Pro­fe­si­nės są­jun­gos – ne pro­ble­ma, o pa­gal­ba įmo­nei ir jos žmo­nėms

Pro­fe­si­nė­se są­jun­go­se trūks­ta jau­ni­mo

Kaip in­for­ma­vo Aly­taus ap­skri­ties vals­ty­bės dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kė Da­nu­tė Ba­čins­kie­nė, Aly­taus ra­jo­no tri­ša­lė ta­ry­ba įkur­ta 2015-ai­siais, o Aly­taus mies­to – 2009 me­tais. Pir­mi­nin­kės pa­ste­bė­ji­mu, Aly­taus mies­to va­do­vams ir dar­buo­to­jams – part­ne­riams daž­nai kei­čian­tis, o Pra­mo­nės, pre­ky­bos ir ama­tų rū­mams il­go­kai ne­tu­rė­jus at­sto­vo, šis dar­bas su­sto­jo.

Aly­taus ra­jo­no tri­ša­lė ta­ry­ba vei­kia. Dir­ba­ma tri­ša­lio su­si­ta­ri­mo pa­grin­du, de­ri­nant nuo­mo­nes. Ta­ry­ba va­do­vau­ja­si Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­ja, įsta­ty­mais, tei­sės ak­tais ir sa­vo nuo­sta­tais.

Ta­ry­bo­je – trys pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vai, trys ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ir trys darb­da­vių at­sto­vai. Ta­ry­bos na­riams už dar­bą ne­mo­ka­ma.

„Sa­vo po­sė­džiuo­se ana­li­zuo­ja­me, svars­to­me mums rū­pi­mus klau­si­mus, ku­rie at­ro­do svar­būs šiuo me­tu. Mū­sų nu­ta­ri­mai yra re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio.

Klau­si­mai, apie ku­riuos šian­dien kal­ba­me, la­biau­siai rū­pi pro­fe­si­nėms są­jun­goms, ta­čiau vi­siems ly­de­riams be iš­im­ties rei­kia ak­ty­vu­mo, nuo­lat mo­ky­tis, ug­dy­ti sa­vo ge­bė­ji­mus. Rei­ka­lin­ga dau­giau reikš­tis vi­suo­me­nė­je. Pro­fe­si­nė­se są­jun­go­se trūks­ta jau­ni­mo, ak­ty­vių žmo­nių. Jei­gu įstai­go­je bus bent vie­nas ak­ty­vus dar­buo­to­jas, ten prof­są­jun­gos gy­vuos.

Jos na­riai daug dir­bo ir dir­ba to­bu­li­nant Dar­bo ko­dek­są, de­ra­si dėl mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo pa­kė­li­mo, pri­imant ra­cio­na­lią ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį. Lie­tu­vos pro­fe­si­nes są­jun­gas iš­gir­do ir iš­klau­sė ša­lies pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da. Or­ga­ni­za­ci­ja ži­no­ma tarp­tau­ti­niu mas­tu, ji yra tarp­tau­ti­nės lais­vų­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos na­rė ir Eu­ro­pos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos na­rė“, – kal­bė­jo D.Ba­čins­kie­nė ir ra­gi­no su­si­rin­ku­siuo­sius dis­ku­tuo­ti, kad so­cia­li­nis dia­lo­gas bū­tų ne po­pie­ri­nis, o nu­kreip­tas vi­sų be iš­im­ties rei­ka­lų ge­ri­ni­mui.

Ji pra­šė tei­sin­gai su­pras­ti, kad jei kaž­kur ak­cen­tuo­ja­mas trū­ku­mas, tai to ne­rei­kia pri­im­ti kaip kri­ti­kos, o kaip sie­kia­my­bę iš­tai­sy­ti trū­ku­mus.

„Ne­rei­kia ra­gin­ti prof­są­jun­gų bi­zū­nu prieš darb­da­vius mo­suo­ti“

Sei­mo na­rys V.Ba­kas, de­šimt me­tų at­sto­va­vęs pa­rei­gū­nų pro­fe­si­nei są­jun­gai, tei­gė, kad pro­fe­si­nių są­jun­gų dar­bas nė­ra pa­pras­tas, tai plau­ki­mas prieš sro­vę, nes vi­sa­da ke­lia­mi ne­pa­to­gūs klau­si­mai.

Jis pa­tei­kė vaiz­de­lį iš as­me­ni­nės pa­tir­ties, kai su­si­ti­kęs su Bel­gi­jos vie­nos ne­ma­žos įmo­nės prof­są­jun­gos ly­de­riais pa­ju­to šios or­ga­ni­za­ci­jos veik­los pri­ori­te­tų svar­bą. Įmo­nei bu­vo sun­kus me­tas ir prof­są­jun­gos ly­de­riai kar­tu su darb­da­viais spren­dė pa­grin­di­nį už­da­vi­nį – su­ras­ti bū­dų, kaip iš­gy­ven­ti įmo­nei, kaip pa­dė­ti įveik­ti sun­ku­mus.

V.Ba­kas trum­pai įvar­di­jo jo ma­to­mas mū­sų mies­to pro­ble­mas. Aly­taus ap­skri­ty­je vie­ni ma­žiau­sių at­ly­gi­ni­mų, esa­me an­tri nuo ga­lo. Aly­tus ma­žė­ja, jei ir to­liau taip ma­žės, liks tik ne­di­de­lis mies­te­lis. Tai blo­ga nau­jie­na.

Ver­slas ne­tu­ri kur at­ei­ti į Aly­tų, nė­ra di­de­lių že­mės skly­pų, bent 100 hek­ta­rų. O ir dar­buo­to­jų nau­jas ver­slas ne­tu­rė­tų. Re­mian­tis 2019 me­tų duo­me­ni­mis, Aly­tus pa­ren­gė ne tuos spe­cia­lis­tus, ko­kių pro­fe­si­jų jo įmo­nėms rei­kia.

