Koks būtų Alytaus LEZ išskirtinumas: greitas jos įsteigimas ar numatoma geriausia vieta netoli miesto centro ir prie Nemuno? (188)
„Investuotojai nori įsikurti per metus ir greičiau“
Prieš „Smart Continent“ pristatant Alytaus LEZ steigimo galimybių studiją kalbėjęs tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros projektų vadovas Aivaras Katinas apžvelgė situaciją dėl sklypų pasiūlos reikšmės pritraukiant investuotojus.
Jo tvirtinimu, tarp pagrindinių reikalavimų yra poreikius atitinkantys sklypai, kurie būtų su išplėtota infrastruktūra, užtikrintu privažiavimu, reikiamo dydžio, arti kvalifikuotos darbo jėgos: „Pastaruoju metu stebimos dvi tendencijos. Didėja poreikis dideliems sklypams, ypač šiais metais net iki 100 hektarų žemės sklypų, tokių sklypų ieškoma visoje Lietuvoje, ir kitas dalykas – investuotojai nori įsikurti per metus ir greičiau.“
A.Katino pastebėjimu, Lietuva dėl šių tendencijų konkuruoja su kitomis šalimis, o iki regioninio lygmens nusileidžiama jau vėliau.
Iš septynių Lietuvoje veikiančių LEZ, pernykščiais duomenimis, tik trijose šiose zonose – Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio buvo po keletą sklypų su visiškai išplėtota infrastruktūra, kitose zonose tokių sklypų trūksta. Kaip sėkmės istoriją „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros projektų vadovas įvardijo Marijampolės LEZ, turinčią 78 hektarų teritoriją, kurioje likęs tik 13 hektarų laisvas plotas.
A.Katinas, tarybos narių paklaustas, kokią teritoriją iš trijų nagrinėtų Alytaus LEZ steigti – prie geležinkelio stoties, Pramonės parko ar aerodromą įvertintų kaip patraukliausią, „Investuok Lietuvoje“ atstovas pareiškė, kad, įvertinus tokios zonos įsteigimo kaštus, būtų aerodromo teritorija: „Sklypas yra geros formos, mažiausiai reiktų kaštų teritorijos išplėtojimui, nereikalingos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.“
„Su LEZ Alytus turi išsiskirti“
„Smart Continent“ direktorius Andrius Jaržemskis su komanda pristatydamas Alytaus LEZ steigimo galimybių studiją, kuri miesto biudžetui kainavo 30 tūkst. 500 eurų, sakė, kad ją rengiant buvo svarbiausia įvertinti du dalykus – šios zonos įsteigimo laiką ir kaštus.
Vilniaus bendrovės direktoriaus teigimu, jei norima turėti investuotoją, jį reikia pritraukti, galbūt politiškai kai kurie dalykai ir neskanūs.
Rengiant studiją analizuotos visos trys teritorijos, kurios yra didesnės nei dabar Alytuje esantis 63 hektarų Pramonės parkas.
Dvi teritorijos – šalia Pramonės parko ir Stoties gatvėje, netoli geležinkelio stoties, išplėstos į Alytaus rajono teritoriją, o aerodromas yra miesto ribose. Pabrėžta, kad LEZ steigimo kaštų atžvilgiu yra optimali aerodromo teritorija.
Studijos rengėjų pastebėjimu, teritorijoje šalia Pramonės parko net 99 proc. sklypų yra privatūs, šalia geležinkelio stoties tokių sklypų yra 75 proc., o aerodromo 102 hektarų teritorija – valstybinė žemė, šį plotą dar galima išplėsti iki 119 hektarų, nes šalia dar yra valstybinės žemės.
Žemės įsigijimas iš privačių asmenų ženkliai padidintų pramoninės zonos steigimo kainą ir tai ilgai užsitęstų.
„Su LEZ Alytus turi išsiskirti. Pasirinkus aerodromo teritoriją, LEZ steigimo greitis būtų išskirtinis dalykas“, – pabrėžė A.Jaržemskis.
Konstatuota, kad sklypų įsigijimas, vertinant preliminarią kainą tarp žemės įvertinimo ir rinkos kainos vidurkio, teritorijoje šalia Pramonės parko kainuotų 16,6 mln. eurų, teritorijoje netoli geležinkelio stoties – 7,8 mln. eurų, o norint įsigyti kai kuriuos privačius žemės sklypus prie aerodromo – 73,6 tūkst. eurų.
