Suk­čių fab­ri­kas: me­na­mų in­ves­ti­ci­jų par­da­vė­jai maus­tė žmo­nes ke­liuo­se že­my­nuo­se

Šiau­lie­tė Vi­li­ja (pa­var­dė ne­at­sklei­džia­ma pa­šne­ko­vės sau­gu­mo su­me­ti­mais) prieš ku­rį lai­ką su­si­do­mė­jo „Fa­ce­bo­ok“ re­kla­mo­je pa­ma­ty­tu ra­gi­ni­mu in­ves­tuo­ti į šiuo­lai­ki­nes fi­nan­sų plat­for­mas. Pa­li­ku­si sa­vo kon­tak­ti­nius duo­me­nis, ji ne­tru­kus su­lau­kė siū­ly­mo in­ves­tuo­ti į ne­va la­bai pel­nin­gas fi­nan­si­nes prie­mo­nes, ku­rios ves­tų į „sva­jo­nių iš­si­pil­dy­mą“.

Kuk­lio­mis pa­ja­mo­mis dis­po­nuo­jan­ti Vi­li­ja pra­dė­jo nuo šim­to eu­rų. Anot mo­ters, kom­piu­te­rio ek­ra­ne ne­tru­kus jau mir­gė­jo skai­čiai, ro­dan­tys pui­kų šios in­ves­ti­ci­jos pel­nin­gu­mą.

„Per sa­vai­tę lai­ko, pa­gal juos, už­dir­bau 23 eu­rus“, – pri­si­mi­nė Vi­li­ja.

Sėk­min­gas in­ves­ti­ci­jų star­tas pa­ska­ti­no šiau­lie­tę sa­vo įna­šą pa­di­din­ti iki maž­daug 300 eu­rų. Tuo­met Vi­li­ja dar ne­ži­no­jo, kad ta­po suk­čių au­ka.

Anot pa­šne­ko­vės, ji bu­vo in­struk­tuo­ta sa­vo kom­piu­te­ry­je įdieg­ti in­ves­ti­ci­joms ne­va rei­ka­lin­gas pro­gra­mas. Kam tiks­liai jos bu­vo rei­ka­lin­gos – Vi­li­ja ne­su­pra­to.

Ma­ny­da­ma, kad in­ves­tuo­ja į šiuo­lai­ki­nes fi­nan­sų plat­for­mas va­ka­rie­tiš­kais pa­va­di­ni­mais, kaip „Cryp­toMB“, Vi­li­ja ta­po ge­rai su­tep­to me­na­mų in­ves­ti­ci­jų me­cha­niz­mo tai­ki­niu.

Pa­tik­liems, fi­nan­siš­kai ne­iš­pru­su­siems ar grei­to pra­tur­tė­ji­mo sva­jo­nė­mis gy­ve­nan­tiems žmo­nėms siū­lo­mos in­ves­ti­ci­jos į re­a­lios veik­los ne­vyk­dan­čius ver­slus. Va­dy­bi­nin­kai su iš­gal­vo­tais var­dais, ne­tik­ra in­ves­ti­ci­jų grą­žos sta­tis­ti­ka, su­klas­to­ti laiš­kai iš ban­kų ar vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų – tik ke­lios prie­mo­nės iš Ki­je­ve vei­kian­čios kom­pa­ni­jos „Mil­ton Group“ ar­se­na­lo.

Da­lį šių prie­mo­nių pa­ty­rė ir Vi­li­ja. Pa­vyz­džiui, ji ga­vo ru­siš­kai ir sklan­džia lie­tu­vių kal­ba su­ra­šy­tus laiš­kus, ra­gi­nan­čius kuo sku­biau ner­ti į me­na­mų in­ves­ti­ci­jų jū­rą. Vie­ną laiš­kų, ku­riuos Vi­li­ja per­siun­tė „Sie­nai“, pa­si­ra­šo „Ma­rius Mi­ka­laus­kas“ iš kom­pa­ni­jos „Cryp­to In­vest“. Ar toks as­muo iš tie­sų eg­zis­tuo­ja, nu­sta­ty­ti ne­pa­vy­ko. „Ma­rius“ laiš­ką kaž­ko­dėl siun­tė iš pa­što dė­žu­tės of­fer-of-the-day@of­fer-of-the-day.net, ku­ri nie­kaip ne­pri­me­na nei „Cryp­to In­vest“, nei – juo la­biau – ko­kio nors šios kom­pa­ni­jos dar­buo­to­jo.

