Ap­lin­kos mi­nist­ras už­si­mo­jo įtei­sin­ti žve­jy­bą pa­sau­li­nia­me bios­fe­ros re­zer­va­tų tin­kle esan­čia­me Žu­vin­te (372)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
Žuvintas
UNES­CO Pa­sau­li­nio bios­fe­ros re­zer­va­tų tin­klo da­li­mi nuo 2011-ųjų yra Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tas. Li­mi­tuo­ta žve­jy­ba vie­tos gy­ven­to­jams bū­tų leis­ti­na Žu­vin­to eže­re, gam­ti­nia­me re­zer­va­te, ku­ris yra šio bios­fe­ros re­zer­va­to šer­di­nė zo­na. O jo­je pa­gal UNES­CO bios­fe­ros re­zer­va­tų tvar­ky­mo prin­ci­pus gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mas yra ne­lei­džia­mas. Tad čia ne­leis­ti­na net li­mi­tuo­ta žve­jy­ba vie­tos gy­ven­to­jams.
Bir­že­lio pa­bai­go­je į Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą krei­pė­si Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos sek­re­to­ria­tas, vie­šo­ji įstai­ga Gam­tos pa­vel­do fon­das bei Lie­tu­vos vals­ty­bi­nių par­kų ir re­zer­va­tų aso­cia­ci­ja su pra­šy­mais ne­pri­tar­ti Sei­mo na­rio, ap­lin­kos mi­nist­ro Kęs­tu­čio Ma­žei­kos pa­teik­tiems Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams, ku­rie įtei­sin­tų li­mi­tuo­tą žve­jy­bą vie­tos gy­ven­to­jams gam­ti­niuo­se re­zer­va­tuo­se, tarp jų – ir Žu­vin­to eže­re. Įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai dar net ne­pra­dė­ti svars­ty­ti Sei­me, ta­čiau mi­nist­rui pa­vy­ko įti­kin­ti Vy­riau­sy­bę, kad bū­tų pa­keis­ti Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to nuo­sta­tai ir to­kia žve­jy­ba bū­tų įtei­sin­ta. Nors šį tre­čia­die­nį, lie­pos 1-ąją, Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je pa­keis­ti nuo­sta­tai, kaip prieš­ta­rau­jan­tys įsta­ty­mui, ne­ga­li pra­dė­ti ga­lio­ti, ta­čiau K.Ma­žei­kai jau su­teik­tas po­li­ti­nis gin­klas dar­bui su rin­kė­jais.

Gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mas yra ne­lei­džia­mas

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos sek­re­to­ria­to nuo­mo­ne, Sei­mo na­rio, ap­lin­kos mi­nist­ro K.Ma­žei­kos siū­lo­mi Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai dėl leis­ti­nos li­mi­tuo­tos žve­jy­bos gam­ti­niuo­se re­zer­va­tuo­se vie­tos gy­ven­to­jams yra ne­su­de­ri­na­mi su bios­fe­ros re­zer­va­tų stei­gi­mo tiks­lais, prieš­ta­rau­ja na­cio­na­li­niams tei­sės ak­tams, tarp­tau­ti­nei prak­ti­kai ir Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mams Jung­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jai UNES­CO.

Šios or­ga­ni­za­ci­jos Pa­sau­li­nio bios­fe­ros re­zer­va­tų tin­klo da­li­mi nuo 2011-ųjų yra Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tas. Pa­kei­tus mi­nė­tą įsta­ty­mą li­mi­tuo­ta žve­jy­ba vie­tos gy­ven­to­jams bū­tų leis­ti­na Žu­vin­to eže­re, gam­ti­nia­me re­zer­va­te, ku­ris yra šio bios­fe­ros re­zer­va­to šer­di­nė zo­na. O jo­je pa­gal UNES­CO bios­fe­ros re­zer­va­tų tvar­ky­mo prin­ci­pus gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mas yra ne­lei­džia­mas. Tad čia ne­leis­ti­na net li­mi­tuo­ta žve­jy­ba vie­tos gy­ven­to­jams.

