Ka­da pa­jun­ti sa­va­no­rys­tės pras­mę?

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (10)
2020 Gegužė 21
Povilas Labukas
Povilas Labukas, naktinės pamainos Koronos karštojoje linijoje akimirka.
Dau­giau kaip 100 sa­va­no­rys­tės va­lan­dų sa­vait­ga­liais ir per tūks­tan­tį ki­lo­met­rų – tiek te­ko įveik­ti sa­va­no­riau­ti pan­de­mi­jos me­tu Ko­ro­nos karš­to­jo­je li­ni­jo­je nu­spren­du­siam Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riui Po­vi­lui La­bu­kui. Už tai jam įteik­ta svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro Au­re­li­jaus Ve­ry­gos pa­dė­ka. „Aly­taus nau­jie­noms“ Po­vi­las ir jo ko­le­gė šio­je sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je marijampolie­tė Jolanta Rut­kaus­kie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo pa­tir­tis dir­bant šio­je li­ni­jo­je.

– Po­vi­lai, ko­kia mo­ty­va­ci­ja bu­vo pra­dė­ti dirb­ti Ko­ro­nos karš­to­jo­je li­ni­jo­je?

– Pa­skel­bus ša­ly­je ka­ran­ti­ną ir ma­tant su­dė­tin­gą me­di­kų, slau­gy­to­jų, so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, ki­tų įstai­gų dar­buo­to­jų bei sa­va­no­rių dar­bą, no­rė­jo­si ir pa­čiam pri­si­dė­ti. Pa­ma­tęs, jog ke­li ko­le­gos iš Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos sa­va­no­riau­ja Ko­ro­nos karš­to­jo­je li­ni­jo­je, jų pa­si­tei­ra­vau, ar dar rei­kia sa­va­no­rių. Iš­gir­dęs tei­gia­mą at­sa­ky­mą, ne­dve­jo­da­mas už­si­re­gist­ra­vau.

– Kaip at­ro­do sa­va­no­ria­vi­mas Karš­to­jo­je li­ni­jo­je?

– Veiks­mas vyks­ta Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to, Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­jos pa­tal­po­se. Tu­ri­me 51 dar­bo vie­tą, pri­klau­so­mai nuo pa­ros me­to ir skam­bu­čių srau­to, dar­bo vie­to­je kei­čia­si 5–40 sa­va­no­rių. Jau ke­le­tą sa­vai­čių ne­li­kę nak­ti­nės pa­mai­nos, tad da­bar kiek­vie­ną die­ną nuo 8 val. ry­to iki 23 val. va­ka­ro dir­ba 10–30 as­me­nų ko­man­dos. Yra ke­lios dir­ban­čių­jų gru­pės. Kau­no mies­to grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties dar­buo­to­jai ir sa­va­no­riai, įvai­rių Kau­no mies­to mo­ky­mo įstai­gų me­di­ci­ni­nės pa­krai­pos stu­den­tai prak­ti­kan­tai, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos sa­va­no­riai ir vi­si ki­ti žmo­nės, už­pil­dę sa­va­no­rys­tės pa­raiš­kas in­ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je 1808.lt. Ka­dan­gi tai yra sa­va­no­rys­tė, pats sa­va­no­ris pa­si­ren­ka, ko­kiu pe­ri­odiš­ku­mu ir kiek lai­ko dirbs. Aš as­me­niš­kai pa­si­ren­ku tik sa­vait­ga­lio lai­ką ir vi­sa­da pla­nuo­ju, jog sa­va­no­rys­tė ne­truk­tų trum­piau kaip 12 va­lan­dų per die­ną. Sa­va­no­rys­tės vie­ta yra Kau­ne, tad, no­rint pa­siek­ti ją, kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį ten­ka įveik­ti 280 ki­lo­met­rų. Tai­gi taip ir iš­ėjo, jog jau įvei­kiau dau­giau kaip 1000 ki­lo­met­rų.

– Ką rei­kia da­ry­ti sa­va­no­riui?

