Pa­va­sa­rio ne­pa­grei­tin­si, in­ter­ne­tą – ga­li

Siū­le­lis, per­ke­lian­tis į XXI am­žių

„In­for­ma­ci­ją švie­sos grei­čiu jis tik­rai at­ga­be­na, bet na­muo­se švie­siau dėl švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to ne­bus. Švie­siau bus tik gal­vo­je, nes toks in­ter­ne­tas pa­dės ko­ky­biš­kiau dirb­ti, mo­ky­tis, ben­drau­ti ir pra­mo­gau­ti“, – sa­ko Klai­pė­dą švie­so­lai­di­niu in­ter­ne­tu ap­rū­pi­nan­tis „Te­lia“ in­ži­nie­rius Min­dau­gas Švo­ba.

Jis pa­tvir­ti­na, kad izo­liuo­tos, plau­ko sto­rio stik­li­nės gi­jos nei švie­sos, nei ki­to­kių ban­gų į iš­orę ne­sklei­džia. „Jei ir per­kirp­tum, nei spin­du­lių, nei švie­se­lės ki­ta­me ga­le pli­ka aki­mi ne­pa­ma­ty­tum“, – tei­gia M. Švo­ba.

Švie­so­lai­di­nį in­ter­ne­tą pir­mą­kart iš­ban­džiu­sius žmo­nes nu­ste­bi­na jo grei­tis, o iš­ly­dė­da­mi in­ži­nie­rių žmo­nės džiau­gia­si, kad pa­ga­liau gy­vens XXI am­žiu­je.

Švie­so­lai­dis rū­sy­je – ne agur­kams ma­ri­nuo­ti

Grei­to ir sta­bi­laus in­ter­ne­to žmo­nėms la­biau­siai rei­kia na­muo­se, ypač da­bar, per ka­ran­ti­ną, kai tarp ke­tu­rių sie­nų pra­lei­džia­me ko­ne vi­są pa­rą. Bet pa­si­tai­ko ir iš­skir­ti­nių at­ve­jų.

An­tai vie­nas M. Švo­bos klien­tas švie­so­lai­di­nį in­ter­ne­tą įsi­ve­dė... dau­gia­bu­čio na­mo rū­sy­je. Mat ten mo­bi­lu­sis ry­šys – sil­pnas, o žmo­gus rū­sy­je ma­lo­niai leis­da­vo lai­ką įsi­ren­gęs po­il­sio erd­vę su sū­ku­ri­ne vo­nia.

Žiū­rė­ti fil­mus sprag­sint vo­nios bur­bu­liu­kams su švie­so­lai­džiu ga­li­ma net ir bun­ke­ry­je, su są­ly­ga, kad iki jo bus at­ves­tas ko­ky­biš­ko in­ter­ne­to lai­das.

Ki­tas klai­pė­die­čiui į at­min­tį įstri­gęs at­ve­jis – kai švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to lai­dą ati­tie­sė į 95-erių sen­jo­rės būs­tą.

Jai pa­ti­ki­mo in­ter­ne­to rei­kė­jo tam, kad ga­lė­tų vir­tu­a­liai ben­drau­ti su sa­vo pro­vai­kai­čiais.

Gy­ve­ni­mą kei­čian­tis ry­šys

Kad ko­ky­biš­ko in­ter­ne­to rei­kia vi­siems, pa­tvir­ti­na ir ki­ti „Te­lia“ in­ži­nie­riai.

Štai Tau­ra­gė­je be­si­dar­buo­jan­tis „Te­lia“ in­ži­nie­rius Ro­lan­das Ščer­ve­ni­nas pa­sa­ko­ja švie­so­lai­di­nį in­ter­ne­tą at­ve­dęs 85-erių sen­jo­rui ne­re­giui, ku­ris kom­piu­te­riu nau­do­ja­si va­do­vau­da­ma­sis gar­so ko­man­do­mis.

Tu­rė­da­mi grei­tą ir pa­ti­ki­mą in­ter­ne­tą, žmo­nės in­ter­ne­tu ben­drau­ja su Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je gy­ve­nan­čiais ar­ti­mai­siais, su­si­mo­ka mo­kes­čius, skai­to nau­jie­nas ar tie­siog pail­si žiū­rė­da­mi links­mus vaiz­de­lius. Ir nors moks­li­niais ty­ri­mais ne­įro­dy­ta, yra ma­nan­čių, kad švie­so­lai­di­nį in­ter­ne­tą įsi­ve­du­sius se­ne­lius daž­niau lan­ko anū­kai. Ypač tie, ku­riems svar­būs del­sos ro­dik­liai. Kas žai­džia kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus, su­pras.

Įve­da ir per 15 mi­nu­čių

Tau­ra­giš­kis taip pat pa­nei­gia mi­tą, kad švie­so­lai­di­nį in­ter­ne­tą įves­ti su­dė­tin­ga. „Kar­tą švie­so­lai­di­nį in­ter­ne­tą įve­džiau pa­sie­ny­je gy­ve­nan­čiam žmo­gui, kur ne­vei­kė net mo­bi­lu­sis ry­šys“, – sa­ko R. Ščer­ve­ni­nas.

Jei yra tech­ni­nės ga­li­my­bės, įpras­tai švie­so­lai­di­nis in­ter­ne­tas įve­da­mas tą pa­čią ar ki­tą die­ną nuo klien­to krei­pi­mo­si. Anot R. Ščer­ve­ni­no, dar­bai daž­niau­siai už­trun­ka nuo 15 mi­nu­čių iki po­ros va­lan­dų. Įsi­ve­dus švie­so­lai­dį, na­mų re­mon­tuo­ti tik­rai ne­rei­kia – blo­giau­sia, kas ga­li nu­tik­ti, tai sie­no­je iš­gręž­ta siau­ra sky­lė, nors daž­nu at­ve­ju ir jos ne­rei­kia, o lai­dus in­ži­nie­riai pa­si­sten­gia kaip įma­no­ma pa­slėp­ti.

Jei ir jūs no­ri­te pa­ties ga­lin­giau­sio švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to, kol „Te­lia“ sa­lo­nai už­da­ry­ti, dau­giau su­ži­no­ti ir jį už­si­sa­ky­ti ga­li­te už­su­kę į „Te­lia“ in­ter­ne­to sve­tai­nę www.te­lia.lt ar­ba pa­skam­bi­nę tel. 1817.

https://youtu.be/W7FUvIs_y_I