Ką ži­no­me apie pre­ky­bą žmo­nė­mis? Iš­gel­bė­ti ga­li net taš­kas ar šauk­tu­kas ži­nu­tė­je, jei jis su­tar­tas su ar­ti­mai­siais kaip SOS žen­klas

Mi­nint Ko­vos su pre­ky­ba žmo­nė­mis die­ną, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja sie­kia at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į šį nu­si­kals­ta­mą so­cia­li­nį reiš­ki­nį. Pre­ky­ba žmo­nė­mis pa­gal sa­vo pel­nin­gu­mą yra ant­ras pa­sau­ly­je nu­si­kal­ti­mas po pre­ky­bos nar­ko­ti­kais. Eu­ro­pos Są­jun­gos duo­me­ni­mis – pre­ky­bos žmo­nė­mis mas­tai nuo­lat au­ga.

Jau ke­le­ri me­tai Lie­tu­vo­je vy­rau­jan­ti ten­den­ci­ja – ma­žė­ja pra­dė­tų ir vyk­do­mų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų (IT) dėl vi­daus ir tarp­tau­ti­nės pre­ky­bos žmo­nė­mis skai­čius (kas­met pra­dė­tų IT skai­čius: 2017 m. – 35, 2018 – 14, 2019 – 16, 2020 – 11; kas­met vyk­dy­tų IT skai­čius: 2017 – 61, 2018 – 54, 2019 – 46, 2020 – 27).

Di­džio­ji da­lis iki­teis­mi­nių ty­ri­mų pra­dė­ti dėl pre­ky­bos žmo­nė­mis nu­si­kals­ta­moms vei­koms vyk­dy­ti – pri­vers­ti­niam dar­bui, sek­su­a­li­niam iš­nau­do­ji­mui, pri­vers­ti­nei san­tuo­kai.

Lie­tu­vo­je, prie­šin­gai nei dau­gu­mo­je ES ša­lių, dau­ge­lis iki­teis­mi­nių ty­ri­mų pra­dė­ti dėl pre­ky­bos žmo­nė­mis ne­sek­su­a­li­niam iš­nau­do­ji­mui, di­džio­ji dau­gu­ma iš­nau­do­tų as­me­nų – mo­te­rys.

Lie­tu­vos vie­to­vės, ku­rio­se bu­vo ver­buo­ja­mi nu­ken­tė­ję as­me­nys: Vil­nius, Kau­nas, Klai­pė­da, Pa­ne­vė­žys, Ma­žei­kiai, Za­ra­sai ir Šal­či­nin­kai. Ša­lys, ku­rio­se iš­nau­do­ja­mi Lie­tu­vos pi­lie­čiai: Lie­tu­va (75 proc. nu­ken­tė­ju­sių­jų), pa­vie­niai at­ve­jai – Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ir Šve­di­ja.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad vis la­biau iš­nau­do­ji­mas ir pre­ky­ba žmo­nė­mis plin­ta ša­lies vi­du­je. Pre­ky­bo­je žmo­nė­mis dau­giau­sia iš­nau­do­ja­mi jau­ni ir dar­bin­go am­žiaus as­me­nys 21–30 me­tų am­žiaus gru­pės.

„La­bai di­de­lė klai­da gal­vo­ti, kad as­me­niš­kai jūs nie­ka­da ne­tap­si­te pre­ky­bos žmo­nė­mis au­ka, nes esa­te iš­si­la­vi­nęs ir pa­si­ti­ki­te sa­vi­mi. Sta­bi­lus to­kių nu­si­kal­ti­mų skai­čius ne­ro­do, kad pre­ky­bos žmo­nė­mis tin­klai ma­žė­ja. At­virkš­čiai, tai vie­na spar­čiau­sia au­gan­čių nu­si­kals­ta­mu­mo for­mų. Ta­čiau au­kos bi­jo ir ne­si­krei­pia į po­li­ci­ją, o vi­suo­me­nė vis dar sto­ko­ja ži­nių, kaip ne­tap­ti šių nu­si­kal­tė­lių tai­ki­niu, tai­gi la­bai svar­bu kal­bė­ti šia te­ma“, – sa­ko Alytaus ap­skrities policijos komi­sa­riato bendruomenės pa­rei­gūnas Do­na­tas Kat­laus­kas.

