Aly­tus tam­pa tu­ris­tų tiks­lu

Aly­tu­je pa­si­lie­ka ke­lioms die­noms

Gal­būt dau­ge­liui ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad Aly­tus yra tik sto­te­lė ke­ly­je į di­des­nį mies­tą, vis dėl­to Aly­taus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro vy­riau­sio­ji tu­riz­mo spe­cia­lis­tė Bi­ru­tė Ma­laš­ke­vi­čiū­tė tei­gia, kad pa­dau­gė­jo žmo­nių, ku­rie ne tik at­va­žiuo­ja api­bėg­ti ob­jek­tus, bet pa­si­lie­ka Aly­tu­je dviem ar net ke­lioms die­noms ir ty­ri­nė­ja mies­tą.

„Žmo­nės su šei­mo­mis at­va­žiuo­ja pas mus iš Kau­no, Vil­niaus, Že­mai­ti­jos, Aukš­tai­ti­jos, po­il­siau­to­jai iš Birš­to­no, Drus­ki­nin­kų. Jie do­mi­si ir no­ri pa­žin­ti Aly­taus kraš­tą. Aly­tu­je lie­ka ke­lioms die­noms, kad vie­ną die­ną skir­tų mies­to pa­ma­ty­mui, o ki­tą – ra­jo­no“, – pa­brė­­žia gi­dė.

Tu­ris­tų skai­čiaus au­gi­mu džiau­gia­si ir Aly­taus ar­che­o­lo­gi­jos mu­zie­jaus kon­sul­tan­tė Ru­gi­lė Švi­ri­nai­tė. „Vi­du­ti­niš­kai per die­ną į cen­tri­nį Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jų at­vyks­ta 50 žmo­nių, o Kau­no ro­tu­šę ap­lan­ko 30, ir tai ro­do, kad mū­sų mies­tas tik­rai po­pu­lia­rus. Pa­vyz­džiui, pra­ei­tą sa­vai­tę tu­rė­jau žmo­nių gru­pę iš Pa­kruo­jo. Jie la­bai džiau­gė­si, kad čia yra ką pa­ma­ty­ti, iš­girs­ti ir su­ži­no­ti. Pas juos nė­ra to­kių da­ly­kų kaip mu­zie­jai ar pa­žin­ti­niai ta­kai“, – sa­ko mu­zie­ji­nin­kė.

Šioms min­ti­mis pri­ta­rė Gra­ži­na iš Vil­niaus, ku­ri su šei­ma at­vy­ko pa­ke­liau­ti po Aly­taus mies­tą. Pa­klau­sus, ko­dėl pa­si­rin­ko ap­lan­ky­ti bū­tent Dzū­ki­jos sos­ti­nę, Vil­ma at­sa­ko: „Šią va­sa­rą su šei­ma nu­spren­dė­me ap­ke­liau­ti kuo dau­giau Lie­tu­vos ir at­ėjo lai­kas vyk­ti į Aly­tų. Nors čia esa­me tik pus­die­nį ir dar ne­spė­jo­me pa­ma­ty­ti vi­sų lan­ky­ti­nų ob­jek­tų, mums mies­tas la­bai pa­tin­ka, o ypač gam­ta.“

Ką bū­ti­na ap­lan­ky­ti Aly­taus kraš­te?

Aly­taus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro di­rek­to­rė Le­na Va­len­tai­tė-Gu­dzi­ne­vi­čie­nė pa­brė­žia, kad esant Aly­tu­je yra pri­va­lu ap­lan­ky­ti aukš­čiau­sią Lie­tu­vo­je pės­čių­jų ir dvi­ra­čių til­tą (jo aukš­tis 38,1 m). „Kas ap­lan­ko til­tą, ža­vi­si jo įspū­din­ga di­dy­be“, – tei­gia di­rek­to­rė.

Gi­dė B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė pri­du­ria, kad til­tas dar pa­trauk­lus tuo, jog nuo jo vyks­ta šuo­liai su al­pi­nis­tų vir­vė­mis, o juos ste­bė­ti la­bai įdo­mu tu­ris­tams.

