Kai­my­nų len­kų ža­lio­ji eko­no­mi­ka – ke­liais žings­niais prie­šais mus (2)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
 Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Alytaus kraš­to verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė.
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Alytaus kraš­to verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Lie­tu­vos smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo ta­ry­ba, ku­riai ne pir­mą ka­den­ci­ją va­do­vau­ja aly­tiš­kė Da­lia Ma­tu­kie­nė, ša­lies ūki­nin­kams ir smul­kaus ver­slo at­sto­vams su­ren­gė pa­žin­ti­nę iš­vy­ką į lie­tu­viš­ką­sias Len­ki­jos že­mes, Puns­ko kraš­tą. Iš­vy­ka – vie­na iš vyk­do­mos pro­gra­mos „So­cia­liai orien­tuo­tos ža­lio­sios bei žie­di­nės eko­no­mi­kos įgy­ven­di­ni­mas Aly­taus mies­te“ da­lių. Su­si­pa­žin­ta su se­nas tvir­tas po­zi­ci­jas tu­rin­čia ša­lies že­mės ūkio po­li­ti­ka, ža­lio­sios eko­no­mi­kos su­for­muo­tais so­cia­li­niais ko­o­pe­ra­ty­vais. Vieš­na­gė pas kai­my­nus iš­sklai­dė mi­tą, kad tik stam­būs ūkiai tu­ri per­spek­ty­vą, pa­ma­ty­ta, kad ga­li­ma ir sa­va­me kraš­te, tu­rint ga­ba­lė­lį že­mės, dirb­ti ir už­si­dirb­ti bei gra­žiai gy­ven­ti, iš­leis­ti į moks­lus vai­kus.

So­cia­liai orien­tuo­ta ža­lio­sios eko­no­mi­kos pro­gra­ma, tai – ma­žų įmo­nių, krau­tu­vė­lių, ku­rio­se pro­duk­ci­ją ga­min­tų vie­ti­niai ga­min­to­jai, kū­ri­mas kai­mo te­ri­to­ri­jo­se.

Vie­nas iš pa­grin­di­nių ža­lio­sios eko­no­mi­kos tiks­lų – per­dirb­ti pie­ną, mė­są, ne­par­duo­ti jos ne­per­dirb­tos ma­žiau­sia kai­na.

Vie­to­je per­dirb­ta pro­duk­ci­ja ga­lė­tų bū­ti tie­kia­ma vie­tos mo­kyk­loms, dar­že­liams, se­ne­lių na­mams, so­cia­liai rem­ti­niems žmo­nėms.

No­rint tai pa­siek­ti, ta­ry­bos pir­mi­nin­kės D.Ma­tu­kie­nės tei­gi­mu, rei­kia į smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo gran­di­nę įtrauk­ti ne tik vie­tos ben­druo­me­nę, bet ir sa­vi­val­dą.

Glau­des­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo rei­kia tuo po­žiū­riu, kad im­tų ma­žė­ti skur­das, di­dė­tų ga­li­my­bė smul­kie­siems ūki­nin­kams tu­rė­ti sa­vo var­to­to­jus. Iš tik­rų­jų kur­ti eko­no­mi­ką.

So­cia­li­nio ver­slo, ku­ris ne­už­dirb­tų di­de­lio pel­no, įsi­kū­ri­mui kai­me rei­kia pa­leng­vi­ni­mų. Bū­ti­nas ir kai ku­rių įsta­ty­mų kei­ti­mas. Pa­vyz­džiui, pa­kei­tus Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą, kad jis ne­bū­tų tai­ko­mas ati­tin­ka­mu spin­du­liu ap­link vie­tą, ku­rio­je įsi­stei­gęs ža­lio­sios eko­no­mi­kos ver­slas, vie­ti­nė­se moks­lo ir svei­ka­tos įstai­go­se esan­tys žmo­nės bū­tų mai­ti­na­mi vie­tos ūki­nin­kų ir ver­sli­nin­kų tie­kia­mais mais­to pro­duk­tais.

Smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo ta­ry­bos dir­ba­ma su moks­li­nin­kais, su­si­ti­ki­nė­ja­ma su kai­mo žmo­nė­mis, ben­druo­me­nė­mis, dis­ku­tuo­ja­ma ir jau­čia­ma, kad žmo­nės no­rė­tų kur­ti ma­žas įmo­nė­les, kur­ti šei­mos ver­slus. Ta­ry­ba jau vie­ni­ja ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių ver­sli­nin­kų.

Pa­sak Vil­niaus uni­ver­si­te­to Eko­no­mi­kos fa­kul­te­to pro­fe­so­riaus Da­liaus Se­ra­fi­no, ta­ry­ba pa­siū­ly­mų val­dan­tie­siems bu­vo pa­tei­ku­si dar 2012 me­tais, bet la­bai ma­žais žings­ne­liais ju­da­ma į prie­kį, šian­dien ben­dros ten­den­ci­jos vis dar ne­pa­lan­kios ne­di­de­liam ver­slui, smul­kiems pre­ky­bi­nin­kams.

Ta­ry­bos na­rys Al­gi­man­tas Bel­zus at­vi­rai kal­bė­jo, kad jį kai­my­nų, Puns­ko vals­čiaus, pa­vyz­dys ža­vi: ja­me – 150 ver­sli­nin­kų. Ir vi­si tu­ri vie­no­das ga­li­my­bes nuo ma­žų iki stam­bes­nių.

„Ne­ži­nau, ar ki­to­je pu­sė­je sie­nos, jau San­grū­dos se­niū­ni­jo­je, yra nors vie­nas ver­sli­nin­kas. Tos ūki­nin­ka­vi­mo tra­di­ci­jos mums iš kai­my­nų len­kų mo­ky­tis ir mo­ky­tis. Mū­suo­se įpras­ta lėk­ti kuo to­liau sem­tis pa­tir­ties, bet aš vi­siems sa­kau, kad rei­kia nu­va­žiuo­ti ir ap­lan­ky­ti Puns­ko ūki­nin­kus. Čia esa­ma ir tik­ros sa­vi­val­dos, tad šei­mos ūkiai pui­kiai iš­gy­ve­na ir tu­rė­da­mi 50 ar dar ma­žiau hek­ta­rų že­mės“, – sa­ko A.Bel­zus.

Lie­tu­viams iš po ko­jų iš­muš­tas pa­grin­das

Lie­tu­vos smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo na­rių ir Aly­taus mies­to de­le­ga­ci­ją Puns­ke pri­ėmė prieš ge­rą sa­vai­tę gar­bės žen­klu „Už pa­sau­lio lie­tu­vių nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ ap­do­va­no­tas Puns­ko vals­čiaus vir­šai­tis Vy­tau­tas Liš­kaus­kas, vir­šai­čio pa­va­duo­to­jas Jo­nas Vai­čiu­lis ir vals­čiaus ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Ele­na Vai­lio­nie­nė.

Jie no­riai da­li­jo­si pa­tir­ti­mi, bu­vo tie­siog už­vers­ti lie­tu­viams rū­pi­mais klau­si­mais apie ūkius ir ver­slą.

Ma­ži ūki­nin­kai čia spe­cia­li­zuo­ja­si, jei tu­ri mel­žia­mų kar­vių, tai kiau­lių ne­au­gi­na, jų mė­są per­ka. Va­žiuo­ja į sker­dyk­lą ir nu­si­per­ka di­des­nį kie­kį sker­die­nos.