Vi­li­ja lai­ku su­sig­rie­bė ir su­ge­bė­jo at­gau­ti da­lį pi­ni­gų. Tie­sa, ne iš va­dy­bi­nin­kų, ku­rie šiuos pi­ni­gus iš jos iš­vi­lio­jo. Anot mo­ters, da­lį įmerk­tų pi­ni­gų jai grą­ži­no ban­kas, ku­ria­me tu­ri­mą są­skai­tą ji nau­do­jo me­na­moms in­ves­ti­ci­joms. O skam­bu­čiai iš „in­ves­ti­ci­jų“ siū­ly­to­jų esą ne­si­lio­vė ir ne sy­kį pa­rei­ka­la­vus grą­žin­ti įmerk­tas lė­šas.

Ki­tiems in­ves­ti­ci­jos bai­gė­si daug liūd­niau nei Vi­li­jai – pra­ras­to­mis san­tau­po­mis, par­duo­tais bu­tais ir įklim­pi­mu į sko­las. Su ke­lio­mis au­ko­mis pa­šne­ko­vė tei­gė su­si­sie­ku­si pa­ti – jai „Fa­ce­bo­o­ke“ pa­skel­bus ra­gi­ni­mą at­si­liep­ti, su ja su­si­sie­kė kur kas la­biau nu­de­gę li­ki­mo drau­gai.

„Jie sten­gia­si pa­gau­ti se­nus žmo­nes, pen­si­nin­kus. (...) Tie yra „pa­ka­bi­na­mi“. Pas­kui „pa­ka­bi­na­mi“ la­bai jau­ni i žmo­nės, jau­nos šei­mos“, – įspė­ja Vi­li­ja.

Šios is­to­ri­jos cen­tri­nė fi­gū­ra – Ki­je­ve vei­kian­ti kom­pa­ni­ja „Mil­ton Group“, ku­rios dar­buo­to­jai me­džio­ja pa­tik­lius in­ves­tuo­to­jus ir mel­žia jų san­tau­pas ar, kri­ti­niais at­ve­jais, pri­ve­da žmo­nes prie pra­si­sko­li­ni­mo ir vi­siš­ko fi­nan­si­nio kra­cho.

Per­nai į Šve­di­jos lei­di­nį „Da­gens Ny­he­ter“ krei­pė­si pra­ne­šė­jas Alek­se­jus (var­das pa­keis­tas šal­ti­nio sau­gu­mo su­me­ti­mais). Jis in­for­ma­vo apie „Mil­ton Group“ vyk­do­mą mil­ži­niš­ko mas­to suk­čia­vi­mą – ir pa­tei­kė to įro­dy­mus.

Alek­se­jus pats dir­bo „Mil­ton Group“ biu­re Ki­je­ve ir ne­tru­ko su­pras­ti, kad čia vyks­ta la­bai ne­ge­ri da­ly­kai. Alek­se­jaus pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja pa­dė­jo tarp­tau­ti­nei žur­na­lis­tų ko­man­dai, ko­or­di­nuo­ja­mai žur­na­lis­ti­nių ty­ri­mų cen­tro OCCRP, at­skleis­ti, kas vyks­ta už „Mil­ton Group“ biu­ro sie­nų ir kaip čia su­plau­kian­tys mi­li­jo­nai griau­na žmo­nių gy­ve­ni­mus.

Lie­tu­vo­je kol kas nu­sta­ty­ti tik ke­li nuo „Mil­ton Group“ nu­ken­tė­ję as­me­nys, įskai­tant Vi­li­ją. Ti­kė­ti­na, kad nu­ken­tė­ju­sių­jų yra dau­giau.

Sen­jo­rai – sko­lo­se ir be pi­ni­gų mais­tui

67-erių mo­te­ris iš cen­tri­nės Šve­di­jos – vie­na iš maž­daug 180 „Mil­ton Group“ au­kų, su ku­rio­mis pa­vy­ko su­si­siek­ti tarp­tau­ti­nei žur­na­lis­tų ko­man­dai. Mo­te­ris suk­čiams ati­da­vė dau­giau nei 100 tūkst. do­le­rių: ati­da­vus san­tau­pas, jos var­du „in­ves­ti­ci­jų“ par­da­vė­jai ėmė pa­sko­las to­les­nėms „in­ves­ti­ci­joms“. Re­zul­ta­tas – pa­šne­ko­vė ne­iš­ga­li su­si­mo­kė­ti už nu­omą ir vos pra­si­mai­ti­na.