Siu­vyk­los, ku­rio­se už dar­bą mo­ka­ma mi­ni­ma­li al­ga, tai ver­slas, ku­ris se­ki­na žmo­nes.

Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kė I.Ru­gi­nie­nė kal­bą pra­dė­jo nuo šian­die­nos gy­ve­ni­mo kas­die­nių rū­pes­čių – te­sta­vi­mo, skie­pi­ji­mo.

Ru­dens se­zo­nas, ak­cen­ta­vo vieš­nia, yra ak­ty­vus pro­fe­si­nėms są­jun­goms me­tas dėl ar­tė­jan­čių nau­jų pro­jek­tų. I.Ru­gi­nie­nė ra­gi­no kal­bė­tis vie­tos lyg­me­niu, daug kal­bė­tis ir ne­ma­žai pro­ble­mų bus iš­spręs­ta. „Ne­rei­kia ra­gin­ti prof­są­jun­gų bi­zū­nu prieš darb­da­vius mo­suo­ti, o tar­tis ap­sau­gant vie­nas ki­tą. Tik su­si­ta­rę tar­pu­sa­vy­je pri­si­dė­si­me prie ben­dro gė­rio“, – ak­cen­ta­vo vieš­nia.

Tech­ni­nių spe­cia­ly­bių stu­den­tai lie­ka be prak­ti­kos

Pro­fe­si­nių są­jun­gų rei­ka­lin­gu­mą ir tai, kad ma­žuo­se ra­te­liuo­se gims­ta ge­ros idė­jos, ak­cen­ta­vo ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas V.Prans­ke­vi­čius.

Jis pra­šė dė­me­sį at­kreip­ti ne tik į tai, kad vals­ty­bė ruo­šia ne tuos spe­cia­lis­tus, ko­kių ša­liai rei­kia, ką pa­ryš­ki­no ir Sei­mo na­rys, bet ir apie pa­šal­pų sis­te­mą, ku­ri la­bai pa­to­gi dar­bin­go am­žiaus žmo­nėms ne­dirb­ti. Ap­skri­tai daug kur vel­tui vals­ty­bės pi­ni­gų iš­me­ta­ma ne­su­de­ri­nant pla­nų.

Aly­taus ra­jo­nas, V.Prans­ke­vi­čiaus pa­ste­bė­ji­mu, daug ką ban­do spręs­ti, o prof­są­jun­gų ly­de­rei D.Ba­čins­kie­nei su­ju­di­nus, pa­sie­kia­mas su­ta­ri­mas ir pa­žan­ga.

Aly­taus ra­jo­no ver­slo at­sto­vas G.Je­ge­le­vi­čus įsi­ti­ki­nęs, kad kai ku­rie rei­ka­lai iš­si­spręs­tų, jei su­si­jung­tų mies­to ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės. Pir­miau­sia – trans­por­to rei­ka­lai. Jis pri­ta­rė anks­čiau iš­sa­ky­tai min­čiai, kad ne­ruo­šia­mi to­kie spe­cia­lis­tai, ku­rių rei­kia ver­slui. Be­dar­biams or­ga­ni­zuo­ja­ma spe­cia­ly­bės mo­ky­mo­si pro­gra­ma, bet re­tas ją bai­gęs no­ri dirb­ti. Tai­gi vals­ty­bė tik švais­to pi­ni­gus be­dar­bių moks­lams.

„Tech­ni­nių spe­cia­ly­bių stu­den­tams rei­kia prak­ti­kos. Ne­ma­tęs ga­my­bos pro­ce­so jau­nas žmo­gus po moks­lų at­ei­na dirb­ti. Jį rei­kia iš nau­jo mo­ky­ti. Ko­dėl vals­ty­bė ne­ga­li pri­si­dė­ti fi­nan­siš­kai prie šio rei­ka­lo? – kė­lė klau­si­mą G.Je­ge­le­vi­čius.

Kal­bė­ta apie be­si­tę­sian­čią su­si­sie­ki­mo su Vil­niu­mi ir Kau­nu pro­ble­mą: ge­le­žin­ke­lio ne­tu­ri­ma, au­to­mo­bi­liai spūs­ty­se. Iš­sa­ky­ta ne­ma­žai ir ki­tų dir­ban­tiems ne­pa­to­gių da­ly­kų.

Iš­va­da vie­na – pro­fe­si­nės są­jun­gos tu­ri tap­ti pa­gar­bos ver­ta or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri rei­ka­lin­ga tiek di­de­lė­se, tiek ir ma­žo­se įmo­nė­se. Juk yra ne­ma­žai klau­si­mų, ku­riuos tik pro­fe­si­nės są­jun­gos ga­li spręs­ti.

„Ne vi­sa­da darb­da­vys yra tei­sus, kaip ir dar­buo­to­jai – ne vi­sa­da tei­sūs. To­dėl vi­suo­met tu­ri­me ras­ti lai­ko po­kal­biui, ap­ta­ri­mui, iš­si­aiš­ki­ni­mui. Ačiū vi­siems kal­bė­ju­sie­siems, kad iš­sa­kė­te sa­vų min­čių, už­ve­dė­te mus ant ke­lio. Ma­ža­me ra­te ap­tar­si­me ir mies­to tri­ša­lės ta­ry­bos rei­ka­lus“, – to­kia min­ti­mi ren­gi­nį bai­gė il­ga­me­tė prof­są­jun­gų ly­de­rė D.Ba­čins­kie­nė.