„Čia ir­gi nė­ra ro­jus. Mes ūki­nin­kams ir ver­sli­nin­kams pa­ta­ria­me, yra tei­si­nin­kas, ku­ris su­tei­kia in­for­ma­ci­jos, sten­gia­mės kuo grei­čiau su­tvar­ky­ti vi­sus do­ku­men­tus. At­si­ran­da žmo­nių iš Lie­tu­vos, ku­rie no­ri vyk­dy­ti dau­giau­sia trans­por­to ver­slą, ski­ria­me žmo­gų, ku­ris su­tvar­ko vi­sus do­ku­men­tus. Ei­lė­je sto­vi ke­li šim­tai. Kaž­kas ne­ge­rai, jei ver­slas bė­ga į ki­tą ša­lį“, – pa­ste­bi Puns­ko vals­čiaus va­do­vai.

Pre­ky­bi­niai ko­o­pe­ra­ty­vai ir šei­mos ver­slai šia­me kraš­te vei­kia nuo se­nų se­no­vės. Ypač gi­lias tra­di­ci­jas tu­ri pie­ni­nės. Kiek­vie­na tu­ri ta­ry­bą. Įne­ši įna­šą, gau­ni kai­ną už, tar­kim, pie­ną, ku­ri prieš šven­tes yra pa­di­di­na­ma.

Len­ki­jo­je pie­nas par­duo­tu­vė­je per­ka­mas ga­na pi­giai, o ūki­nin­kams už jį mo­ka­ma bran­giau. Lie­tu­vo­je yra ki­taip, pie­nas su­per­ka­mas už la­bai ma­žą kai­ną, o par­duo­da­mas – už la­bai di­de­lę. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis už ne­per­dirb­tą pro­duk­ci­ją – 5 pro­cen­tai, už per­dirb­tą – 8, o pas mus – 21 pro­cen­tas.

Puns­kie­čiai abe­jo­ja, ar šio mo­kes­čio su­ma­ži­ni­mas nu­muš­tų pre­kių kai­ną. Lie­tu­vo­je ma­ža rin­ka, ne­daug pre­ky­bos tin­klų, ga­li­ma ti­ki­my­bė su­si­tar­ti, be to, smul­kie­siems ver­sli­nin­kams sun­ku pra­si­brau­ti prie di­džių­jų.

Len­ki­jo­je vi­si pie­no ga­min­to­jai ko­o­pe­ruo­ja­si, jie kaip da­li­nin­kai. Kau­pia­ma bei in­ves­tuo­ja­ma ir da­lis jų pi­ni­gų, ku­rie iš­sto­ju­siems iš ko­o­pe­ra­ty­vo per ke­le­rius me­tus yra grą­ži­na­mi.

Puns­kie­čiai dar pa­ste­bė­jo, kad Lie­tu­vo­je nė­ra šei­mos po­li­ti­kos. Len­ki­jo­je ūkiai ir ver­slai per­duo­da­mi iš kar­tos į kar­tą, vai­kai šei­mos ūky­je iš­moks­ta eko­no­mi­kos ži­nių. Ak­cen­ta­vo ir ti­kė­ji­mo svar­bą, kas taip pat pri­ri­ša prie šei­mos.

Lie­tu­viams so­viet­me­tis iš po ko­jų iš­mu­šė pa­grin­dą, rei­kia jį iš nau­jo for­muo­ti, lais­va Lie­tu­va tu­ri bū­ti at­sa­kin­ga už šei­mą. To­kią po­zi­ci­ją tu­rin­ti kai­my­ni­nė Len­ki­ja – dviem žings­niais ir ei­na prie­šais mus.

Iš Tau­ra­gės sa­vi­val­dy­bės vy­kę ūki­nin­kai ne­slė­pė ap­mau­do dėl mū­sų ša­lies ir Len­ki­jos sa­vi­val­dos skir­tu­mų, ir ne tik dėl to, kad nė­ra ap­lin­kos ver­slui kur­tis. Žmo­gaus ir val­džios san­ty­kiai mū­suo­se ne­pri­ar­tin­ti, sil­pnas smul­kių­jų ver­sli­nin­kų ir sa­vi­val­dos ben­dra­vi­mas.