Investicijos į infrastruktūrą – privažiavimo kelių, komunikacijų įrengimą planuojamame LEZ prie geležinkelio stoties siektų 11,3 mln. eurų, aerodrome – 11,9 mln. eurų, prie Pramonės parko – 16,8 mln. eurų.
Studijos rengėjai pristatyme akcentavo, kad Alytuje atsiradus LEZ įsikurtų nuo 151 iki 1 tūkst. 138 darbo vietų pačiame LEZ, o jam veikiant būtų kuriamos darbo vietos ir paslaugų sektoriuje, tai būtų nuo 393 iki 2 tūkst. 958. O tiesioginės investicijos į šią zoną kuriant naujas įmones būtų nuo 10,55 mln. iki 66,34 mln. eurų.
„Smart Continent“, išanalizavusi Alytaus regione vyraujančias pramonės šakas, padarė išvadą, kad LEZ atsirastų mašinų, įrenginių, baldų gamyba, medienos apdirbimu užsiimančios įmonės.
Taip pat pabrėžta, kad aerodrome kuriama LEZ atitiktų valstybei svarbaus projekto kriterijus, pavyzdžiui, dėl būtinų mažų investicijų, kaip kuriamas valstybei ir visuomenei ekonominius rezultatus atnešantis projektas.
„Nuo miesto centro 600 metrų, Europoje tokio analogo nėra“
Miesto tarybos narys Sigitas Leonavičius sakė, kad Pramonės rajonas LEZ yra patrauklesnis: „Alytus kaip pramonės miestas kūrėsi 70 metų, visa pramonės raida buvo numatyta į Kauno pusę. Čia irgi buvo kaimai ir pelkės. Dabar atsirado proto bokštai, atradom daubą šalia Nemuno ir kuriam LEZ. Nuo miesto centro 600 metrų, Europoje tokio analogo nėra. Alytaus LEZ išskirtinumas būtų netoli miesto centro ir prie Nemuno.“
Jis šią studiją pavadino užsakomąja, kuri padaryta LEZ orientuojant į aerodromą.
Tarybos narys Česlovas Daugėla tvirtino, kad aerodromas yra žemiausioje miesto vietoje, kurioje kauptųsi smogas – teršalai iš čia LEZ įsisteigusių įmonių, taip būtų daroma žala miestui, tai neįvertinta rengiant studiją: „Padaryta taip, kad aerodromo teritorija būtų patraukliausia.“
„Smart Continent“ direktorius A.Jaržemskis pripažino, kad rengiant studiją nevertintas LEZ įsikomponavimas į miestą.
Tarybos narys Gediminas Daukšys pasigedo objektyvių žemės sklypų kainų LEZ steigti numatytose teritorijose. O tarybos narys Gintautas Andriuškevičius įžvelgė, kad šios zonos steigimo skuba studijoje yra svarbiausias faktorius.
Kai kuriems tarybos nariams pastebėjus, kad LEZ būtų geriausia teritorija prie Pramonės parko, „Smart Continent“ atstovai akcentavo, kad tai kuriant dviem savivaldybėms – Alytaus miesto ir rajono, atsirastų ilgi derinimo procesai.
„Nevertinti aplinkosauginiai dalykai, o sutarimai su rajono savivaldybe, tai nenormalu“, – sakė tarybos narys Č.Daugėla.
Tarybos apsisprendimas – svarbiausias, veiksmai apskųsti teismui
Kaip teigė miesto mero pavaduotojas Šarūnas Klėgeris, visos trys LEZ kūrimui nagrinėtos teritorijos užima daugiau kaip po 100 hektarų, studijos rengėjai jas pristatė, įvardijo labiausiai tinkamą teritoriją, dabar dėl šios zonos vietos turi apsispręsti taryba, dėl LEZ kūrimo Alytuje nutarimą turi priimti Vyriausybė: „Tai tikrai netrumpai užtruksiantis procesas.“
Miesto bendrajame plane turi būti numatytas aerodromo teritorijos naudojimo paskirties pakeitimas, – vietoj dabartinės inžinerinės infrastruktūros galimas šios vietos užstatymas.
Balandžio pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą perduoti aerodrome esantį, Alytaus aeroklubo naudojamą turtą – 8 pastatus ir 15 orlaivių.
Vicemeras sakė, kad jį perėmus bus sprendžiama, ką toliau daryti su šiuo turtu, o dėl aerodromo žemės perėmimo iš Alytaus aeroklubo bus kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą.