– Dar­bo vie­to­je tu­ri­me du kom­piu­te­rio mo­ni­to­rius ir te­le­fo­ną su au­si­nė­mis. Mo­ni­to­riuo­se ma­to­me vi­są in­for­ma­ci­ją, bū­ti­ną kon­sul­ta­ci­jai su­teik­ti, ir sis­te­mą, skir­tą už­re­gist­ruo­ti ty­ri­mo at­li­ki­mui. Taip pat, ma­ty­da­mi po­rei­kį, ga­li­me pil­na­me­tį as­me­nį re­gist­ruo­ti bu­din­čio gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jai. Ne­re­tai žmo­nėms ky­la klau­si­mų dėl ka­ran­ti­no me­tu tai­ko­mų sa­vi­sau­gos prie­mo­nių, ty­ri­mų prieš ope­ra­ci­jas, grįž­tan­tys iš už­sie­nio tei­rau­ja­si dėl tai­ky­ti­nos pri­va­lo­mo­sios sa­vi­i­zo­lia­ci­jos.

– Kas daž­niau­siai skam­bi­na?

– Skam­bi­na la­bai įvai­rūs žmo­nės, nuo ką tik su­lau­ku­sių pil­na­me­tys­tės iki iš­ties gar­bin­go am­žiaus. Ke­le­tą kar­tų skam­bi­no net pa­tys me­di­kai, no­rin­tys gau­ti kon­sul­ta­ci­ją, taip pat įvai­rių įstai­gų dar­buo­to­jai dėl pre­ven­ci­nių ty­ri­mų, ki­ti as­me­nys, pa­ju­tę simp­to­mus, bū­din­gus CO­VID-19 vi­ru­sui. Skam­bi­na ir grįž­tan­tie­ji iš už­sie­nio, ku­rių pa­grin­di­nį srau­tą su­da­ro grį­žu­sie­ji kel­tais. Klau­sia la­bai įvai­rių klau­si­mų. Yra ti­pi­niai klau­si­mai, ku­rie ir do­mi­nuo­ja šia­me dar­be, ta­čiau vis dar at­si­ran­da ir to­kių, į ku­riuos ir po dau­gy­bės sa­va­no­rys­tės va­lan­dų bei tu­ri­mos iš­sa­mios in­for­ma­ci­jos ne­įma­no­ma at­sa­ky­ti. To­kiu at­ve­ju pa­pra­šo­me žmo­gaus pa­lauk­ti ir prieš jam at­sa­ky­da­mi pa­tys kon­sul­tuo­ja­mės su Karš­to­jo­je li­ni­jo­je bu­din­čiais Kau­no mies­to grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties dar­buo­to­jais.

– Į kiek skam­bu­čių ten­ka at­sa­ky­ti per pa­mai­ną?

– Tai tie­sio­giai pri­klau­so nuo tą die­ną da­ro­mų ty­ri­mų, pa­vyz­džiui, Ne­men­či­nės gy­ven­to­jų pa­tik­ra, vie­ną iš sa­vait­ga­lių at­lik­tas po­pu­lia­ci­jos ty­ri­mas, ar tam tik­rų įstai­gų dar­buo­to­jų pre­ven­ci­nis pa­tik­ri­ni­mas. Mi­nė­tais at­ve­jais skam­bu­čių srau­tas bū­na iš­ties di­de­lis. Man te­ko ma­ty­ti 50 ir dau­giau lau­kian­čių­jų kon­sul­ta­ci­jos, nors ir mū­sų sa­va­no­rių tuo me­tu dir­bo di­de­lė ko­man­da. Tai­gi ir at­sa­ky­tų skam­bu­čių skai­čius pa­mai­nos me­tu la­bai skir­tin­gas. Taip pat jis pri­klau­so ir nuo skam­bu­čio ti­po. Pa­vyz­džiui, grįž­tan­tiems kel­tu ne­rei­kia skai­ty­ti sa­vi­i­zo­lia­ci­jos tai­syk­lių, nes su jo­mis su­pa­žin­di­na­mi as­me­nys dar kel­te. Taip pat grį­žu­sių­jų kel­tu ne­rei­kia su­pa­žin­din­ti su ty­ri­mo at­li­ki­mo pro­ce­dū­ra pa­tik­ros punk­te. Trum­pas ben­dro po­bū­džio kon­sul­ta­ci­nis po­kal­bis ga­li truk­ti ir 1–2 mi­nu­tes, ga­li truk­ti ir va­lan­dą, jei yra re­gist­ruo­ja­ma kar­tu esan­ti di­des­nė as­me­nų gru­pė. Kaip ir mi­nė­jau, kiek­vie­nos pa­mai­nos lai­kas in­di­vi­du­a­lus. Vie­na pa­mai­na trun­ka 4 va­lan­das. Dau­gu­ma dir­ba 1–2 pa­mai­nas. Aš ne­ga­lė­ji­mą sa­va­no­riau­ti dar­bo die­no­mis kom­pen­suo­ju pa­si­rink­da­mas tri­jų pa­mai­nų for­ma­tą. Vis­gi il­giau­sias sa­vait­ga­lio bu­dė­ji­mas tru­ko 34 va­lan­das. Pra­dė­jęs dirb­ti anks­tų šeš­ta­die­nio ry­tą pa­mai­ną bai­giau tik sek­ma­die­nį ry­te, o po per­trau­kos dar tą pa­čią die­ną pra­dė­jau ki­tą nak­ti­nę pa­mai­ną, ku­ri bai­gė­si tik pir­ma­die­nio ry­tą.