Kai ku­rios pre­ky­bos žmo­­nė­mis for­mos Lie­tu­vos dar ne­pa­sie­kė ir, kaip sa­ko po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas, ti­kė­ki­mės ne­pa­sieks – tai pre­ky­ba or­ga­nais. O štai ne­le­ga­li mig­ra­ci­ja jau ta­po ta kas­die­ny­be, ku­rią per pas­ta­rą­jį pus­me­tį ma­tė­me pa­kan­ka­mai iš ar­ti. La­bai po­pu­lia­rus Lie­tu­vo­je ir žmo­nių dar­bo iš­nau­do­ji­mas ver­giš­ko­mis są­ly­go­mis, vis at­ran­da­ma nau­jų bū­dų, kaip pa­tik­lius lie­tu­vius vi­lio­ti į šias pin­kles.

Pa­sak po­li­ci­jos pa­rei­gū­no, šio­je vie­to­je bū­ti­na ži­no­ti ke­lis sau­gik­lius, ku­rie yra ga­na pa­pras­ti, bet ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti di­de­lių ne­ma­lo­nų. Nie­ka­da ne­rei­kia iš anks­to pa­si­ra­šy­ti jo­kių dar­bo už­sie­ny­je su­tar­čių, nes jo­se ga­li bū­ti la­bai smul­kiu ne­įskai­to­mu šrif­tų įra­šy­tos vi­sai ki­to­kios są­ly­gos. Jei toks no­ras pa­si­ra­šy­ti ky­la – pra­džiai rei­kė­tų ati­duo­ti pro­fe­sio­na­liai iš­vers­ti to­kią su­tar­tį ver­ti­mų biu­rui. Jo­kiu at­ve­ju darb­da­viams ne­ga­li­ma pa­lik­ti sa­vo as­mens do­ku­men­to ori­gi­na­lo, sau­gik­lis – taip pat tu­rė­ti jo ko­pi­ją, Lie­tu­vo­je pa­tvir­tin­tą no­ta­ro. Bė­dos at­ve­ju su to­kia ko­pi­ja jau ga­li­ma kreip­tis į at­sto­vy­bę už­sie­ny­je.

Rau­do­na ne­ri­mo lem­pu­tė min­ty­se tu­rė­tų įsi­žieb­ti ir ra­dus skel­bi­mą apie ne­adek­va­čiai aukš­tą siū­lo­mą at­ly­gį ir iš­skir­ti­nes są­ly­gas, nes pa­pras­tai taip vi­lio­ja suk­čiai. Ati­džiau rei­kė­tų rink­tis ir drau­gus feis­bu­ke, ne­pa­si­ti­kė­ti jų nuo­to­li­nė­mis re­ko­men­da­ci­jo­mis apie dar­bą už­sie­ny­je, ku­rį jie jau esą dir­ba, nes ne­re­tai no­rin­tys iš­trūk­ti iš pre­ky­bos žmo­nė­mis tin­klų yra šan­ta­žuo­ja­mi į sa­vo vie­tą ras­ti nau­jų au­kų.

„Tik­rai bū­ti­na iš­va­žiuo­jant dirb­ti ar stu­di­juo­ti už­sie­ny­je in­for­muo­ti at­imuo­sius, ką kon­kre­čiai ir kur dirb­si­te, kur gy­ven­si­te, koks re­a­lus ad­re­sas. Nau­din­ga taip pat su­si­tar­ti, ko­kiu tik jums ži­no­mu bū­du pra­neš­tu­mė­te, jei at­si­tik­tų bė­da. Tai ga­li bū­ti pats pa­pras­čiau­sias taš­kas ar šauk­tu­kas me­sen­dže­rio ži­nu­tės pa­bai­go­je, ku­ris jū­sų ar­ti­mie­siems reikš SOS sig­na­lą, o už nu­ga­ros sto­vin­tiems nu­si­kal­tė­liams at­ro­dys vi­sai ne­kal­tai“, – pa­ta­ria D.Kat­laus­kas.

Anot jo taip pat rei­kė­tų at­sar­giau ver­tin­ti įvai­rius ne­aiš­kius kon­kur­sus so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, pa­žin­čių pus­la­pius, o ypač to­kius, ku­riuo­se pra­šo­ma at­siųs­ti as­me­ni­nę nuo­trau­ką, kar­tais ir in­ty­mią, ku­ri ga­li leng­vai tap­ti šan­ta­žo įran­kiu.

Tarp nau­jes­nių iš­nau­do­ji­mo for­mų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas įvar­di­jo ir ver­ba­vi­mą ka­ro veiks­mams, ži­no­ma, čia kal­ba­ma ne apie Pran­cū­zi­jos sve­tim­ša­lių le­gio­ną.