UNES­CO „Žmo­gus ir bios­fe­ra“ pro­gra­mos na­cio­na­li­nio ko­or­di­na­to­riaus aka­de­mi­ko, pro­fe­so­riaus Vin­co Bū­dos tei­gi­mu, Žu­vin­tas yra vie­nin­te­lė Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ja, pri­klau­san­ti UNES­CO pa­sau­li­niam bios­fe­ros re­zer­va­tų tin­klui, tad ir jo ap­sau­ga tu­ri bū­ti griež­tes­nė nei ki­tų re­zer­va­tų, o ap­sau­gos pa­kei­ti­mai tu­ri tu­rė­ti moks­li­nį pa­grin­dą.

To­kią pro­fe­so­riaus min­tį pa­nau­do­jo Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos sek­re­to­ria­tas, kreip­da­ma­sis į Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą, ne­pri­tar­da­mas Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams.

Sek­re­to­ria­tas pa­brė­žė, kad bet ko­kie Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to ap­sau­gos reg­la­men­to kei­ti­mai tu­ri bū­ti su­de­rin­ti su šio re­zer­va­to di­rek­ci­ja ir jos moks­li­ne kon­sul­ta­ci­ne ta­ry­ba, ku­rių kom­pe­ten­ci­ja yra spręs­ti ūki­nės veik­los drau­di­mų sus­pen­davimą ar at­šau­ki­mą.

 

„Plėš­rių­jų žu­vų gau­dy­mas Žu­vin­te kenk­ia eže­ro eko­sis­te­mai“

Lai­ki­nai ei­nan­tis vie­šo­sios įstai­gos Gam­tos pa­vel­do fon­do di­rek­to­riaus pa­rei­gas Ar­gau­das Stoš­kus sa­kė, kad K.Ma­žei­kos siū­lo­ma po­le­di­nė žve­jy­ba vie­tos gy­ven­to­jams, Žu­vin­to eže­re orien­tuo­ta į plėš­ri­ą­sias žu­vis, ga­li tu­rė­ti reikš­min­gos įta­kos van­dens tel­ki­nio eko­lo­gi­nei pu­siau­svy­rai, ku­ri glau­džiai su­si­ju­si su šių žu­vų bio­ma­sės da­li­mi tel­ki­ny­je. Juk plėš­rių­jų žu­vų san­ty­ki­nės bio­ma­sės su­ma­žė­ji­mas dėl žve­jy­bos daž­nai įvar­di­ja­mas kaip ga­li­ma eže­rų eko­lo­gi­nės būk­lės blo­gė­ji­mo prie­žas­tis, tarp to­kių eže­rų yra ir Žu­vin­tas.

„Gam­tos ty­ri­mų cen­tras iš­ty­rė, kad ben­dra ly­de­kos da­lis vi­so­je Žu­vin­to eže­ro žu­vų bio­ma­sė­je 2003– 2012 me­tais su­ma­žė­jo nuo 11 iki 3,1 pro­cen­to, o tai liu­di­ja blo­gė­jan­čią si­tu­a­ci­ją. Sie­kiant iš­sau­go­ti Eu­ro­pos ben­dri­jos svar­bos van­de­nų bu­vei­nes ir taip už­tik­rin­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus Eu­ro­pos Są­jun­gai, Žu­vin­to eže­ro ir jo pa­kran­tės gam­tot­var­kos pla­ne nu­ma­ty­ta ma­žin­ti mė­gė­jiš­kos po­le­di­nės žve­jy­bos po­vei­kį Žu­vin­to eže­ro ly­de­kų po­pu­lia­ci­jai bei ge­rin­ti jų vei­si­mo­si są­ly­gas. Plėšriųjų žuvų gaudymas Žuvinte kenk­ia eže­ro eko­sis­te­mai“, – tvir­ti­no A.Stoš­kus.