– Koks bu­vo la­biau­siai įsi­mi­nęs skam­bu­tis?

– Vie­nas įsi­min­ti­niau­sių skam­bu­čių įvy­ko vie­nos iš nak­ti­nių pa­mai­nų pa­bai­go­je. Pa­kė­liau te­le­fo­ną tuo me­tu grįž­tan­tiems iš už­sie­nio. Pra­dė­jus re­gist­ra­ci­ją su­ži­no­jau, jog tai bus net sep­ty­ni as­me­nys, ku­rie ker­ta sie­ną va­žiuo­da­mi vie­na­me au­to­mo­bi­ly­je. Po to skam­bu­čio pa­žiū­rė­jęs jo truk­mę pa­ma­čiau, jog po­kal­bis tru­ko 1 val. 34 min. Dau­giau nie­ka­da ne­tu­rė­jau to­kių il­gų re­gist­ra­ci­jų, tad ši tik­rai įsi­mins il­gam.

– Ar sa­va­no­rys­tė li­ni­jo­je ne­ke­lia tam tik­ros… pa­ra­no­jos, ta pras­me, ar ne­si­no­ri pa­čiam pul­ti te­stuo­tis?

– Po­žiū­ris į pan­de­mi­ją dėl sa­va­no­rys­tės Ko­ro­nos karš­to­jo­je li­ni­jo­je ne­pa­ki­to. Nuo pat pra­džios pats as­me­niš­kai tai­kiau vi­sas tiek ma­no, tiek ša­lia esan­čių as­me­nų sau­gu­mą už­tik­ri­nan­čias prie­mo­nes, tad kaž­ko­kios di­des­nės bai­mės nie­ka­da ne­bu­vo. Ži­no­ma, pra­dė­jus sa­va­no­riau­ti da­lis šei­mos na­rių nuo­gąs­ta­vo, jog sa­va­no­ria­vi­mas Karš­to­jo­je li­ni­jo­je su tiek daug žmo­nių di­di­na ri­zi­ką su­sirg­ti. Vis­gi, jau pir­mą sa­va­no­rys­tės die­ną pa­ma­tęs, ko­kie griež­ti sa­vi­sau­gos rei­ka­la­vi­mai ten yra tai­ko­mi, abe­jo­nes dėl to iš­sklai­džiau ir šei­mos na­riams. Kol kas nei man, nei vie­nam iš ar­ti­mų­jų ne­rei­kė­jo at­lik­ti šio tes­to. Ti­kiuo­si, jog taip iš­liks ir iki pan­de­mi­jos pa­bai­gos.

– Ar lie­ka vie­tos kal­ban­tis emo­ci­joms?

– Pa­skam­bi­nu­sie­ji be­veik vi­sais at­ve­jais el­gia­si san­tū­riai ir prag­ma­tiš­kai. At­lie­ka­me vi­sas pro­ce­dū­ras ir pa­lin­ki­me vie­nas ki­tam gra­žios die­nos bei svei­ka­tos. La­bai re­tais at­ve­jais pa­skam­bi­nu­sie­ji bū­na su­ir­zę. Tai su­pran­ta­ma, nes jie to­kie bū­na iš ne­ri­mo dėl sa­vo ar sa­vo ar­ti­mo­jo svei­ka­tos. Džiau­giuo­si, jog Ko­ro­nos karš­to­jo­je li­ni­jo­je mums – sa­va­no­riams – vi­sa in­for­ma­ci­ja yra pa­tei­kia­ma la­bai iš­sa­mi, tad ga­li­me ir esant su­dė­tin­ges­niems at­ve­jams žmo­gui aiš­kiai at­sa­ky­ti. Net ir po­kal­bio pra­džio­je tas, ku­ris bu­vo su­ir­zęs, ga­vęs tiks­lius at­sa­ky­mus ir de­ra­mą kon­sul­ta­ci­ją, vi­sa­da pa­si­kei­čia ir po­kal­bio pa­bai­ga bū­na ma­lo­ni.