Pa­ste­bė­ta, kad pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais kaž­kiek šei­mos ver­slui bu­vo ski­ria­ma dė­me­sio, ra­do­si krau­tu­vė­lių, bet, ne­su­lau­ku­sios pa­lai­ky­mo, jos iš­ny­ko.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vęs Aly­taus mies­to vi­ce­me­ras Ša­rū­nas Klė­ge­ris tei­gė, kad, kal­bant apie ver­slą Lie­tu­vo­je, trūks­ta mąs­ty­mo, ku­ris at­ei­na su lai­ku.

„Smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis ver­slas –  vi­sų eko­no­mi­kų pa­grin­das. Aš vi­sa­da sa­kiau, kad rei­kia ver­slaus mąs­ty­mo. Sa­vi­val­dy­bė ne­ku­ria ver­slo, ji tam su­da­ro są­ly­gas. Ža­lio­ji eko­no­mi­ka – tai ma­no, ne kaip po­li­ti­ko, o kaip ver­sli­nin­ko, po­žiū­riu, – pla­tus ir di­de­lis ga­li­my­bių ra­tas“, – to­kias min­tis iš­sa­kė Š.Klė­ge­ris.

So­cia­liai orien­tuo­tos ža­lio­sios bei žie­di­nės eko­no­mi­kos pir­mie­ji žings­niai Aly­taus mies­te

Pro­gra­ma „So­cia­liai orien­tuo­tos ža­lio­sios bei žie­di­nės eko­no­mi­kos įgy­ven­di­ni­mas Aly­taus mies­te“ su­tei­kė ga­li­my­bę su­reng­ti ir dau­giau ren­gi­nių, mo­ky­mų,kon­sul­ta­ci­jų, ku­rių tu­ri­nys orien­tuo­tas į prak­ti­nius as­pek­tus, tiks­li­nes gru­pes ir Aly­taus mies­to spe­ci­fi­ką. Te­mos įvai­rios: smul­kaus ver­slo stra­te­gi­nis pla­na­vi­mas, įdie­giant nau­jus tech­no­lo­gi­nius pro­ce­sus, Aly­taus mies­to spe­ci­fi­ka,so­cia­li­nio ver­slo plėt­ra, so­cia­li­nių tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įgy­ven­di­ni­mas, ben­dra­dar­biau­jant Aly­taus mies­te, ko­kios ša­lys ga­li ben­dra­dar­biau­ti, sie­kiant re­zul­ta­to,  ben­dra­dar­bia­vi­mas ir klas­te­ri­za­ci­ja, žie­di­nės, ža­lio­sios ir so­cia­li­nės eko­no­mi­kų plėt­ros įgy­ven­di­ni­mo pro­gra­mos, bū­dai ir prie­mo­nės.

 Į pro­gra­mą įtrauk­ta pa­žin­tis su ma­žais vie­tos ūkiais ir per­dir­bė­jais, NVO, vie­šo­jo val­dy­mo ir sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jo­mis, nau­ji pro­ce­sai ir jų įgy­ven­di­ni­mas, re­mian­tis Len­ki­jos ir Vo­kie­ti­jos pa­vyz­džiais.

Iš­ban­dy­ta pa­tir­tis: tur­ge­ly­je Vil­niu­je bu­vo pri­sta­ty­ti pro­duk­tai, ana­li­zuo­tas ben­dra­vi­mas su NVO bei vie­tos ben­druo­me­ne. 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Lenkai visa galva lenkia lietuvius. Tikrai pas kaimynus yra ko pasimokyti ir nereikėtų kratytis jų produktų, nes smulkūs ūkiai tiek trąšų nepila į savo laukus, juos tręšia savo gyvulių mėšlu. Šaunuolė Dalia, kad nuvežė ir parodė, jog stambinti ūkių nereikia ir nėra ko žalių kryžių mums paisyti, juos stato visko pertekę, šimtus ha valdantys ūkininkai, kurie be chemijos neapsieina.

Kiti straipsniai