Jis ak­cen­ta­vo Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­me nu­ma­ty­tus re­zer­va­tų stei­gi­mo tiks­lus – už­tik­rin­ti na­tū­ra­lią gam­ti­nių pro­ce­sų ei­gą, iš­sau­go­ti ti­piš­ką ar­ba uni­ka­lų gam­ti­nį kraš­to­vaiz­dį, iš­sau­go­ti ver­tin­gas na­tū­ra­lias eko­sis­te­mas, bu­vei­nes, lau­ki­nių au­ga­lų, gry­bų ir gy­vū­nų rū­šių ge­no­fon­dą.

A.Stoš­kaus pa­ste­bė­ji­mu, įsta­ty­mo pa­kei­ti­muo­se nu­ma­ty­ta li­mi­tuo­ta žve­jy­ba Žu­vin­te ne­pa­dė­tų siek­ti šių tiks­lų.

 

Su kuo ne­su­de­ri­na­mas gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mas?

Lie­tu­vos vals­ty­bi­nių par­kų ir re­zer­va­tų aso­cia­ci­ja, ne­pri­tar­da­ma Sei­mo na­rio, ap­lin­kos mi­nist­ro K.Ma­žei­kos siū­lo­miems Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams, ku­riais bū­tų įtei­sin­ta li­mi­tuo­ta žve­jy­ba vie­tos gy­ven­to­jams gam­ti­niuo­se re­zer­va­tuo­se, nu­ro­do, su kuo yra ne­su­de­ri­na­mas gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mas šiuo­se re­zer­va­tuo­se.

Ogi su vie­šai de­kla­ruo­ja­mu gam­ti­nių re­zer­va­tų ati­ti­ki­mu Tarp­tau­ti­nės gam­tos ap­sau­gos są­jun­gos ICUN sau­go­mų te­ri­to­ri­jų ka­te­go­ri­joms. Lie­tu­vos gam­ti­niai re­zer­va­tai pri­ski­ria­mi to­kiai ka­te­go­ri­jai, ku­rio­je gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mas, tarp jų ir žve­jy­ba, yra drau­džia­ma.

Aso­cia­ci­jos at­sto­vai pa­brė­žia, kad Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mas gam­ti­niuo­se re­zer­va­tuo­se drau­džia ūki­nę ir ki­to­kią veik­lą, iš­sky­rus na­tū­ra­lių gam­ti­nių pro­ce­sų ei­gos ty­ri­mus ir ste­bė­ji­mus, pa­žeis­to gam­ti­nio kraš­to­vaiz­džio, eko­sis­te­mų bei ob­jek­tų, na­tū­ra­lių bu­vei­nių ir sau­go­mų rū­šių at­kū­ri­mą ir pa­lai­ky­mą, in­va­zi­nių rū­šių nai­ki­ni­mą.

 

Vy­riau­sy­bė nuo­sta­tus pa­kei­tė, nors jie prieš­ta­rau­ja įsta­ty­mams

Sei­mo na­rio, ap­lin­kos mi­nist­ro K.Ma­žei­kos pa­teik­ti Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai dėl li­mi­tuo­tos žve­jy­bos gam­ti­niuo­se re­zer­va­tuo­se dar ne­pra­dė­ti svars­ty­ti Sei­me. Tai pa­tvir­ti­no Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to biu­ras.

Ka­dan­gi Sei­mas pa­va­sa­ri­nę po­sė­džių se­si­ją jau bai­gė ir į juos rink­sis tik ru­de­nį, tik tuo­met ga­li pra­si­dė­ti ir šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų svars­ty­mas.

Ta­čiau šį tre­čia­die­nį, lie­pos 1-ąją, vy­ku­sia­me Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je pri­tar­ta ap­lin­kos mi­nist­ro K.Ma­žei­kos pa­teik­tiems Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to nuo­sta­tų pa­kei­ti­mams. Šiuos pa­kei­ti­mus po­sė­dy­je trum­pai api­bū­di­no mi­nist­ras: „Kad vie­ti­niai gy­ven­to­jai ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti.“

Nors Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to nuo­sta­tai ir pa­keis­ti, ta­čiau Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je pa­ste­bė­ta, kad nei Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mas, nei Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mas ne­nu­ma­to žve­jy­bos gam­ti­niuo­se re­zer­va­tuo­se, kad ir vie­ti­niams gy­ven­to­jams.