– Ar kei­tė­si skam­bi­nan­čių­jų nuo­tai­kos nuo ka­ran­ti­no pra­džios iki da­bar?

– At­lie­ka­mo­se simp­to­ma­ti­nė­se re­gist­ra­ci­jo­se vi­sa­da dau­giau emo­ci­jų, žmo­gus ty­ri­mui re­gist­ruo­ja­si jaus­da­mas re­a­lius simp­to­mus, tu­ri tem­pe­ra­tū­ros, jau­čia ki­tus ne­ga­la­vi­mus. Tai­gi dar­bo pra­džio­je, do­mi­nuo­jant to­kiems at­ve­jams, ir emo­ci­jos stip­res­nės vy­ra­vo. Šian­die­nos re­gist­ra­ci­jos pro­ce­dū­ra pre­ven­ci­niams ty­ri­mams ta­po grei­tes­nė, pa­pras­tes­nė, la­biau tech­ni­nė. Tai­gi emo­ci­jų, ne­ri­mo, blo­gos nuo­tai­kos ma­žiau.

– Gal to­kiai veik­lai pa­ska­ti­no ir tai, kad ma­ma yra gy­dy­to­ja, tai yra ži­no­ji­mas iš vi­daus tam tik­rų pro­fe­si­jos niu­an­sų?

– Pa­si­rink­ti sa­va­no­rys­tės ke­lią pa­ska­ti­no ir anks­tes­nė ki­ta įvai­ri sa­va­no­ria­vi­mo pa­tir­tis. Džiau­giuo­si, jog dar mo­kan­tis mo­kyk­lo­je te­ko pa­žin­ti sa­va­no­rys­tės reikš­mę. Ne­ga­liu ne­su­tik­ti, kad vis­gi iš da­lies tai ir ma­mos įta­ka. Ma­tant, kaip ji rūpinasi sa­vo pa­cien­tais, ku­riems at­lie­ka­ma he­mo­dia­li­zė, iš­ties la­biau no­rė­jo­si im­tis veiks­mų ir sa­vo dar­bu bū­ti nau­din­gam ko­vo­je su šiuo vi­ru­su. Ži­nios, ku­rias tu­riu dėl kon­sul­ta­ci­jų su ma­ma, nie­kaip ne­ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­mos sa­va­no­riau­jant Ko­ro­nos karš­to­jo­je li­ni­jo­je. Mes – ten dir­ban­tie­ji – ga­li­me kon­sul­tuo­ti tik su pa­čio­mis li­ni­jo­mis su­si­ju­siais klau­si­mais, tes­tų at­li­ki­mu, sa­vi­i­zo­lia­ci­jos tvar­ka. Nors žmo­nės ret­kar­čiais ir klau­sia me­di­ci­ni­nių klau­si­mų, mes į juos ne­at­sa­ki­nė­ja­me ir re­gist­ruo­ja­me nuo­to­li­nei gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jai. Prie­šin­gu at­ve­ju, elg­tu­mė­mės la­bai ne­at­sa­kin­gai ir spe­ku­liuo­tu­me te­mo­mis, ku­rio­mis kal­bė­ti ne­tu­ri­me tin­ka­mos kom­pe­ten­ci­jos.

Karš­to­jo­je li­ni­jo­je sa­va­no­rių šiuo me­tu la­bai trūks­ta

„Sa­va­no­rių la­bai rei­kia ir la­bai kvie­čiu pri­si­jung­ti prie mū­sų ko­man­dos Dzū­ki­jos žmo­nes. Vi­są šį lai­ką vie­nin­te­lis sa­va­no­ris iš Dzū­ki­jos bu­vo Po­vi­las La­bu­kas, ku­rio dar­bą ko­or­di­na­vau. Tad kvie­čia­me vi­sus ne­abe­jin­gus pri­si­dė­ti ir pa­dė­ti Lie­tu­vai šiuo la­bai sun­kiu me­tu“, – sa­ko Ko­ro­nos karš­to­sios li­ni­jos ko­or­di­na­to­rė Jolanta Rut­kaus­kie­nė.

– Ko­dėl pa­si­rin­ko­te šią sa­va­no­rys­tę? – klau­sia­me Jolantos.

