Lietuva yra jos arealo pakraštyje. Daugeliu atvejų arealo pakraštyje rūšys yra silpnesnio gyvybingumo ir labiau pažeidžiamos, nei esančios arealo viduryje.
Taigi, klimatui šiltėjant, dėl ilgesnių sausrų, švelnesnių žiemų, karštesnių vasarų ir gruntinio vandens lygio nukritimo, eglės arealas traukiasi į šiaurę ir ji tampa labiau pažeidžiama tipografų.
Natūralu, kad jų židinius mes stebime vis dažniau. Deja, čia sanitariniai kirtimai ir miškininkai daug nepadės. Jie gali tik šiek tiek pristabdyti procesą, bet ne eliminuoti grėsmes. Tiesiog vyksta natūrali medžių kaita, kurią mes galime pristabdyti tik mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų antropogenines emisijas.
Kišdamiesi į natūralius procesus miške ir sanitariniais kirtimais šalindami negyvą medieną, mes sunaikiname ir tipografų priešų buveines. Tai, visų pirma, keršvabalių (Thanasimus), plokščiavabalių (Uleiota), raudonvabalių (Pyrochroa), žievėvabalių (Rhizophagus), žievėžygių (Dromius) ir kitų genčių vabalų rūšis, kurios pačios arba jų lervos minta tipografų ar kitų rūšių kenkėjų lervomis. Kitaip sakant, mažindami tipografų priešus, mes sukuriame palankesnes sąlygas ir pačiam tipografui išlikti.
Baiminimasis, kad Punios šile uždraudus kirtimus, neliks sengirių ir įsivyraus šabakštynai, yra be pagrindo. Eglynai šile sudaro tik iki 7 procentų teritorijos. Lietuva yra dviejų biogeografinių miško zonų – šiaurinių spygliuočių miškų ir vidutinių platumų lapuočių miškų – sandūroje ir miško „pabėgimas” iš Lietuvos negresia.
O kad Punios šile laikui bėgant mažės eglių ir daugės lapuočių (liepų, klevų ir pan.), atsiras daugiau trako (įvairių krūmų) ir miškas taps mišresnis – nuo to tik geriau pačiam miškui. Jei medyną sudaro 4–5 medžių rūšys, tai net vienai rūšiai nusilpus ar žuvus, pats medynas nežus ir plynų didelių plotų nesusidarys. Be to, miškas taps atsparesnis vėjavartoms.
Be abejo, miške procesai nevyksta taip greitai ir per 10 ar 20 metų visas miškas netaps sengire. To reikės palaukti kelis dešimtmečius ar šimtmečius, kol pati gamta ištaisys, šį kartą ne tipografo, bet Homo sapiens padarytą invaziją į sengirių šilą ir natūralių mišrių medynų keitimą į plantacinius monodominantinius medynus.
Norint mišresnius medynus turėti greičiau, vienas iš galimų sprendimų yra parengti šilo gamtotvarkos planą, įtraukiant įvairių sričių specialistus, turinčius žinių ir patirties apie miško biologinę įvairovę, medynų vystymąsi.
Darni miškininkystė, derinanti ir ūkinius, ir gamtos išsaugojimo interesus, yra raktas į ateitį. Ūkinių ir „gerai” prižiūrimų miškų Lietuvoje yra daugiau nei pakankamai. Atėjo laikas ir gamtai atiduoti duoklę.
Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas, o ne prižiūrimas parkas. Prašome šį ypač vertingą šilą apsaugoti nuo siauro ūkiško požiūrio.
P.S. Autorius yra miškotyros mokslų daktaras, miškų ekologas.
www.alkas.lt
Perspėja dėl Punios šilo: paskelbus rezervatu, jis išnyktų
Seime vakar surengtoje spaudos konferencijoje dėl Punios šilo likimo pareikštas susirūpinimas, kad, uždraudus bet kokią veiklą Punios šile, bus sunaikinta daug medžių dėl miškų kenkėjų daromos žalos.
Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka mano, kad, prieš kažką darant, reikėtų atsižvelgti į mokslininkų nuomonę.
„Vyresnieji kolegos mane mokė nepamiršti: miškas – ne kviečių, ne rugių laukas, padarytą klaidą ištaisyti reikės kelių dešimtmečių, o prieš kažką darydamas, pagalvok, kas bus po to. Norėčiau pakviesti gamtos mylėtojus, kurie pasirašė šią peticiją, prieš tai išklausyti mokslininkų, įsigilinti ir priimti bendrą sprendimą“, – sakė K.Bacvinka.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas teigė, kad, įsteigus rezervatą ir nutraukus bet kokią veiklą, natūralią eigą lems žievėgraužis tipografas, kuriam apsigyvenus po eglės žieve medis nudžiūsta.
„1994–1997 metais dėl žievėgraužio tipografo buvo iškirsta beveik 9 mln. kub. m eglių, tai sudarytų visos Lietuvos 2–3 metų metinę kirtimo normą. Viena tų didžiųjų židinių susidarymo priežasčių buvo ta, kad buvo galima kirsti tik sausuolius. Šviežiai apgyvendintos eglės nebuvo galima kirsti“, – sakė P.Zolubas.
Pasak jo, rezervate uždraudus bet kokią veiklą, žievėgraužis tipografas dauginsis sunaikindamas daug eglių.