„Ne­be­tu­riu dėl ko gy­ven­ti“, – Šve­di­jos lei­di­niui „Da­gens Ny­he­ter“ sa­kė ji.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo bu­vu­si ap­gau­ta iliu­zi­jų, jog jos in­ves­tuo­ti pi­ni­gai ne­ša mil­ži­niš­ką pel­ną. „Ta­ve už­hip­no­ti­zuo­ja ir pra­plau­na sme­ge­nis“, – sa­kė ji.

Il­gą lai­ką pa­šne­ko­vė ma­nė už­dir­ban­ti daug pi­ni­gų. Bet kai ji pa­pra­šė iš­mo­kė­ti me­na­mą už­dar­bį, vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jom.

„Jie din­go“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris.

Dar vie­nas šve­das – 75-erių pen­si­nin­kas Os­te­nas Mo­ria­nas – suk­čiams ati­da­vė apie 41 tūkst. do­le­rių. „Da­gens Ny­he­ter“ gau­tuo­se vi­di­niuo­se „Mil­ton Group“ do­ku­men­tuo­se jis ap­ra­šo­mas štai taip: „Jis yra pas sa­vo drau­gą na­muo­se, nes ne­tu­ri pi­ni­gų mais­tui. Per­skam­bin­ti pir­ma­die­nį. Pra­ra­do 400 tūks­tan­čių (kro­nų).“

O.Mo­ria­nas „Da­gens Ny­he­ter“ žur­na­lis­tams pa­tvir­ti­no pra­ra­dęs pa­na­šią su­mą. Ma­ny­da­mas, kad in­ves­tuo­ja, į pen­si­ją iš­ėjęs sta­lius ėmė pa­sko­las su 39 proc. pa­lū­ka­no­mis.

„Ne­ži­nau, ką man da­ry­ti. Tik lauk­ti, kol mir­siu“, – sa­kė iki au­sų sko­lo­se įklam­pin­tas šve­das.

Dau­ge­liui „Mil­ton Group“ klien­tų in­ves­ta­vi­mas bai­gė­si bū­tent taip: ne ža­dė­tais pa­sa­kiš­kais pel­nais, o fi­nan­si­niu kra­chu. Vi­siš­kai ki­to­kį vaiz­dą pa­ma­tė­me pa­si­žval­gę po „Mil­ton Group“ va­do­vų pa­sky­ras so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se.

„Ki­je­vo vil­kas“

„Mil­ton Group“ va­do­vas Ja­co­bas Ke­sel­ma­nas so­cia­li­nia­me tin­kle „Ins­tag­ram“ pa­si­va­di­no „Ki­je­vo vil­ku“ („The Wolf of Kiev“), taip gal­būt ta­pa­tin­da­ma­sis su Le­o­nar­do Di­Cap­rio per­so­na­žu Ho­li­vu­do fil­me „Volst­ri­to vil­kas“. Fil­mas pa­sa­ko­ja tik­rą is­to­ri­ją apie JAV ver­sli­nin­ką Jor­da­ną Bel­for­tą, ku­rio su­kur­tas fik­ty­vių in­ves­ti­ci­jų me­cha­niz­mas iš­vi­lio­jo mi­li­jo­nus iš pa­tik­lių in­ves­tuo­to­jų. „Ki­je­vo vil­kas“, kaip ir „Volst­ri­to vil­kas“, de­monst­ruo­ja sil­pny­bę pra­ban­gai.

J.Ke­sel­ma­no „Ins­tag­ram“ pa­sky­ro­je ne­trūks­ta vaiz­dų su pra­ban­giais au­to­mo­bi­liais, atos­to­gų eg­zo­tiš­ko­se ša­ly­se aki­mir­kų. Tiks­liau, ne­trū­ko – „Ki­je­vo vil­ko“ pa­sky­ra šiuo me­tu jau ne­pri­ei­na­ma.

OCCRP su­si­sie­kus su J.Ke­sel­ma­nu, jis tvir­ti­no, jog „Mil­ton Group“ jo­kiu pi­ni­gų iš­vi­lio­ji­mu ne­už­si­ė­mė. „Ži­no­te, kaip tai vei­kia – in­ves­ta­vi­mas, „Fo­rex“... dau­ge­lis klien­tų pra­ran­da pi­ni­gus, nes ne­su­pran­ta, kaip tai vei­kia“, - tei­gė „Ki­je­vo vil­kas“.