Vie­na iš la­biau­siai re­ko­men­duo­ja­mų vie­tų, ku­rią siū­lo ap­lan­ky­ti vy­riau­sio­ji tu­riz­mo spe­cia­lis­tė – Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus mo­der­ni ir in­te­rak­ty­vi et­no­gra­fi­nė eks­po­zi­ci­ja „So­dzius Dzū­ki­jon“. „Eks­po­zi­ci­jo­je yra įreng­tas dzū­kiš­kas kie­mas su pir­kia. Ten be­veik vis­ką ga­li­mą lies­ti ir pa­jus­ti se­no­jo kai­mo dva­sią“, –pa­sa­ko­ja B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė. Daug tu­ris­tų kom­pli­men­tų su­si­lau­kia Au­dio­vi­zu­a­lių­jų me­nų cen­tras, įsi­kū­ręs res­tau­ruo­to­je bu­vu­sio­je Aly­taus si­na­go­go­je. Ga­li­ma pa­sig­ro­žė­ti ne tik nau­jam gy­ve­ni­mui at­gi­mu­siu se­nuo­ju pa­sta­tu, bet ir čia vei­kian­čia dai­li­nin­ko Vy­tau­to Ka­siu­lio pa­ro­da.

Aly­taus ra­jo­ne ap­lan­ky­ti pa­ta­ria­ma res­tau­ruo­tą ir iš­gra­žė­ju­sią Kur­nė­nų mo­kyk­lą – vie­nin­te­lę Lie­tu­vo­je at­pluk­dy­tą iš Ame­ri­kos. Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to gam­tos ta­ką, ja­me ga­li­ma ste­bė­ti ir gir­dė­ti nie­kad ne­nu­rims­tan­tį Žu­vin­to eže­ro gy­ve­ni­mą.

Pus­ket­vir­to šim­to met­rų il­gio liep­tas su paukš­čių ste­bė­ji­mo bokš­te­liu skir­tas ap­žvelg­ti Žu­vin­to eže­ro pa­kran­tes ir su­si­pa­žin­ti su tur­tin­gu eže­ro, jo pa­kran­tės nen­dry­nų ir krū­mų paukš­čių pa­sau­liu, pa­grin­di­nė­mis au­ga­lų rū­ši­mis.

But­ri­mo­nių vie­nin­te­lė­je Lie­tu­vo­je tri­kam­pė­je aikš­tė­je, įtrauk­to­je į Ur­ba­nis­ti­kos pa­min­klų są­ra­šą, ga­li­ma mė­gau­tis vie­nin­te­lio Lie­tu­vo­je sū­ku­ri­nio fon­ta­no kol­bo­je vaiz­du.

Ak­ty­vaus lais­va­lai­kio mė­gė­jams Aly­taus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tras yra iš­lei­dęs lanks­ti­nu­kus „Dvi­ra­čiu po Aly­tų“ bei „Aly­tus pės­čio­mis“. Apie pas­ta­rą­jį L.Va­len­tai­tė-Gu­dzi­ne­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, kad bū­tent šis marš­ru­tas tam­pa vis po­pu­lia­res­nis: „Vaikš­čio­ji­mas da­bar yra ne tik svei­kas, bet ir ma­din­gas, o pa­si­rin­kus bū­tent šį marš­ru­tą ga­li­ma pa­ma­ty­ti dau­gy­bę Aly­taus lan­ky­ti­nų ob­jek­tų ir ak­ty­viai bei svei­kai pra­leis­ti sa­vait­ga­lį. Par­si­siun­tus mo­bi­li­ą­ją pro­gra­mė­lę „Vi­sit Aly­tus“, šiais marš­ru­tais ga­li­ma ke­liau­ti su au­dio­gi­du.“

Jei­gu no­ri­te pail­sė­ti nuo mies­to šur­mu­lio, Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro di­rek­to­rė siū­lo ap­lan­ky­ti Vidz­gi­rio bo­ta­ni­nį draus­ti­nį. „Ja­me įreng­tas gam­tos pa­žin­ti­nis ta­kas, ku­ris yra ir Šv. Jo­kū­bo marš­ru­to da­lis, per jį per­ei­na vi­si pi­lig­ri­mai ir mes su­lau­kia­me la­bai ge­rų at­si­lie­pi­mų iš jų“, – kal­ba L.Va­len­tai­tė-Gu­dzi­ne­vi­čie­nė.