Va­di­na­si, pa­keis­ti re­zer­va­to nuo­sta­tai ga­li pra­dė­ti ga­lio­ti tik pa­kei­tus mi­nė­tus įsta­ty­mus.

Ap­lin­kos mi­nist­ro ini­cia­ty­va Vy­riau­sy­bei pa­kei­tus Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to nuo­sta­tus, ne­su­lau­kus rei­ka­lin­gų įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų, sku­bė­ta jam su­teik­ti po­li­ti­nį gin­klą ar­ba sal­dai­nį dar­bui su rin­kė­jais. Juk jis, kaip ma­ri­jam­po­lie­tis, Sei­mo na­riu iš­rink­tas Sū­du­vos vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, ap­iman­čio­je ir da­lį Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės, be­si­ri­bo­jan­čios su šiuo re­zer­va­tu. Kaip skel­bia­ma ša­lies ži­niask­lai­do­je, jis ir da­bar ke­ti­na kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą Sūduvos pietinėje apygar­doje, kuri apima dalį Marijampolės, Alytaus rajono savivaldybių ir Kalvarijos savival­dybę.

Rezervato direkcija suskaičiavo, kad išskirtinės teisės žvejoti Žu­vinte gali tikėtis maždaug 870 šios rinkimų apygardos gyventojų. Beje, ne tik jie, nes užtenka žve­jy­bos sezono metu deklaruoti gyvenamąją vietą Žuvinto gamtinį rezervatą supančiame kaime, ir tokia galimybė įgyjama.

Pats ap­lin­kos mi­nist­ras, de­kla­ruo­jan­tis sa­vo po­mė­gį žve­jo­ti, Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to kai­my­nys­tė­je, vie­na­me Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės kai­me tu­ri pa­do­va­no­tą so­dy­bą.

 

„Vertybių išsaugojimui žvejyba tikrai nereikalinga“

K.Ma­žei­kos prieš Vy­riau­sy­bės po­sė­dį pa­si­tei­ra­vus, ar Žuvinto biosferos rezervato nuostatų keitimas ne­su­si­jęs su tuo, kad pats yra ki­lęs iš Ma­ri­jam­po­lės, šia­me kraš­te iš­rink­tas Sei­mo na­riu, mi­nist­ras at­sa­kė: „Jei Vy­riau­sy­bė pri­tars at­nau­jin­tiems re­zer­va­to nuo­sta­tams, ga­lės žve­jo­ti tik kai­mų, be­si­ri­bo­jan­čių su re­zer­va­tu, gy­ven­to­jai, ku­rie ten yra de­kla­ra­vę gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Ne­be­liks dis­kri­mi­na­ci­nės nuo­sta­tos, kad tik vie­no ki­lo­met­ro spin­du­liu įsi­kū­rę gy­ven­to­jai tu­rė­jo tei­sę gau­ti žve­jy­bos lei­di­mą iš di­rek­ci­jos.“

Mi­nist­ras tvir­ti­no, kad iki šiol vyk­da­vo ne­tei­sė­ta vie­tos gy­ven­to­jų žve­jy­ba: „Taip ir ne­pa­vy­ko ras­ti tei­si­nio pa­grin­do, ku­riuo bu­vo nu­sta­ty­ta vie­no ki­lo­met­ro spin­du­lio tai­syk­lė, ji tar­si bu­vo ne­ra­šy­ta. Vie­niems gy­ven­to­jams bu­vo ga­li­my­bė žve­jo­ti, nors jų kai­mas net ne­si­ri­bo­jo su re­zer­va­tu, bet yra vie­no ki­lo­met­ro spin­du­liu, o ku­rių ri­bo­ja­si, bet yra už vie­no ki­lo­met­ro spin­du­lio, kaž­ko­dėl drau­džia­ma. Da­bar nau­juo­se nuo­sta­tuo­se aiš­kiai ir kon­kre­čiai reg­la­men­tuo­ja­ma: vie­tos gy­ven­to­jai nuo gruo­džio iki va­sa­rio kar­tą per sa­vai­tę tu­rės tei­sę vyk­dy­ti po­le­di­nę žūk­lę.“

Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­to­riaus A.Pra­nai­čio pa­si­tei­ra­vus, ar eg­zis­tuo­ja vie­no ki­lo­met­ro spin­du­lio tai­syk­lė no­rin­tiems žve­jo­ti Žu­vin­te vie­ti­niams gy­ven­to­jams, di­rek­to­rius pa­reiš­kė, kad patvirtintoje Žuvinto biosferos lankymo tvarkoje mumatyti kon­kretūs kaimai, kurių gyventojai gali žvejoti Žuvinte, tačiau ši tvarka ne visiškai atitinka įstatymus, reglamentuojančius veiklą rezervate: „Dabar rezervate turi galimybę žiemą žvejoti kelios dešimtys vietinių gyventojų, o pagal pakeistus nuostatus tai įgis keli šimtai, gal net ir tūkstantis.“

Re­zer­va­to di­rek­to­riaus teigimu, lo­giš­kai ne­pa­aiš­ki­na­mos iš­skir­ti­nės tei­sės su­tei­ki­mas žve­jo­ti žie­mą vie­niems ir ne­su­tei­ki­mas ki­tiems vie­ti­niams gy­ven­to­jams grei­čiau kir­šins žmo­nes: „Pa­gal Vy­riau­sy­bės pa­keis­tus re­zer­va­to nuo­sta­tus Laz­di­jų ra­jo­no Sal­ti­nin­kų kai­mą nuo gam­ti­nio re­zer­va­to ski­ria apie 80 met­rų, Aly­taus ra­jo­no Bam­bi­nin­kų kai­mą – apie 700 met­rų, Ve­re­bie­jų kai­mą – pus­an­tro ki­lo­met­ro tar­pai, ir jie jau už bor­to. Ar­ba Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės Dauk­šių gy­ven­to­jai ir­gi iš­mes­ti, nes tai mies­te­lis, nors ša­lia re­zer­va­to. Di­džio­ji da­lis tų iš­skir­ti­nę tei­sę tu­rin­čių kai­mų gy­ven­to­jų nė ne­gy­ve­na sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je, to­dėl ap­lin­ky­bės, dėl ku­rių jiems siū­lo­ma žve­jy­ba, ne­pa­aiš­kin­tos. Ką kal­bė­ti apie to­liau gy­ve­nan­čius žve­jus mė­gė­jus, jie jaus ne­tei­sy­bę ir mums bus sun­ku tai pa­aiš­kin­ti. Kuo toliau, tuo daugiau rezervato lankytojų priekaištauja ne dėl to, kad jie negali pažvejoti, o todėl, jog, jų supratimu, kartais veid­mainiaujama, kad teritorija saugo­ma griežčiausiu režimu.“

Dar prieš ketverius metus Aplin­kos ministerijos Teisės departa­mentas Žuvinto biosferos rezervato direkcijai išaiškino, kad leidimas žvejoti vietos gyvento­jams, dekla­ravusiems gyvenamąją vietą su Žuvinto ežeru besiribojan­čiuose kaimuose, yra mažai palankus ki­tiems Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių gyventojams, o pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teis­mą gyvenamosios vietos deklaravimas traktuojamas, kaip asmenų laisvės suvaržymas.

A.Pra­nai­tis įsi­ti­ki­nęs, kad Žu­vin­to eže­ro gam­tos ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mui žve­jy­ba tik­rai ne­rei­ka­lin­ga, tai drau­džia ne tik ga­lio­jan­tys Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų, Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įstatymai, bet riboja ir Mė­gė­jų žve­jy­bos įsta­ty­mas. Pas­ta­ra­ja­me nu­ro­do­ma, kad li­mi­tuo­ta žve­jy­ba vals­ty­bi­nia­me žu­vi­nin­kys­tės van­dens tel­ki­ny­je gali bū­ti organi­zuojama tik moks­linių žuvų ištek­lių ty­ri­mų pagrin­du, o to­kie ty­ri­mai Žu­vin­te ne­at­lik­ti nuo 2012-ųjų.