Jis taip pat ti­ki­no, jog „Mil­ton Group“ tik tei­kė IT pa­slau­gas in­ves­ti­ci­jas pla­ti­nan­čioms įmo­nėms. Į to­les­nius klau­si­mus J.Ke­sel­ma­nas ne­at­sa­kė.

Eks­mi­nist­rų ver­slo part­ne­ris

Dar vie­nas as­muo, ku­rį „Mil­ton Group“ dar­buo­to­jai pa­ži­no­jo kaip vie­ną šio ver­slo sa­vi­nin­kų, yra Da­vi­das To­dua, iš Sa­kart­ve­lo ki­lęs Iz­ra­e­lio pi­lie­tis. Kaip ir „Ki­je­vo vil­kas“, jis sa­vo „Ins­tag­ram“ pa­sky­rą pa­va­di­no su aliu­zi­ja į ki­ną. Da­vid_to­dua_007 pa­sky­ro­je ra­do­me nuo­trau­kas su auk­si­niu „Ka­laš­ni­ko­vo“ au­to­ma­tu, pra­ban­gias ma­ši­nas ir ki­tus žais­liu­kus, ku­rie ga­lė­tų pa­puoš­ti fil­mus apie Džeim­są Bon­dą.

Anot pra­ne­šė­jo Alek­se­jaus, D.To­dua skam­bu­čių cen­tre lan­kė­si bent še­šis kar­tus, sy­kį – per­nai lap­kri­tį, kai jis svei­ki­no „Mil­ton Group“ dar­buo­to­jus per ne­pil­nus me­tus pri­trau­kus 50 mln. do­le­rių in­ves­ti­ci­jų.

„Mil­ton Group“ šven­čiant nau­juo­sius me­tus, „Ki­je­vo vil­kas“ J.Ke­sel­ma­nas į sce­ną pa­kvie­tė vy­rą var­du Da­vi­das, ku­rį pri­sta­tė kaip kom­pa­ni­jos „tė­vą“. Alek­se­jaus tei­gi­mu, tai bu­vo D.To­dua.

Anot Alek­se­jaus, D.To­dua pa­pras­tai ly­dė­da­vo ke­li as­mens sar­gy­bi­niai.

Šis as­muo skam­bu­čių cen­tro ofi­cia­liai ne­val­do: do­ku­men­tuo­se jo sa­vi­nin­ku nu­ro­do­mas Gru­zi­jos pi­lie­tis Irak­li Da­di­va­dze, apie ku­rį OCCRP ne­pa­vy­ko ras­ti jo­kios de­ta­les­nės in­for­ma­ci­jos.

Pats D.To­dua pa­tvir­ti­no bu­vęs „Mil­ton Group“ nau­ja­me­ti­nia­me va­ka­rė­ly­je – esą ten jį pa­kvie­tė J.Ke­sel­ma­nas. Ta­čiau vy­riš­kis ne­igė tu­rin­tis są­sa­jų su šiuo ver­slu. „Ne­su jo­kios kom­pa­ni­jos tė­vas. Esu iš­di­dus pen­kių vai­kų tė­vas“, – sa­kė jis.

Nors D.To­dua iš Sa­kart­ve­lo emig­ra­vo dar vai­kys­tė­je, gim­to­jo­je ša­ly­je jis tu­ri daug ver­slo ry­šių su įta­kin­gais po­li­ti­kais. Uk­rai­no­je D.To­dua val­do dvi įmo­nes su itin ge­rai ži­no­mu part­ne­riui – Da­vi­tu Ke­ze­raš­vi­li, bu­vu­siu Sa­kart­ve­lo gy­ny­bos mi­nist­ru ir bu­vu­siu šios ša­lies fi­nan­si­nės po­li­ci­jos va­do­vu. D.To­dua ir D.Ke­ze­raš­vi­li kar­tu val­do įmo­nę pa­va­di­ni­mu „Pro­ject Part­ners“. Ši ben­dro­vė taip pat tu­ri ben­drą ver­slą su dar vie­nu Sa­kart­ve­lo po­li­ti­ku – Pet­re Ci­ka­riš­vi­li, bu­vu­siu ša­lies že­mės ūkio mi­nist­ru.

Šio ty­ri­mo ei­go­je ne­nu­sta­ty­ta, kad su Sa­kart­ve­lo po­li­ti­kais su­si­ju­sios įmo­nės kaip nors pel­nė­si iš „Mil­ton Group“ ar skam­bu­čių cen­trų veik­los.