„Toje vietoje atžels lazdynas, eglė natūraliai neatžels, per 5–7 metus jos nuvirs, pradės pūti ir vargu ar matysime tokį vaizdą, kokio tikisi pasirašę peticijos išsaugoti sengirę autoriai. (...) Galbūt įsteigus rezervatą nepasieksime to, ko didžioji dalis tikisi“, – kalbėjo VMT direktoriaus pavaduotojas.
Parlamentaras Simonas Gentvilas teigė, kad Punios šilas taip būtų pasmerktas susinaikinti.
„Trečdalis Punios šilo palikta savireguliacijos statusu, likusi dalis – draustinis. Visas Punios šilas yra tik valstybiniai miškai, jokių privačių miškų. Šilo paskelbimas rezervatu pasmerktų 60 proc. likusio šilo išsausėti ir supūti, kas įvyko Belovežo girioje. (...) Punios šilą išsaugosime tik išlaikydami esamą draustinio statusą, prižiūrėdami ir išvalydami ligotus medžius“, – teigė S.Gentvilas.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad į Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą turėtų būti žiūrima kompleksiškai.
„Turi būti kompleksiškai įvertinta, koks tas poveikis būtų, jeigu rezervatas būtų plečiamas, ir kad toks žingsnis neatsilieptų neigiamai, kad, iš vienos pusės, ir saugotume gamtą, bet ir žmonėms nesudarytume sunkumų”, – praėjusią savaitę po prezidento ir laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos susitikimo kalbėjo prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
K.Mažeika sakė, kad iki spalio Punios šile turėtų būti atšauktos visos medžioklės, kurios buvo užsakytos.
„Medžioklės sezonas prasideda nuo spalio 15 dienos, tai iki to laiko turi būti atšauktos visos medžioklės, kurias per sistemą užsako privatūs medžiotojai“, – teigė K.Mažeika.
Pasak jo, iki gruodžio 1 dienos taip pat turi būti parengtas apsaugos tikslų projektas bei įvertintos Punios šilo botaninio zoologinio draustinio teritorijos buveinės, kad būtų galima jas apsaugoti.
K.Mažeika trečiadienį pavedė Valstybinių miškų urėdijai nevykdyti plynųjų sanitarinių miško kirtimų Punios šile.
Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavesta iki šių metų gruodžio 1 dienos peržiūrėti Punios šilo apsaugos tikslus.
Palaikymą Punios šilo apsaugojimui pirmadienį pareiškė ir prezidentas Valdas Adamkus.
ELTA primena, kad daugiau nei šimtas gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui, jų teigimu, šiuo metu grėsmę kelia K.Mažeikos sprendimai.
Visuomenininkai pabrėžė, kad Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, jame sutinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą, buvo parengtas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K.Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.
Tuo metu G.Nausėda sakė teigiamai vertinantis iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, kaip Punios šilas, apsaugą.
Punios šile 2014 metais atlikto gamtinių buveinių inventorizavimo metu buvo išskirtos 79 europinės svarbos buveinės, o jo dalyje, kur ūkinė veikla negalima, yra aukščiausios gamtinės vertės sengirė.
Lukas Blekaitis
ELTA
Komentarai
Palikite savo komentarą
orlistat for sale -…
Komentaras
orlistat for sale - hydroxychloroquine us order plaquenil 200mg generic
order doxycycline 100mg…
Komentaras
order doxycycline 100mg generic - prednisolone for sale cheap synthroid generic
buy triamcinolone 10mg sale …
Komentaras
buy triamcinolone 10mg sale - order desloratadine pills clarinex buy online
pregabalin price - order…
Komentaras
pregabalin price - order furosemide 40mg for sale azithromycin online order
oral lisinopril 2.5mg -…
Komentaras
oral lisinopril 2.5mg - order generic prilosec 10mg order omeprazole 10mg generic
accutane 40mg drug - order…
Komentaras
accutane 40mg drug - order amoxil sale amoxil price
buy prednisone 5mg pill -…
Komentaras
buy prednisone 5mg pill - cost prednisone 10mg purchase prednisone generic
stromectole online - best…
Komentaras
stromectole online - best ed pills non prescription uk stromectol online canada
viagra 100mg generique en…
Komentaras
viagra 100mg generique en pharmacie - viagra 25mg prix cialis 5mg en ligne
sildenafil 100mg price -…
Komentaras
sildenafil 100mg price - sildenafil 25 mg buy tadalafil generic
order generic ampicillin…
Komentaras
order generic ampicillin 500mg - order hydroxychloroquine for sale buy plaquenil generic
sildalis pills - generic…
Komentaras
sildalis pills - generic sildalis buy metformin
hydroxychloroquine 200mg usa…
Komentaras
hydroxychloroquine 200mg usa - valacyclovir 1000mg brand buy valtrex 500mg pill
modafinil 200mg pills - buy…
Komentaras
modafinil 200mg pills - buy modafinil generic buy ivermectin nz
order synthroid generic -…
Komentaras
order synthroid generic - sildenafil buy online buy tadalafil 40mg online cheap
buy levothyroxine - order…
Komentaras
buy levothyroxine - order neurontin 600mg gabapentin 600mg oral
brand dapoxetine - buy…
Komentaras
brand dapoxetine - buy dapoxetine generic prednisolone 10mg drug
clomid purchase online -…
Komentaras
clomid purchase online - cytotec for sale cytotec sale
order lyrica 150mg pills -…
Komentaras
order lyrica 150mg pills - buy zithromax 250mg online no script generic lasix
amoxil 500 - generic…
Komentaras
amoxil 500 - generic amoxicillin cost casinos