Kaip sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius, žinant pas­tarų­jų tyrimų duomenis, tikėtina, kad mokslininkų išvados būtų nepalankios.

Da­bar be­lie­ka lauk­ti, ar Sei­mas, svars­ty­da­mas veik­lą gam­ti­niuo­se re­zer­va­tuo­se reg­la­men­tuo­jan­čių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus, pri­tars iš­anks­ti­niam ap­lin­kos mi­nist­ro su­ma­ny­mui, ar pa­liks žve­jų ne­lie­čia­mą pa­sau­li­nia­me bios­fe­ros re­zer­va­tų tin­kle esan­tį Žu­vin­tą.

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Buna ziua, eu sunt Allison Howarts Dupa ce am fost în rela?ie cu Anderson ani de zile, s-a despar?it de mine, am facut tot posibilul sa-l aduc înapoi, dar totul a fost în zadar, l-am dorit atât de mult din cauza iubirii pe care o am pentru el, L-am implorat cu tot, am facut promisiuni, dar el a refuzat. I-am explicat problema mea prietenului meu ?i ea mi-a sugerat ca ar trebui sa contactez mai degraba o caseta de vraja care m-ar putea ajuta sa arunc o vraja pentru a-l readuce, dar eu sunt tipul care nu a crezut niciodata în vraja, nu am avut de ales decât sa-l încerc, eu i-a trimis caseta vraja ?i mi-a spus ca nu este nicio problema ca totul va fi bine înainte de trei zile, ca fostul meu se va întoarce la mine înainte de trei zile, a aruncat vraja ?i surprinzator în a doua zi, era în jurul orei 16.00. Fostul meu m-a sunat, am fost atât de surprins, am raspuns la apel ?i tot ce a spus a fost ca îi pare atât de rau pentru tot ce s-a întâmplat, încât a vrut sa ma întorc la el, încât ma iube?te atât de mult. Eram atât de fericit ?i m-am dus la el încât a?a am început sa traim din nou ferici?i împreuna. De atunci, mi-am facut promisiune ca oricine ?tiu ca are o problema de rela?ie, a? fi de ajutor unei astfel de persoane, referindu-l la ea singura casa de vraji reala ?i puternica care m-a ajutat cu propria mea problema. e-mail: ogagakunta@gmail.com pute?i sa-i trimite?i un e-mail daca ave?i nevoie de asisten?a sa în rela?ia dvs. sau în orice alt caz sau WhatsApp, la +2348069032895
    1) Vraji de dragoste
    2) Vraji de dragoste pierdute
    3) Vraji de divor?
    4) Vraji de casatorie
    5) Vraja de legare.
    6) Vraji de rupere
    7) Alunga un iubit trecut
    8.) Dori?i sa va promova?i în vraja dvs. de birou / Loterie
    9) dori?i sa va satisface?i iubitul
    Contacta?i acest om grozav daca ave?i vreo problema pentru o solu?ie de durata
    ogagakunta@gmail.com

    Komentaras

    Šitas iš Marijampolės buvo priverstas pabėgti, nes stipriai prisidirbo Dabar turi valdžią, tai pridarys dar baisesnių dalykų nei Marijampolėj. Cesiulis lygiuojasi ir didžiuojasi tokiu savo sėbru.