Biu­ras kaip šim­tai ki­tų. Be­veik

„Mil­ton Group“ skam­bu­čių cen­tras Ki­je­ve, iš pir­mo žvilgs­nio, at­ro­do kaip ei­li­nis biu­ras. Šim­tai par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kų sė­di vie­nas ša­lia ki­to, ap­si­kars­tę šiuo­lai­ki­ne ry­šio įran­ga, ir skam­bi­nė­ja esa­miems bei po­ten­cia­liems klien­tams.

Vie­nas va­dy­bi­nin­kas per die­ną pa­da­ro iki 300 skam­bu­čių. Toks in­ten­sy­vu­mas – bū­das įvyk­dy­ti mė­ne­si­nius par­da­vi­mų nor­ma­ty­vus ir taip už­si­tik­rin­ti ati­tin­ka­mą prie­dą prie at­ly­gi­ni­mo.

Įmo­nės dos­nu­mas sa­vo va­dy­bi­nin­kams pa­de­monst­ruo­tas nau­ja­me­ti­nia­me „Mil­ton Group“ va­ka­rė­ly­je. Čia ge­riau­si par­da­vė­jai ap­da­lin­ti pi­ni­gi­nė­mis pre­mi­jo­mis, au­to­mo­bi­liais. Vie­nam va­dy­bi­nin­kui įteik­tas pri­zas – ne­mo­ka­mas nau­do­ji­ma­sis bu­tu dvy­li­kai mė­ne­sių.

„Mil­ton Group“ skam­bu­čių cen­tras pa­da­lin­tas į sky­rius pa­gal va­dy­bi­nin­kų nau­do­ja­mas kal­bas: ru­sų, an­glų, is­pa­nų ir ki­tas. Va­dy­bi­nin­kai ne­ven­gia pri­sis­ta­ty­ti iš­gal­vo­tais var­dais, taip kur­da­mi pa­ti­ki­mo va­ka­rie­čio iliu­zi­ją.

Pa­vyz­džiui, vo­kie­čių kal­ba klien­tus ap­tar­nau­jan­tis se­ne­ga­lie­tis pri­sis­ta­to kaip „Tod­das Kai­se­ris“, o uk­rai­nie­tė var­du Da­ri­ja klien­tams pri­sis­ta­to kaip „Dia­na Swan“ ar „Ki­ra Li­ve­ly“. To­kios prak­ti­kos ne­ven­gia dau­ge­lis te­le­mar­ke­tin­go įmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je, ta­čiau tai sa­vai­me nė­ra suk­čia­vi­mo po­žy­mis.

Ati­des­nis žvilgs­nis į „Mil­ton Group“ ro­do ki­to­kį vaiz­dą, ko­kio ei­li­nia­me biu­re tur­būt ne­lauk­tu­mė­te.

Klien­tų ap­do­ro­ji­mo in­struk­ci­jos

„Mil­ton Group“ pa­tal­pas pri­žiū­ri ap­sau­gi­nin­kai, dar­buo­to­jams drau­džia­ma nau­do­ti nuo­sa­vus te­le­fo­nus. Len­to­je už­ra­šy­ti mė­ne­sio nor­ma­ty­vai, kiek pi­ni­gų tu­ri pri­trauk­ti va­dy­bi­nin­kai kiek­vie­na­me re­gio­ne: 40 tūkst. do­le­rių – ru­sa­kal­bių ša­lių rin­ko­je, 60 tūkst. – ša­ly­se, kur var­to­ja­ma is­pa­nų kal­ba, an­gla­kal­bė­se vals­ty­bė­se va­dy­bi­nin­kas per mė­ne­sį tu­ri pri­trauk­ti net 100 tūkst. do­le­rių. To­kius vaiz­dus tarp­tau­ti­nė žur­na­lis­tų ko­man­da pa­ma­tė ga­vu­si slap­ta da­ry­tą fil­muo­tą me­džia­gą.

In­ves­ti­ci­jų pla­tin­to­jai taip pat ap­rū­pin­ti in­struk­ci­jo­mis, kaip efek­ty­viau pa­veik­ti klien­tus kiek­vie­na­me iš re­gio­nų.

Po­ten­cia­lūs klien­tai Skan­di­na­vi­jo­je api­bū­di­na­mi kaip daž­niau­siai „pa­gy­ve­nę žmo­nės, ku­riems la­bai no­ri­si su kuo nors pa­si­kal­bė­ti“. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Aust­ra­li­jos ir Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos gy­ven­to­jai, anot in­struk­ci­jų, tu­rė­tų bū­ti ge­rai pa­si­ti­kin­tys sa­vo iš­ma­ny­mu vi­so­se sri­ty­se – to­kius klien­tus esą rei­kia ska­tin­ti pa­ro­dant, kad va­dy­bi­nin­kas ver­ti­na jų in­te­lek­tą.