– Pa­gal­bai žmo­nėms aš nie­ka­da ne­bu­vau abe­jin­ga. Ir ne dėl kaž­ko­kio sa­va­nau­diš­ko tiks­lo, o tie­siog man yra ge­ra, kai ap­link ki­tiems yra ge­ra. Ta­da aš jau­čiuo­si lai­min­ga. Ma­no kraš­te tai ži­no žmo­nės, daž­nai su­lau­kiu pa­gal­bos pra­šy­mo įvai­rioms pro­ble­moms pa­dė­ti iš­spręs­ti. Gy­ve­ni­mas taip su­dė­lio­jo, kad su­si­pa­ži­nau su šau­liais. Šių me­tų ko­vo 11 die­ną da­viau prie­sai­ką Tė­vy­nei ir įsto­jau į Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gą. Ko­vo 16 die­ną Lie­tu­va pa­skel­bė ka­ran­ti­ną. Pa­skam­bi­no man va­das ir pa­klau­sė, ar ga­lė­čiau ku­ruo­ti 300 sa­va­no­rių, nes, jo nuo­mo­ne, esu tam tin­ka­mas žmo­gus. Tu­rė­jau pa­gal są­ra­šus kvies­ti juos bu­dė­ti, re­gist­ruo­ti į bu­dė­ji­mo gra­fi­kus, ko­or­di­nuo­ti, nuo­lat pa­lai­ky­ti ry­šį. Pa­gal­vo­jau, kad vi­si bū­si­me ka­ran­ti­ne, sė­dė­si­me na­muo­se, aš su­ti­kau. Ir pra­si­dė­jo ma­no dar­bas be po­il­sio die­nų. Jis tę­sia­si il­gai, pra­si­de­da tre­čias mė­nuo. Ne­me­luo­siu, tik­rai pa­var­gau, nes sa­va­no­rių ko­or­di­na­vi­mas trun­ka be iš­ei­gi­nių, kiek­vie­ną die­ną esu įsi­pa­rei­go­ju­si ras­ti žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti Ko­ro­nos karš­to­jo­je li­ni­jo­je. Prie vi­so to dar ir ma­no šei­mos gy­ve­ni­mas, mo­ky­to­jos dar­bas, ki­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai.

Karš­to­jo­je ko­ro­nos li­ni­jo­je kas­dien rei­kia apie 50 žmo­nių pa­mai­no­se. In­ten­sy­viau­sias skam­bu­čių srau­tas ry­ti­nė ir pie­ti­nė pa­mai­nos. Po­rei­kis kiek­vie­nai die­nai skir­tin­gas pa­gal pre­ven­ci­nių ty­ri­mų po­rei­kį, ser­ga­mu­mą, kel­tų, lėk­tu­vų gra­fi­kus.

– Kas tampa savanoriais?

– Sa­va­no­riai la­bai įvai­rūs žmo­nės. Vie­ni sam­do­mi dar­buo­to­jai, ki­ti stu­den­tai, dar ki­ti ver­sli­nin­kai, po­li­ti­kai, odon­to­lo­gai ir t. t. La­bai įvai­rūs ir la­bai skir­tin­gi. Am­žius mū­sų žmo­nių 20–50 me­tų. Di­des­nė da­lis – jau­nes­ni žmo­nės.

Sa­va­no­riai lan­ko­si pe­ri­odiš­kai, bet da­lis pa­var­go, da­lis grį­žo į dar­bus, da­lis tie­siog nu­lei­do ran­kas. Vis nau­jų su­ras­ti la­bai sun­ku, nes šiuo me­tu ka­ran­ti­nas leng­vi­na­mas ir žmo­nės grįž­ta į sa­vo gy­ve­ni­mus. Ši veik­la yra ne­at­ly­gi­na­ma, mes dir­ba­me be jo­kios kom­pen­sa­ci­jos, be jo­kio at­ly­gio. Tad nor­ma­lu, kad no­rin­čių ir ga­lin­čių vis ma­žiau. Tu­riu ke­le­tą nuo­la­ti­nių did­vy­rių, ku­rie jau tre­čias mė­nuo ne­si­trau­kia nuo ma­nęs ir no­riai vyks­ta sa­va­no­riau­ti be­veik kiek­vie­ną die­ną. Ir, ži­no­ma, di­de­lį krū­vį at­lai­ko pa­tys šau­liai.

– Protrūkis rimsta, tačiau skam­bučių skaičius vis dar didelis. Kodėl?

