Me­ta­lų bu­vi­mas or­ga­niz­me ne­bū­ti­nai reiš­kia pa­vo­jų svei­ka­tai

Li­na Gri­ny­tė-Jau­niš­kie­nė
Komentarai (3)
2020 Sausis 10
   Spe­cia­lis­tai pa­vo­jaus Aly­taus mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jų svei­ka­tai ne­įžvel­gia. Ta­čiau bū­ti­na įver­tin­ti, su ko­kio­mis dar che­mi­nė­mis me­džia­go­mis ug­nia­ge­siai su­si­du­ria ge­sin­da­mi gais­rus, ko­kia yra ge­si­ni­mo pu­tų che­mi­nė su­dė­tis, ar yra jo­se sun­kių­jų me­ta­lų, ap­tik­tų ug­nia­ge­sių or­ga­niz­muo­se. Artūro Mažeikos nuotr.
Spe­cia­lis­tai pa­vo­jaus Aly­taus mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jų svei­ka­tai ne­įžvel­gia. Ta­čiau bū­ti­na įver­tin­ti, su ko­kio­mis dar che­mi­nė­mis me­džia­go­mis ug­nia­ge­siai su­si­du­ria ge­sin­da­mi gais­rus, ko­kia yra ge­si­ni­mo pu­tų che­mi­nė su­dė­tis, ar yra jo­se sun­kių­jų me­ta­lų, ap­tik­tų ug­nia­ge­sių or­ga­niz­muo­se. Artūro Mažeikos nuotr.
Pa­skel­bus Aly­taus gais­rą ge­si­nu­sių gais­ri­nin­kų svei­ka­tos ty­ri­mų re­zul­ta­tus, vi­suo­me­nei ky­la ne­ma­žai klau­si­mų, su­si­ju­sių su sun­kiai­siais me­ta­lais, ku­rių bu­vo nu­sta­ty­ta ti­ria­mų­jų or­ga­niz­muo­se. Tei­rau­ja­ma­si, ar tie me­ta­lai ne­ga­lė­jo pa­tek­ti ir į ki­tų gy­ven­to­jų or­ga­niz­mus.

Sun­kių­jų me­ta­lų ras­tu­me kiek­vie­na­me iš mū­sų

Na­cio­na­li­nis vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (NVSC) in­for­muo­ja, kad įvai­rios che­mi­nės me­džia­gos ap­lin­ko­je eg­zis­tuo­ja vi­są lai­ką.

Šiuo me­tu yra ži­no­ma apie 5 tūkst. che­mi­nių me­džia­gų, ku­rios į ap­lin­ką pa­ten­ka na­tū­ra­liai ar dėl žmo­gaus veik­los. Da­lis to­kių me­džia­gų yra me­ta­lai ir me­ta­loi­dai, ku­rie yra mū­sų na­tū­ra­lios ap­lin­kos da­lis, ran­da­mi že­mės plu­to­je, dir­vo­že­my­je ir uo­lie­no­se, ore ir van­de­ny­je. Pa­žy­mė­ti­na, kad aliu­mi­nis yra la­biau­siai že­mė­je pa­pli­tęs me­ta­las, ku­ris su­da­ro net 7,9 proc. že­mės plu­tos ma­sės.

Na­tū­ra­lu, kad tam tik­ra me­ta­lų da­lis yra au­ga­luo­se, gy­vū­nuo­se, taip pat ir žmo­gaus or­ga­niz­me. Žmo­nės pri­si­tai­kę gy­ven­ti che­mi­nių me­džia­gų ap­sup­ty­je, to­dėl jų or­ga­niz­me vi­sa­da ga­li bū­ti ran­da­ma tok­si­nių che­mi­nių me­džia­gų gru­pei pri­ski­ria­mų jun­gi­nių.