„Nie­ka­da ne­si­gai­lė­si­te šio spren­di­mo“, – taip skam­ba vie­na iš stan­dar­ti­nių ei­lu­čių, ku­rias va­dy­bi­nin­kai ska­ti­na­mi nau­do­ti po­kal­biuo­se su po­ten­cia­liais klien­tais.

„Mil­ton Group“ klien­tams siū­lo­ma in­ves­tuo­ti į krip­to­va­liu­tas ar už­sie­nio va­liu­tų pre­ky­bą, per pro­duk­tus, ap­rū­pin­tus nie­kuo neiš­si­ski­rian­čiais pa­va­di­ni­mais ir pa­na­šio­mis in­ter­ne­to sve­tai­nė­mis, pvz.: „Cryp­toMB“, „Cryp­to­ba­se“, „Ve­to­ro­Bank“ ir pan. Dau­ge­lis šių me­na­mų in­ves­ti­ci­nių in­stru­men­tų jau pa­puoš­ti ir įspė­ji­mais in­ves­tuo­to­jams, ku­riuos iš­da­li­jo ati­tin­ka­mos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Ita­li­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je.

Šie in­ves­ti­ci­niai pro­duk­tai pa­pras­tai sun­kiai at­se­ka­mi iki re­a­lių jų sa­vi­nin­kų. Pa­vyz­džiui, „Cryp­toMB“ bei „Ve­to­ro­Bank“ pri­klau­so of­šo­ri­nėms įmo­nėms Mar­ša­lo sa­lo­se, ku­rių tik­rie­ji sa­vi­nin­kai yra ne­ži­no­mi.

Apie „Ve­to­ro­Bank“ pla­čiau pa­pa­sa­ko­jo pra­ne­šė­jas Alek­se­jus. Anot jo, me­na­mas in­ves­ti­ci­nis pro­duk­tas su­kur­tas „Mil­ton Group“, o pa­va­di­ni­mą pa­siū­lė vie­nas va­dy­bi­nin­kas, ap­tar­na­vęs ita­liš­kai kal­ban­čius klien­tus. Esą toks pa­va­di­ni­mas skam­ba kaip ita­liš­kas ban­kas.

„Ve­to­ro­Bank“ pus­la­py­je ra­do­me įmo­nės dar­buo­to­jų są­ra­šą, ku­ria­me ga­li­mai pa­nau­do­tos at­si­tik­ti­nės nuo­trau­kos iš in­ter­ne­to. Pa­vyz­džiui, „Syl­via Mo­re­no“ tu­rė­tų bū­ti šios or­ga­ni­za­ci­jos rin­kos ana­li­ti­kė, bet nuo­trau­ko­je – pe­diat­rė iš JAV.

„Iki pas­ku­ti­nio cen­to“

Anot Alek­se­jaus, dau­ge­lis va­dy­bi­nin­kų ne­pa­si­žy­mi gi­les­niu fi­nan­sų ar in­ves­ti­ci­jų rin­kos iš­ma­ny­mu. Bet to esą ir ne­rei­kia – nes pre­kiau­ja­ma pir­miau­siai emo­ci­jo­mis.

„Ne­svar­bu, ko­kios tai emo­ci­jos – ne­igia­mos ar tei­gia­mos. Ga­li par­duo­ti tuos ne­tik­rus pro­duk­tus, jei žmo­nės apie tai tik­rai gal­vo­ja“, – sa­kė Alek­se­jus.

No­rint pa­ska­tin­ti įtrauk­to klien­to to­les­nį in­ves­ta­vi­mą, to­kiam klien­tui pa­pras­tai ro­do­mas di­de­lis jo in­ves­ti­ci­jų pel­nin­gu­mas. Ta­čiau, anot Alek­se­jaus, šis pel­nas tė­ra skai­čiu­kas ek­ra­ne – ne tik­ri pi­ni­gai.

Jei klien­tui lei­džia­ma at­si­im­ti da­lį pi­ni­gų – tik su tiks­lu pa­ska­tin­ti dar di­des­nes in­ves­ti­ci­jas.