Alytaus aeroklubui per teismus pavyko pasiekti, kad ši tarnyba vienašališkai nenutrauktų 2010-ųjų birželio viduryje sudarytos 68 metus galiojančios aerodromo sklypo panaudos sutarties.
Dabar, kai pastatai pagal Vyriausybės nutarimą turi būti perduoti savivaldybei, iš tiesų savivaldybei atsiranda galimybė Nacionalinės žemės tarnybos prašyti aerodromo sklypo perdavimo.
Tačiau Alytaus aeroklubas savivaldybei neperduoda Vyriausybės nutarimu suteikto turto raktų ir kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su prašymu uždrausti savivaldybei perimti turtą iki galioja jo panaudos sutartis –iki 2026 metų sausio 13-osios. Taip pat teismo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vyriausybės savivaldybei perduotinam turtui.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Balsavau už čiasiulį …
Komentaras
Balsavau už čiasiulį ,galvojau jaunas perspektyvus meras bus bet laikas rodo kad dar tokio brudo kaip jis neturėjom :(((
Tokioj vietoj pramoninė zona…
Komentaras
Tokioj vietoj pramoninė zona! Tik tiek ir gali sugalvoti kolegijoje visą gyvenimą pradirbęs meras. O galimybių studija už 30 000 eurų išvis be žodžių. Kada baigsit švaistyt mūsų pinigus ant tų galimybių studijų?
Vienintelis išsigelbėjimas -…
Komentaras
Vienintelis išsigelbėjimas - peticija dėl tiesioginio valdymo Alytaus miestui įvedimo. Nes nerimta taryba ir nesibaigs šie cirkai. O alytiškiams galvot, ką per pirmalaikius rinkimus rinks į mero ir tarybos sudėtį. Kad būt rimtesni už šiuos.
Kaip eilinis lietuvis…
Komentaras
Kaip eilinis lietuvis gyvendamas Alytaus mieste siūlyčiau vyriausybei įvest tiesioginį pilną valdymą Alytaus miestui. Paleist merą ir tarybą tvirtinančią mero ataskaitą su nesamonėm. Kur apsisukę vėl dėl jų erzinas. Ir nepastebėję padangų perdirbimo įmonės problemų nuo 2016 metų gruodžio mėnesio ir 9 gaisrsi bei nesugebėt specpriemonių paruošt, dėl galimai uūkastų atliekų ir nesugeba paaiškint..Negebūs sprest einamų reikalų. O alytiškiams galvot ir ruoštis, ką per pirmalaikius rinkimus rinks meru ir į tarybą, kad rimtesni už šiuos būtų. Nes kitaip cirkai valdyme nesibaigs. Ypač po spectarnybų pinkles. Kur rajonas sugebėjo apsivalyt. Miestas įklimpę klimpsta.
Mero metinę ataskaitą su…
Komentaras
Mero metinę ataskaitą su šiom nesamonėm tvirtino 15 tarybos narių. Nors nuo pirmos dienos šou viena koja dėl kolegijos, kita kol mero atlyginimą duoda. Ir kelių po šeimų interesais įtikt dėl biudžeto ir žemės sklypų erzelynų. Ir tiko. Dabar net dalis ataskaitą tvirtinusių pakilo dėl mažėjančių likučių. Nes neužtenka po spectarnybų ir kombinacijas bei. Nors kelių šeimų interesams po erzelynėm per savivaldą ir neblogai.
Alytaus bebrai su Alytaus…
Komentaras
Alytaus bebrai su Alytaus konservom tik griaut sugeba. Silpnapro......
o kodel negalima laisvos…
Komentaras
o kodel negalima laisvos zonos kurt poligone
Už manipuliavimą aerodromu…
Komentaras
Už manipuliavimą aerodromu patys dalis tarybos narių atsakingi. Kodėl 15 tvirtina mero metinę ataskaitą, kur su šia aerodromo versija? Vėliau 16 tarybos narių atmeta bendrojo plano svarstymą su šia pačia aerodromo versija? Kaip oficiali valdanti mažuma iš 10. Kur atmetus mero ataskaitą iš kart su nesamonėm būt parodyta. Tarybos dauguma nepalaiko nesamonių ir teoriškai atsistatydint. Kaip ir anoj kadencijoj taryboj patvirtonus aerodromo planą reikėjo ir vystyt. O be fokusais užsiminėt. Tad kodėl taryba prieš viduj patys iki galo neišsiaiškina? O žmones erzina elgdamiesi kaip kurie dviprasmiškai.