Švie­sos An­ge­lų spar­nai pa­ly­tė­jo Aly­tų

Vie­to­je su­de­gu­sios me­di­nės, da­tuo­ja­mos 1856 me­tais, po gais­rų 1911-ai­siais at­sta­ty­tos mū­ri­nės, so­viet­me­čiu ma­čiu­sios sa­vo pa­tal­po­se ir drus­kos san­dė­lį, ir viš­čiu­kų pe­ryk­lą, pa­ga­liau 2020 me­tais ga­lu­ti­nai re­konst­ruo­tos, šian­dien šios Si­na­go­gos pa­tal­pos nau­do­ja­mos kul­tū­ros, me­no ir švie­ti­mo ren­gi­niams. Bū­tent čia, nuo Si­na­go­gos sie­nų ste­bint gar­saus vi­sa­me pa­sau­ly­je me­ni­nin­ko Vy­tau­to Ka­siu­lio (be­je, gi­mu­sio Sim­ne) ta­py­bos dar­bams, ai­dint jau­no­sios at­li­kė­jos Pau­li­nos sak­so­fo­no me­lo­di­joms, ne­įti­kė­ti­no gro­žio An­ge­lai – kaip nuo­šir­di pa­dė­ka – at­skri­do į ke­tu­rių aly­tiš­kių ran­kas.

– Per pan­de­mi­ją bu­vo­me pri­vers­ti už­si­da­ry­ti na­muo­se, tačiau atsirado žmogus, istorikas, kuris su kamera pakvietė mus pake­liauti po Alytų, – pristatydamas pirmąjį apdovanojimą kalbėjo Linas Jakštonis. – Lankydamas ir pasakodamas apie istorines mūsų miesto vietas, jis pra­skaid­rino mūsų kasdienybę, atnešė didžiulę šviesą. Taigi „Metų istoriku“ tituluojamas Vilmantas Dunderis!

– Švie­sos na­muo­se man no­ri­si kal­bė­ti apie švie­są, – įvar­dy­da­ma ki­tą lau­re­a­tę – fo­to­gra­fę Zi­tą Stan­ke­vičienę – sakė buvusi Kurorto seniūnaitė Genovaitė Žiurinskienė. – Tai moteris, kuri jau 30 metų fiksuoja viską, ir džiugias, ir liūdnas Alytaus miesto akimirkas. Mes tikrai labai laimingi, turėdami tokią Zitą!

„Me­tų fo­to­gra­fe“ ta­pu­si Z.Stan­­ke­vi­čie­nė, ran­ko­se lai­ky­da­ma sa­vo An­ge­lą, su­si­jau­di­nu­si iš­ta­rė: „Tai Jūs vi­si esa­te švie­sa, o ne ma­no fo­to­ob­jek­ty­vas! Jei ne­bū­tų Jū­sų – ne­bū­tų tiek švie­sos! Jei vie­nas ki­tam ir to­liau ne­ši­me švie­są – bū­si­me lai­min­ges­ni!”

Dar vie­nas „Švie­sos die­nos“ lau­re­a­tas – „Me­tų se­niū­nai­tis“ Ulo­nų se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tis Pet­ras Sa­bai­tis, ku­ris An­ge­lą ga­vo už nuo­šir­dų dar­bą, at­vi­ru­mą, sa­va­no­rys­tę.

Dva­ro se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tė Al­do­na Mar­cin­ke­vi­čie­nė, pri­sta­ty­da­ma pas­ku­ti­nę šios gra­žios šven­tės ap­do­va­no­tą­ją – mu­zie­ji­nin­kę, bib­lio­te­ki­nin­kę Li­ną Mo­tie­kie­nę, pa­žįs­ta­mą ko­ne vi­siems aly­tiš­kiams – mi­nė­jo, jog tai žmo­gus, ša­lia ku­rio tie­siog ne­ga­li jaus­tis ne­lai­min­gas, „kiek tu­riu, man vis­ko už­ten­ka“, ci­ta­vo Al­do­na sa­vo pri­sta­to­mą­ją Li­ną Mo­tie­kie­nę.

Na, o dar vie­nas Švie­sos An­ge­liu­kas at­skri­do ke­lio­mis die­no­mis anks­čiau – į Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los jau­ni­mo sim­fo­ni­nio „Sva­jo­nė“ or­kest­ro gre­tas. Sau­sa­kim­šo­je mies­to te­at­ro sa­lė­je su­ren­gęs ne­pa­kar­to­ja­mą kon­cer­tą kar­tu su so­lis­tais In­dre Anan­kai­te ir Je­ro­ni­mu Mi­liu­mi, džiau­gė­si An­ge­lu, ku­ris pa­va­din­tas „Me­tų mu­zi­ka“.

Aly­tiš­kiai dė­kin­gi už „Švie­sos die­ną“, lin­ki ir ti­ki­si, jog ap­do­va­no­tie­ji ir to­liau ap­link sa­ve skleis švie­są! Ir mes pa­tys bū­ki­me švie­sa, da­ly­ki­mės ja vie­ni su ki­tais, tuo­met vi­sos die­nos me­tuo­se bus švie­ses­nės bei ge­res­nės.