Per­spek­ty­viau­si (daž­nai – ir pa­žei­džia­miau­si) klien­tai per­duo­da­mi eli­ti­nei va­dy­bi­nin­kų ko­man­dai. Alek­se­jaus žo­džiais, šių par­da­vė­jų dar­bas – „iš­spaus­ti pi­ni­gus iš klien­tų iki pas­ku­ti­nio cen­to“.

Anot pa­šne­ko­vo, eli­ti­niai va­dy­bi­nin­kai ne­si­bo­di to­kių me­to­dų kaip įkal­bi­nė­ji­mas im­ti pa­sko­las, par­duo­ti au­to­mo­bi­lius ar bu­tus. Vie­nu at­ve­ju, anot Alek­se­jaus, nėš­čia ru­sa­kal­bė mo­te­ris bu­vo įti­kin­ta ati­duo­ti ne­di­de­les san­tau­pas, ku­rias ji kau­pė sa­vo kū­di­kiui.

„Iš­dul­kin­tas še­šis kar­tus“

Vie­nas stip­riau­sių „Mil­ton Group“ va­dy­bi­nin­kų pri­sis­ta­to var­du „Wil­liam Brad­ley“. Ne­pri­ekaiš­tin­ga an­glų kal­ba ir pui­ki iš­kal­ba ne­iš­duo­da, kad iš tik­rų­jų klien­tai kal­ba­si ne su va­ka­rie­čiu va­dy­bi­nin­ku, o su vai­ki­nu iš Ira­no. OCCRP gau­ta slap­tai fil­muo­ta me­džia­ga ro­do, kaip šis as­muo su pa­si­mė­ga­vi­mu iš­vi­lio­ja pi­ni­gus iš pa­tik­laus in­ves­tuo­to­jo.

Fil­muo­to­je me­džia­go­je pra­ne­šė­jas klau­so, kaip „Wil­lia­mas“ su il­ga­lai­kiu „in­ves­tuo­to­ju“ kal­ba­si nau­do­da­mas pa­čias ge­riau­sias ma­nie­ras ir iš­kal­bą. Po skam­bu­čio va­dy­bi­nin­ko to­nas vi­siš­kai pa­si­kei­čia. Pa­klaus­tas, ar pa­vy­ko „du­kart iš­dul­kin­ti“ klien­tą, „Wil­lia­mas“ ne­tve­ria džiaugs­mu ir at­sa­ko: „Dau­giau nei še­šis – sep­ty­nis kar­tus!“

OCCRP ir Če­ki­jos ti­ria­mo­sios žur­na­lis­ti­kos cen­tro In­ves­ti­ga­ce.cz pa­vy­ko su­ras­ti žmo­gų, ku­riam tą­dien skam­bi­no „Wil­lia­mas“. Šis žmo­gus – pa­ty­ręs 48-erių IT spe­cia­lis­tas iš Če­ki­jos – pra­šė ne­at­skleis­ti jo var­do, nes jam tie­siog gė­da.

„In­ves­ta­vau ti­kė­da­ma­sis už­si­dirb­ti pen­si­jai ir sa­vo duk­rai“, – at­si­du­so če­kas.

Nors IT sri­tį iš­ma­no tik­rai ne­blo­gai, šis klien­tas lei­do­si įti­ki­na­mas „Wil­lia­mo“, kad rei­kia ins­ta­liuo­ti pro­gra­mą „Te­am­Vie­wer“, lei­džian­čią nuo­to­li­niu bū­du pri­ei­ti prie klien­to kom­piu­te­rio. Klien­tas taip pat įdie­gė „Go­og­le Chro­me“ nar­šyk­lės įskie­pį, lei­džian­tį keis­ti nar­šyk­lė­je ma­to­mų in­ter­ne­to pus­la­pių ko­dą – ir tu­ri­nį – iš iš­orės. Šio įskie­pio veiks­mų žur­na­las pa­ro­dė, kad jis bu­vo pa­nau­do­tas su­klas­to­jant ope­ra­ci­jas, ne­va ro­dan­čias di­de­lį pi­ni­gų per­ve­di­mą ge­rai ži­no­mai bit­koi­nų pre­ky­bos plat­for­mai.

„Sma­gu ma­ty­ti, koks aš kvai­las“, – at­si­du­so če­kas, „Wil­lia­mui“ ir jo darb­da­viams ati­da­vęs dau­giau nei 200 tūkst. do­le­rių.