    Komentaras

    Îmi place să-mi împărtășesc Mărturia mea despre acest mare doctor vrăjitor. Am 34 de ani m-am căsătorit la 25 de ani. Am un copil și trăiam fericit cu familia. timp de 9 luni, am urmărit comportamentul soțului meu devenind atât de ciudat și nu prea înțeleg ce se întâmplă, el a ambalat din casă unei alte femei pe care îl iubesc atât de mult încât niciodată nu visez să-l pierd, încerc Posibil să mă asigur că soțul meu se va întoarce la mine, dar în totalitate, plâng și caut ajutor, am discutat-o ​​cu cel mai bun prieten al meu MARGARET și mi-a promis că mă va ajuta. Mi-a povestit despre un bărbat numit DR AJAYI. Ea mi-a spus că este un om foarte puternic și că poate fi de încredere și nu există nimic în legătură cu problemele de dragoste pe care nu le poate rezolva și ea mi-a spus cum a ajutat un număr nenumărat de oameni în restabilirea relației lor. Am fost într-adevăr convins și am decis să-l încerc, așa că am contactat adresa de e-mail: drajayi1990@gmail.com Îi explic toată problema, mi-a spus că nu ar trebui să-mi fac griji că toate problemele mele vor fi rezolvate imediat. ce să fac pentru a-mi aduce soțul înapoi și am făcut-o, el a spus după 3 zile soțul meu va reveni la mine și va începe să cerșească, și se întâmplă într-adevăr cum a spus el, am fost foarte surprinzător, acest lucru este atât de uimitor. Sunt foarte fericit că relația mea este acum foarte strânsă și amândoi trăim din nou fericiți. Dacă întâmpinați o problemă similară, contactați-l acum (DRAJAYI1990@GMAIL.COM) SAU WhatsApp SAU numărul Viber: +2347084887094 și rezolvați problema pentru dumneavoastră. Sunt o mărturie vie a acesteia.

    Komentaras

    Alytaus miesto valdyme savotiškas skandslų slopinimas per institucijas ir tai leidžia nesiskaityt su eiliniais alytiškiais per savivaldą rodo, veikia grupelės organizuotai ksip kgb blogiausių tradicijų tasa. Kurie ten taryboj galimai susiję ar parišti? Gi vietiniai gerai žino. Nes tokių ciniška elgsena už save kalba. Skandalų ir biojėgainės užkuliusiniai ypatumai rodo jų gan primityvų organizuotumą. Kur vos ne per visas institucijas pasiskirstę.

    Komentaras

    Kad suvokt, kas sugeba gali patys apskaičiuot biojėgainės kainą. Ir sulygint kur užkuliusį deris ir vis tiek paaiškės. Nors ir kaip slepia. Kažkur prieš metus regis kaip Alytaus teizmui permetė kompensavimo kainą tikslint, ten žiniasklaidoj vardijo apie 15 milijonų eurų. Nors manau reali vertė apie 8 milijonai. Tad bus palyginimui matyt, į kurią pusę vairuoja. Juo lab matot kaip teisėsauga gina miesto interesą. Žemės sklypų ir padangų gaisrų skandalai bliūkšta, o ne susodinti politrukėliai vis labiau išsidirbinėja.

    Komentaras

    Suvalkietis ir yra suvalkietis norintis viską iš dzūkų atimti, kaip atėmė su Druskininkų nevalytais miesto ir sanatorijų vandenimis Nemuną,dar užveisdamas mašalais, nuo grybautojų Punios šilą , o dabar bandantis iškošti nuo žuvų ir Žuvinto ežerą! Gal geriau tą Šešupę, kuri vis vien ne upė, apleisti brakonieriais?

    Komentaras

    Ministerio nuotykiai Alytuj. Su veterinoriaus išsilavinimu neturi ką paaiškint alytiškiams. Kodėl prieš kelis metus įeita blusinėt į Alytaus firmą užkastų atliekų ir nematyta problemų padangų perdirbimo įmonėj? Kur gal mačius, būt pavykę problemų išvengt? Vėl tyrimai dėl padangų gaisro tesias ir gal uodegų yra? Vėl dėl medelyno, aerodromo 100 ha ..- čia ir suvalkiečiai tokių kasnių riebumą supranta. O šis, kuriam ir sodybas dovanoja, ne prastesnis...Na ir per Lietuvą nerasi kito miesto, kur galima kvailint..Kiti, net ir Vilnius, neprisileidžia. Pasiunčia..

Kiti straipsniai