„Dzūkų kalendorus“ svečiuosis Alytaus rajone

Kalendoriaus sudarytojas, asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ pirmininkas Juozas Žitkauskas tikina, kad šis kalendorius pirmiausia yra kultūrinė žinia apie skirtingus Dzūkijos regionus.

„Nerengiu kalendorių, turinčių vien komercinę paskirtį, bet ir neleidžiu tokių, kuriais skirta tik grožėtis. Man svarbu kultūrinį aspektą derinti su praktiškumu, noriu, kad kalendorių ant sienos pasikabinęs ar ant stalo pasistatęs žmogus nuolat į jį žvilgtelėtų, kažką perskaitytų, įsimintų įdomių faktų apie Dzūkiją“,  – sako jis.

Jau treti metai iš eilės pasirodantis „Dzūkų kalendorus“ šiemet išsiskiria ryškiomis spalvomis ir dvelkia praėjusio amžiaus pabaigos nostalgija – jį puošia fotomenininko Vytauto Stanionio 1999-aisiais darytos fotografijos, iš kurių žvelgia skirtingų Dzūkijos miestelių gyventojų veidai. Visus juos galima gerai įžiūrėti, galbūt – net atpažinti draugus, artimuosius, pažįstamus.

J. Žitkausko pastangos kurti ne tik gražius, bet ir originalius, įdomia informacija užpildytus ir kultūriškai praturtinančius kalendorius neliko nepastebėtos – pernai išleistas „Dzūkų kalendorus 2019“ buvo įvertintas trisdešimtąja, jubiliejine Lauryno Ivinskio premija kaip geriausias metų kalendorius. Ši premija skirta skatinti Lietuvos kalendorių sudarytojus, tęsiančius lietuviško kalendoriaus tėvo Lauryno Ivinskio tradiciją.

Kaip pasakoja J. Žitkauskas, iliustruoti kalendorių Dzūkijos miestelių gyventojų veidais kilo mintis prieš kelerius metus: „Prie manęs priėjo senų laikų draugas, Alytuje gyvenantis fotomenininkas V. Stanionis ir papasakojo turįs nuotraukų iš 1999-ųjų, kai fotografavo keliolikos Dzūkijos miestelių gyventojus. Tąkart sutarėme dirbti kartu.“

Anot kalendorių savo nuotraukomis papuošusio V. Stanionio, „viskas kinta, tik žmonės iš kartos į kartą lieka dzūkais, o kalendorius siejasi su prigimtine žmogaus savybe skaičiuoti laiką.“

Naujausias – sieninis ir stalinis – „Dzūkų kalendorus“ skirtas ne tik „XX amžu atmyc“ ir ryškiomis, spalvingomis nuotraukomis pasigrožėti. Vartydamas kalendorių, susipažįsti su trumpa tų vietovių istorija, perskaitęs kalbininkės Astos Leskauskaitės parengtus tekstukus, sužinai, kaip tame krašte yra šnekama, o etnologė Nijolė Marcinkevičienė šįkart surinko įdomiausius receptus, mokančius pasigaminti gardžius patiekalus iš įvairių augalų.

Kalendorius išsiskiria ir meteorologijos skiltimi „Tep spėdavo mūs dziedai...“, kuri supažindina su liaudiškais orų spėjimo metodais: „kadu aina traukinys ir sunkiai ūža – bus lietaus“, o „jei per Kalėdas pucia pietų vėjas, bus ankscyvas pavasaris, jei žiemys – vėlyvas.“

Daugiau apie kalendorių, jo sudarymo aplinkybes ir jame slypinčias įdomybes sužinosite užsukę į renginį, kurio metu „Dzūkų kalendorų 2020“ možnės nuspirkc.