Šiur­pūs už­ra­šai apie ap­mau­tus žmo­nes

Ty­ri­mo me­tu pa­vy­ko gau­ti vi­di­nius „Mil­ton Group“ duo­me­nis. Tarp jų – klien­tų duo­me­nų ba­zę, ku­rio­je va­dy­bi­nin­kai ne tik fik­sa­vo iš sa­vo au­kų iš­vi­lio­tas su­mas, bet ir žy­mė­jo­si įvai­rias pa­sta­bas.

Čia ra­do­me ir du pub­li­ka­ci­jos pra­džio­je mi­ni­mus šve­dus. 67-erių mo­te­ris duo­me­nų ba­zė­je bu­vo pa­žy­mė­ta štai to­kiu įra­šu: „Par­da­vė na­mus, kad su­si­mo­kė­tų, be pi­ni­gų, ver­kia“. Ir tai ga­na švel­nu, pa­ly­gin­ti su kai ku­riais ki­tais įra­šais.

„Pa­ma­čiau jo ban­ko są­skai­to­je 800 EUR, o jis ser­ga. Jis tu­ri pro­ble­mų ir sa­kė man „no­riu, kad kas nors ma­ne iš­dul­kin­tų“; pa­sa­kiau: Fos­ter [ki­ta skam­bu­čių cen­tro va­dy­bi­nin­kė] su juo pa­si­dul­kins“, – ra­šo­ma prie vie­no iš klien­tų (ne­riš­li kal­ba pa­tai­sy­ta).

Ne­tik­ri ban­ki­nin­kai ir ins­pek­to­riai

Au­koms ne­at­gau­nant nei sa­vo pi­ni­gų, nei – juo la­biau – ža­dė­tų pel­nų, ne vie­nas klien­tas ėmė abe­jo­ti ir kel­ti klau­si­mus. To­kiems at­ve­jams „Mil­ton Group“ va­dy­bi­nin­kai tu­rė­jo pa­ruoš­tas pro­ce­dū­ras: su­klas­to­tus laiš­kus iš įvai­rių tar­ny­bų ar net skam­bu­čius, pri­sis­ta­tant šių tar­ny­bų dar­buo­to­jais.

Anot pra­ne­šė­jo Alek­se­jaus, or­ga­ni­za­ci­jos vi­du­je to­kios pro­ce­dū­ros tu­rė­jo dar­bi­nius pa­va­di­ni­mus: „ban­ki­nin­ko skam­bu­tis“, „mo­kes­čių tar­ny­bos skam­bu­tis“ ir t. t. Esą eli­ti­nio va­dy­bi­nin­kų bū­rio na­riai bu­vo pa­ruoš­ti ir ap­mo­ky­ti, kad ga­lė­tų skam­bin­ti klien­tams ap­si­me­ti­nė­da­mi įvai­raus ran­go ir spe­cia­li­za­ci­jos pa­rei­gū­nais.

Ne­tik­rų pa­rei­gū­nų skam­bu­čius ne­tru­kus pa­ly­dė­da­vo to­kie pat ne­tik­ri laiš­kai. Iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės fi­nan­sų prie­žiū­ros tar­ny­bų ar iš ge­rai ži­no­mų ban­kų kaip „Barc­la­ys“ ar „Nor­dea“. To­kių laiš­kų pa­vyz­džiuo­se, ku­riuos pa­ro­dė ke­li nu­ken­tė­ju­sie­ji, daž­nai ap­tin­ka­mos šiurkš­čios gra­ma­ti­kos klai­dos, ne­bū­din­gos aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tams.

Taip pat ži­no­mi bent ke­li at­ve­jai, kai su au­ka su­si­sie­kė ad­vo­ka­tas, pa­siū­lęs sa­vo pa­gal­bą at­gau­nant „Mil­ton Group“ va­dy­bi­nin­kams ati­duo­tus pi­ni­gus. Ma­žiau­siai vie­nu at­ve­ju tai bu­vo vi­sai ne ad­vo­ka­tas, o „Wil­lia­mas Brad­ley“.

Jei nu­ken­tė­jo­te nuo „Mil­ton Group“ ar „Cryp­to In­vest“, in­ves­ta­vo­te į pro­duk­tus pa­va­din­tus „Cryp­toMB“, „Cryp­to­ba­se“ ar „Ve­to­ro­Bank“, ar­ba pa­žįs­ta­te nu­ken­tė­ju­sius as­me­nis, kvie­čia­me at­si­liep­ti: in­fo@sie­na.lt. Kon­fi­den­cia­lu­mą ga­ran­tuo­ja­me.