Me­lio­ra­ci­ja – vie­nas iš vals­ty­bės pri­ori­te­tų

Šio mil­ži­niš­ko tur­to ver­tė vir­ši­ja 2 mlrd. eu­rų. Dre­na­žas ir ki­ti me­lio­ra­ci­jos sta­ti­niai že­mės ūkiui tar­nau­ja be­veik 50 me­tų, o šian­dien jo nu­si­dė­vė­ji­mas kai kur sie­kia dau­giau nei 70 proc. Dėl šios prie­žas­ties ūki­nin­kai nuo­lat su­si­du­ria su įvai­riais ne­sklan­du­mais, tad in­ves­ti­ci­jos į me­lio­ra­ci­jos sis­te­mą yra bū­ti­nos. Mi­nist­ro An­driaus Pa­lio­nio nuo­mo­ne, me­lio­ra­ci­jos grio­viai yra vals­ty­bės tur­tas ir ji pri­va­lo juo pa­si­rū­pin­ti.

„Vals­ty­bės tiks­las yra su­tvar­ky­ti me­lio­ra­ci­jos grio­vius, in­ži­ne­ri­nius įren­gi­nius ir per­duo­ti da­lį tur­to že­mių sa­vi­nin­kams“, – tei­gia že­mės ūkio mi­nist­ras A. Pa­lio­nis.

„Že­mių sa­vi­nin­kai ne­tu­ri at­sa­ky­ti už tur­tą, ku­rio vals­ty­bė ši­tiek me­tų ne­pri­žiū­rė­jo. Tik tuo­met, kai vals­ty­bė su­tvar­kys me­lio­ra­ci­jos grio­vius bei įren­gi­nius, bus ga­li­ma per­duo­ti juos že­mių sa­vi­nin­kams ir rei­ka­lau­ti jį pri­žiū­rė­ti“, – sa­ko že­mės ūkio mi­nist­ras.

Me­lio­ra­ci­jos fi­nan­sa­vi­mas iš­au­go

Dau­ge­lį me­tų iš vals­ty­bės biu­dže­to vals­ty­bei pri­klau­san­čių me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių re­konst­ra­vi­mo dar­bams lė­šų ne­bu­vo ski­ria­ma iš vi­so. Pas­ta­rai­siais me­tais sau­si­ni­mo sis­te­moms įreng­ti ir re­konst­ruo­ti ski­ria­mos vis di­des­nės lė­šos. 2019 m. tam skir­ta be­veik 52 mln. Eur, šie­met – 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur pla­nuo­ja skir­ti Ap­lin­kos bei Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos. Šie­met me­lio­ra­ci­jai nu­ma­ty­ta su­ma – dau­giau nei 60 mln. Eur – bus di­džiau­sia per 25 me­tus.

Tai­gi šie­met me­lio­ra­ci­jai 19,169 mln. Eur skir­ta iš vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų, vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mos lė­šų – dau­giau kaip 11 mln. Eur, iš Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2014–2020 m. pro­gra­mos lė­šų – 14,132 mln. Eur, iš Eu­ro­pos Są­jun­gos So­li­da­ru­mo fon­do šie­met Lie­tu­vai skir­ta dau­giau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skir­ta 13,74 mln. Eur.), do­ta­ci­ja vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čiai pa­žeis­tai me­lio­ra­ci­jos in­fra­struk­tū­rai at­kur­ti, or­ga­ni­zuo­jant me­lio­ra­ci­jos sis­te­mų ir sta­ti­nių re­mon­to ir (ar) re­konst­ra­vi­mo dar­bus bei pre­ven­ci­nėms prie­mo­nėms tai­ky­ti sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rio­se 2017 m. nuo il­ga­lai­kių liū­čių nu­ken­tė­jo pa­sė­lių plo­tai.

Svars­tant 2020 m. biu­dže­tą že­mės ūkio mi­nist­rui A. Pa­lio­niui pa­vy­ko iš­si­de­rė­ti pa­pil­do­mus 8,2 mln. Eur me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių re­konst­ra­vi­mo dar­bams fi­nan­suo­ti. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja il­gai svars­tė, kaip elg­tis: ar da­ly­ti, kaip kaž­ka­da anks­čiau, kiek­vie­nai sa­vi­val­dy­bei po tru­pu­tį, ar im­ti ir tvar­ky­ti me­lio­ra­ci­jos sis­te­mas iš es­mės.