Pa­grin­di­niai me­ta­lų šal­ti­niai yra na­tū­ra­lūs, gam­ti­niai (uo­lie­nų ir dir­vo­že­mio ero­zi­ja, at­mo­sfe­rinės nuo­sė­dos, vul­ka­nų iš­si­ver­ži­mai ir t. t.) ar­ba su­si­ję su žmo­gaus veik­la (at­lie­kos, nuo­te­kos, trans­por­to ir pra­mo­nės iš­me­ta­mo­sios du­jos bei dū­mai, gais­rai, rū­ky­mas ir t. t.) įvai­rio­se pra­mo­nės ša­ko­se ir bui­ty­je.

Pa­grin­di­nis gyv­si­dab­rio bei ar­se­no šal­ti­nis žmo­nių or­ga­niz­me yra žu­vis ir jū­ros gė­ry­bės, aliu­mi­nio – tam tik­ri vais­tai, kad­mio – dar­žo­vės, grū­di­nės kul­tū­ros, ta­ba­kas. Me­ta­lų ir me­ta­loi­dų ran­da­ma ir ne mais­to pro­duk­tuo­se, pa­vyz­džiui, aliu­mi­nio yra pra­kai­ta­vi­mą ma­ži­nan­čiuo­se pro­duk­tuo­se, chro­mo – įvai­riuo­se da­žuo­se, me­die­nos ap­sau­gos prie­mo­nė­se, gyv­si­dab­rio – elek­tros prie­tai­suo­se, dan­tų amal­ga­mo­se, liu­mi­nes­cen­ci­nė­se lem­po­se.

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Neu­ro­moks­lų ins­ti­tu­to Tok­si­ko­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos dar­buo­to­jos dr. Ri­ma Na­gi­nie­nė ir dr. Lo­re­ta Stru­my­lai­tė pa­brė­žia, kad ter­mi­nas „sun­ku­sis me­ta­las“ ne­bū­ti­nai at­spin­di to ele­men­to kenks­min­gu­mą ar tok­siš­ku­mą.

Da­lis va­di­na­mų­jų sun­kių­jų me­ta­lų, to­kių kaip ge­le­žis, cin­kas, va­ris, chro­mas, ko­bal­tas, mo­lib­de­nas, yra gy­vy­biš­kai bū­ti­ni nor­ma­liam or­ga­niz­mo funk­cio­na­vi­mui.

Kai ku­rie me­ta­lai: ge­le­žis, man­ga­nas, chro­mas, cin­kas, va­ris, ar me­ta­loi­das se­le­nas yra kar­tu ir bū­ti­ni or­ga­niz­mo gy­vy­bi­nei veik­lai pa­lai­ky­ti, ir tok­siš­ki, t. y. or­ga­niz­me jų tu­ri bū­ti tam tik­ra kon­cen­tra­ci­ja, nes per ma­žos ar per di­de­lės kon­cen­tra­ci­jos ga­li su­kel­ti svei­ka­tos su­tri­ki­mus.

Aliu­mi­nis nė­ra sun­ku­sis me­ta­las, ta­čiau daž­nai va­di­na­mas sun­kiuo­ju dėl sa­vo nau­do­ji­mo me­ta­lur­gi­jos pra­mo­nė­je.

Yra ži­no­ma, kad de­gant pa­dan­goms iš­si­ski­ria cin­kas, kad­mis, chro­mas, ar­se­nas, švi­nas, ko­bal­tas, ni­ke­lis. Sun­kie­ji me­ta­lai bu­vo tir­ti gais­ro pa­veik­tų te­ri­to­ri­jų ore, dir­vo­že­my­je, dar­žo­vė­se, van­de­ny­je, pie­ne ir pa­di­dė­ju­sių kon­cen­tra­ci­jų ne­bu­vo nu­sta­ty­ta.

To­dėl spe­cia­lis­tai pa­vo­jaus Aly­taus mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jų svei­ka­tai ne­įžvel­gia. Ta­čiau bū­ti­na įver­tin­ti, su ko­kio­mis dar che­mi­nė­mis me­džia­go­mis ug­nia­ge­siai su­si­du­ria ge­sin­da­mi gais­rus, ko­kia yra ge­si­ni­mo pu­tų che­mi­nė su­dė­tis, ar yra jo­se sun­kių­jų me­ta­lų, ap­tik­tų ug­nia­ge­sių or­ga­niz­muo­se.