B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė pri­du­ria, kad šis pa­žin­ti­nis ta­kas yra la­bai aiš­kiai įreng­tas ir tu­ri la­bai įvai­rių bei įdo­mių sten­dų. Gi­dė tei­gia, kad prie kiek­vie­nos sto­te­lės ga­li­ma su­ži­no­ti in­for­ma­ty­vių fak­tų apie gy­vū­nus bei gam­tą.

„Įdo­mu tai, kad šis bo­ta­ni­nis draus­ti­nis yra įreng­tas mies­to te­ri­to­ri­jo­je ir ei­da­mas juo ga­li at­si­kvėp­ti nuo mies­to šur­mu­lio. Šį ta­ką per pan­de­mi­jos lai­ko­tar­pį at­ra­do ne tik tu­ris­tai iš ki­tų mies­tų, bet ir pa­tys aly­tiš­kiai“, – pa­sa­ko­ja B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė.

Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro di­rek­to­rė džiau­gia­si, kad dau­gu­ma lan­ky­ti­nų vie­tų yra pri­tai­ky­tos ne­įga­liems žmo­nėms, bei ti­ki­si, kad su lai­ku vi­si ob­jek­tai bus pri­ei­na­mi vi­siems: „Aiš­ku, yra ir ne­pri­tai­ky­tų ob­jek­tų, bet sa­vi­val­dy­bė at­si­žvel­gia į tai bei dir­ba tam, kad vi­sos lan­ky­ti­nos vie­tos bū­tų pri­ei­na­mos.“

Sva­jo­nių tu­ris­tas ir gi­das

Pa­klau­sus gi­dės B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tės, koks yra jos sva­jo­nių tu­ris­tas, ji at­sa­kė, kad tai yra kiek­vie­nas, ku­ris at­ei­na į eks­kur­si­ją, o eks­kur­si­jų gru­pės yra la­bai skir­tin­gos ir prie jų rei­kia tai­ky­tis. Ne­svar­bu, ar tai bū­tų vai­kai ar su­au­gu­sie­ji.

Gi­dė pri­dė­jo: „Kiek­vie­ną gru­pę rei­kia jaus­ti, pri­si­tai­ky­ti ir pa­sa­ko­ti apie tam tik­rus ob­jek­tus ar tam tik­ras is­to­ri­jas ta kal­ba, ku­rią eks­kur­san­tai no­ri gir­dė­ti. O jei­gu eks­kur­si­jos ne­si­klau­so ir ji ne­pa­vyks­ta, tai yra gi­do pro­ble­ma, nes jis ne­su­ge­ba pri­si­tai­ky­ti, su­do­min­ti.“

Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro di­rek­to­rė L.Va­len­tai­tė-Gu­dzi­ne­vi­čie­nė sa­ko, kad jai di­džiau­sias džiaugs­mas, kai žmo­nės at­ei­na ir do­mi­si. „O jei­gu tu­ris­tai at­ei­na pas mus pa­dė­ko­ti jau ap­lan­kę vi­sus ob­jek­tus, pa­si­da­ro dar sma­giau dirb­ti“, – šyp­so­si di­rek­to­rė.

Vil­nie­tė Gra­ži­na, kal­bė­da­ma apie sva­jo­nių gi­dą, pa­brė­žia, kad klau­san­tis gi­do pa­sa­ko­ji­mų svar­bu ma­ty­ti jo vei­de mei­lę dar­bui, pa­sa­ko­ji­mai tu­ri bū­ti įdo­mūs jam pa­čiam, o ta­da bus įdo­mu ir klau­sy­to­jui.

„Svar­biau­sia, kad bū­tų „ska­nu“ klau­sy­tis, ne­no­rė­tum eks­kur­si­jos me­tu įlįs­ti į te­le­fo­no ek­ra­ną ar ben­drau­ti su drau­gu. Sva­jo­nių gi­das tu­rė­tų įtrauk­ti taip, kad net is­to­ri­nės da­tos bū­tų įdo­mios“, – pri­dū­rė Gra­ži­na.