„Ka­dan­gi Lie­tu­vo­je tu­ri­me ke­tu­rių upių ba­sei­nus, pa­si­ta­rę su me­lio­ra­to­riais at­ran­kos kri­te­ri­ju­mi pa­si­rin­ko­me di­džiau­sią Ne­mu­no ba­sei­ną, ku­ris yra ir pro­ble­miš­kiau­sia vie­ta, pa­ten­kan­ti į di­džiau­sių po­tvy­nių ri­zi­kos grės­mės že­mė­la­pį. Dar­bus pra­dė­si­me Ši­lu­tės, Pa­gė­gių, Jur­bar­ko ir Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­se, – var­di­ja mi­nist­ras. – Mums teks daug ben­dra­dar­biau­ti ir su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, nes dar­bai apims ne tik me­lio­ra­ci­jos grio­vius, bet ir su­re­gu­liuo­tus upe­lius. Miš­kuo­se yra daug ka­na­lų, rei­kia de­rin­ti su miš­ki­nin­kys­tės spe­cia­lis­tais, ka­dan­gi tai jau ne prie­žiū­ros dar­bai, o re­konst­ruk­ci­ja. Jei de­ri­ni­mo dar­bai su su­in­te­re­suo­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis už­truks, iš­kils ri­zi­ka dėl pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mo 2020 me­tais, nes vals­ty­bės biu­dže­to lė­šos į ki­tus me­tus ne­per­si­ke­lia. Ti­ki­mės, kad vi­si dar­bai bus at­lik­ti lai­ku.“

Sie­kiant ska­tin­ti eko­no­mi­ką ir ma­žin­ti ko­ro­na­vi­ru­so (CO­VID-19) pli­ti­mo su­kel­tas pa­sek­mes že­mės ūkiui, me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių re­mon­tui (me­lio­ra­ci­jos sis­te­mų ava­ri­niams ge­di­mams) ir prie­žiū­rai pa­pil­do­mai skir­ta 7,5 mln. Eur.

At­ei­ties eko­no­mi­kos DNR

Šiuo me­tu ren­gia­ma At­ei­ties eko­no­mi­kos DNR pla­no įgy­ven­di­ni­mo kon­cep­ci­ja Re­gu­liuo­ja­ma­sis dre­na­žas: me­lio­ra­ci­jos in­fra­struk­tū­ros re­konst­ra­vi­mas ir iš­ma­nio­sios me­lio­ra­ci­jos pri­tai­ky­mas saus­rin­giems pe­ri­odams (do­ta­ci­jos vals­ty­bės ir pri­va­čių skly­pų sa­vi­nin­kams). Šiai prie­mo­nei skir­ta 10 mln. Eur. Šio veiks­mo tiks­las – di­din­ti že­mės ūkio sek­to­riaus at­spa­ru­mą, kei­čian­tis kli­ma­to są­ly­goms, už­tik­rin­ti tva­rią mais­to tie­ki­mo gran­di­nę ir di­din­ti der­lin­gu­mą.

Pa­skli­do­ji že­mės ūkio tar­ša – in­ten­sy­vaus ūki­nin­ka­vi­mo pa­sek­mė, da­ran­ti po­vei­kį eže­rų ir upe­lių van­dens ko­ky­bei. Ter­ša­lų pa­ša­li­ni­mas iš pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių – daug kai­nuo­jan­čios prie­mo­nės efek­ty­viau ter­ša­lus su­lai­ky­ti jų su­si­da­ry­mo vie­to­je.

„Ūki­ne pras­me pa­trauk­liau­sia prie­mo­nė – re­gu­liuo­ja­mo­jo dre­na­žo įren­gi­mas. Pa­vy­ko su­si­tar­ti su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja skir­ti 7 mln. Eur iš kli­ma­to kai­tos fon­do pro­gra­mos, kad nuo šių me­tų bū­tų re­mia­ma iš­ma­nio­ji me­lio­ra­ci­jos sis­te­ma – re­gu­liuo­ja­mo­jo dre­na­žo, dre­na­žo nuo­tė­kio val­dy­mo sis­te­mų die­gi­mas re­konst­ruo­ja­mo­se me­lio­ra­ci­jos sis­te­mo­se“, – aiš­ki­na  mi­nist­ras.

To­kiu bū­du že­mės ūkis la­biau pri­si­dė­tų prie kli­ma­to kai­tos – su van­de­niu ne­nu­plauk­tų trą­šos ir saus­ros me­tu il­giau iš­si­lai­ky­tų drėg­mė, di­dė­tų že­mės ūkio kul­tū­rų der­lin­gu­mas. Pla­nuo­ja­ma šias sis­te­mas dieg­ti su­tvar­ky­tuo­se grio­viuo­se. Dar­bus nu­ma­to­ma at­lik­ti 2021 m.

Užs. Nr. 0102