Bū­ti­ni pa­pil­do­mi ty­ri­mai

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to kli­ni­ki­nės tok­si­ko­lo­gi­jos gy­dy­to­jas Jo­nas Šur­kus at­krei­pia dė­me­sį, kad sun­kių­jų me­ta­lų ir tok­si­nių me­džia­gų kon­cen­tra­ci­jos nor­mos žmo­gaus or­ga­niz­me nė­ra nu­sta­ty­tos. In­for­ma­ci­jos šal­ti­niuo­se pa­pras­tai yra re­mia­ma­si vi­du­ti­nė­mis svei­kų žmo­nių or­ga­niz­muo­se ran­da­mo­mis jų kon­cen­tra­ci­jo­mis, ku­rios ga­li bū­ti skir­tin­gos ne tik skir­tin­go­se ša­ly­se, bet net ir skir­tin­go­se vie­to­vė­se ar pro­fe­si­nė­se žmo­nių gru­pė­se.

„Di­des­nės už vi­du­ti­nes sun­kių­jų me­ta­lų kon­cen­tra­ci­jos ro­do bu­vu­sius žmo­gaus kon­tak­tus su šio­mis me­džia­go­mis, ta­čiau ap­si­nuo­di­ji­mas nu­sta­to­mas ne pa­gal vie­no ar ki­to me­ta­lo kon­cen­tra­ci­ją žmo­gaus or­ga­niz­me, bet pa­gal kli­ni­ki­nius simp­to­mus. Rei­kia pa­žy­mė­ti ir tai, kad tok­si­nės sun­kių­jų me­ta­lų kon­cen­tra­ci­jos daž­niau­siai yra daug kar­tų di­des­nės už vi­du­ti­nes ran­da­mas gy­ven­to­jų krau­jy­je“, – tei­gia J.Šur­kus.

Pa­sak gy­dy­to­jo, no­rint įver­tin­ti sun­kių­jų me­ta­lų po­vei­kį svei­ka­tai, ne­abe­jo­ti­nai yra rei­ka­lin­gi pa­pil­do­mi ir pa­kar­to­ti­niai tok­si­ko­lo­gi­niai ty­ri­mai, taip pat ga­li bū­ti rei­ka­lin­gas ir de­ta­les­nis žmo­nių iš­ty­ri­mas. Gy­dy­to­jo nuo­mo­ne, ug­nia­ge­sių svei­ka­tos būk­lės ver­ti­ni­me tu­rė­tų da­ly­vau­ti ir dar­bo me­di­ci­nos gy­dy­to­jai.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (SAM) pri­ta­ria, kad bū­ti­na at­lik­ti iš­sa­mes­nius ty­ri­mus, no­rint at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­kius pa­da­ri­nius ug­nia­ge­sių svei­ka­tai iš tik­rų­jų su­kė­lė ge­sin­tas gais­ras. Ne ma­žiau svar­bu įver­tin­ti ir ki­tų gy­ven­to­jų svei­ka­tą, to­dėl bus vyk­do­mas bio­mo­ni­to­rin­gas, ku­rio me­tu bus ti­ria­mi Aly­taus mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai, ir pa­ly­gi­ni­mui – ki­tų mies­tų gy­ven­to­jai ir ug­nia­ge­siai, ku­rie ne­ge­si­no gais­ro Aly­tu­je.

    Komentaras

    Kai kitaicai susprogdino atominę, po valandos jau krateriu marširavo kareiviai ir jiems nebuvo nieko, kaip niekas jų daugiau ir nebematė! Teisingu keliu einat ,draugiai...

    Komentaras

    Matyt reiškia, vitaminus. Vieni jausdami vitaminų stygių perka už nemažus pinigus. Alytiškiams nemokamai padavė. Tik tie patys vitaminai dirvožemį ir vandenį..., na o žmogui..? Nors valstybėje svarbiausia žmogus. Bet Lietuvoj tik Konstitucijoj. Realiam gyvenime kitaip.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.