– Šiuo me­tu skam­bu­čių srau­tas di­de­lis, nes vyk­do­mi pre­ven­ci­niai ty­ri­mai: so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, gy­dy­to­jai, dar­že­lių dar­buo­to­jai, pa­si­tai­ko ser­gan­čių, par­plau­kia kel­tai. Sa­va­no­rių ma­žė­ja, o dar­bo dau­gė­ja. La­bai sun­kus me­tas, ro­dos, tu­rė­tų vis­kas ma­žė­ti, nes ser­gan­čių la­bai ma­žai. Kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se jau po­rą sa­vai­čių ne­fik­suo­ja­mi su­sir­gi­mai, bet vi­si pre­ven­ci­niai ty­ri­mai su­da­ro vi­so dar­bo krū­vį. Sa­va­no­riai at­lai­ko de­šim­tis tūks­tan­čių skam­bu­čių.

 

    Komentaras

    Na ir aš nepasitikiu susireikšminusiais žmonėmis, kurie atliks darbelį ir jau šaukia, žiūrėkite, klausykite, aš padariau. Politikai, KADA jūs išmoksite dirbti tyliai? Ko šaukiate kai dar nesimato to darbo rezultato? Labai nerimta, net neskanu klausytis. Pasirinkite svarų vektorių ir nesitaškykite į įvairias kryptis.

    Komentaras

    Labai liūdna atsakinėti nesusipratėliams, kurie vadina Povilą melagiu, kaltina dėl aerodromo išlikimo,šmeižia, nematydami jo atvirumo ir gėrio.Nepykit, bet aš tokius rašytojus už viešą įžeidinėjimą paduočiau į teismą.....arba gal juos nuteis Dievo teismas.....

    Komentaras

    Dar vienas Alytaus klounas cirkinsis iki Seimo rinkimų. Jis melagis, nesusipratėlis, išsisukinėja nuo bet kokių reikalų sprendimo. BALSAVO LABUKAS KAD PAKEITUS MIESTO PLANĄ KAD BŪT SUGRIAUTAS AERODROMAS

    Komentaras

    Dėl savanorystės niekas ir nesako,kad blogai, bei jei žmonės liko apgauti jie visada natūraliai rašys,kalbės, ar nekęs. Tai ką daryti, negi Radžio klausti ką daryti.

    Nereikia meluoti ir bus gerai. Aš irgi Labuku nepasitikiu, tik liežuviu mala, nemėgsta žmonių

    Komentaras

    Gerbiamieji, visi komentavę iki šiol. Baikime kiekvieną gyvenimo etapą ir žingsnį sieti su politika. Nejaugi jūs manote, kad viskas gyvenime tik apie ją sukasi...? Ne kaip partijos narys, tarybos narys ar kaip dar kažkas jis ten buvo. Jis buvo vienas iš daugelio kitų savanorių, gyvenime užsiimančių įvairiausiomis veiklomis. Pasidžiaukime gerais pavyzdžiais, pasitempkime patys, paskatinkime pasitempti šalia esančius. Visi galime kažką gero ir prasmingo padaryti savo aplinkai, savo miestui, savo valstybei. Gal ir ne kiekvienas iš mūsų galime skirti 100 savanorystės valandų, atsisakant poilsio, laisvalaikio, asmeninio gyvenimo, bet neabejoju, mes kiekvienas galim būti aktyvūs ir neabejingi, padarydami kažką gero kitam. Parašyta, jog jis vienintelis savanoris iš Dzūkijos šiuo svarbiu metu, tuo galime didžiuotis. Tiesiog pasidžiaukime, kad vis dar yra tokių jaunų žmonių kaip Povilas ir kiti skiriantys savo brangų laiką dėl mūsų visų saugumo. Straipsnyje kviečiama mūsų krašto žmones atvykti savanoriauti. Labai tikiuosi, kad po šio straipsnio atsiras daugiau padedančių savo savanoryste karštojoje linijoje. Sėkmės visiems!

    Komentaras

    Sveikinu Povilą Labuką ir juo didžiuojuosi, nes jis yra ir TS-LKD partijos pirmininkas.Tokie ir turėtų būti pirmininkai inciatyvūs,patriotiški,pasiaukojantys.Žinau, kad jis šiais metais bolotiruojasi į seimą - linkiu jam kuo didžiausios sėkmės ten reikia tokių dorų pasiaukojančių žmonių.Nežiūrint to, kad jis dar mokosi magistratūroje šios pilietiškos pareigos ir sunkiu momentu nepamiršo.Tik padorūs tėvai,šalies patriotai galėjo išauginti tokį sūnų, kuris vertas tokio pasididžiavimo.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.