In me­mo­riam

Ni­jo­lė Re­gi­na Ja­siu­kė­nie­nė bai­gė Vil­niaus vals­ty­bi­nę kon­ser­va­to­ri­ją ir 1964 me­tais pra­dė­jo dirb­ti pe­da­go­gi­nį dar­bą Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­je.

Nuo 1975-ųjų iki 2008 me­tų, dau­giau kaip tris de­šimt­me­čius, ji šiai mo­kyk­lai va­do­va­vo, su­bū­rė bran­dų mo­ky­to­jų ko­lek­ty­vą, nuo­lat rū­pi­no­si mo­ki­nių ta­len­to raiš­ka ir jų pro­fe­si­niu orien­ta­vi­mu.

1977 me­tais jai bu­vo su­teik­tas Lie­tu­vos nu­si­pel­niu­sios mo­ky­to­jos var­das.

Tai bu­vo darbš­ti, kū­ry­bin­ga va­do­vė, su­ge­ban­ti de­rin­ti reik­lu­mą sau ir ben­druo­me­nės na­riams su at­vi­ru nuo­šir­du­mu ir at­jau­ta, ge­bė­jo su­kur­ti šil­tą emo­ci­nį lau­ką, ska­ti­nan­tį dar­buo­to­jus pa­si­ti­kė­ti sa­vo jė­go­mis, ta­len­tu ir siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų.

Ji ir pa­ti il­gą lai­ką dir­bo mo­ky­to­ja – va­do­va­vo vai­kų cho­rams, ren­gė so­lis­tus, nuo 1964 me­tų da­ly­vau­da­vo vi­so­se Dai­nų šven­tė­se, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos kon­kur­so „Dai­nų dai­ne­lė“ ren­gi­niuo­se ir lai­mė­da­vo lau­re­a­tų var­dus.

Aly­taus mies­to kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me Ni­jo­lė Re­gi­na Ja­siu­kė­nie­nė bu­vo ži­no­ma kaip kon­cer­tų-su­si­ti­ki­mų su įžy­miais Lie­tu­vos at­li­kė­jais or­ga­ni­za­to­rė, įvai­rių žiu­ri na­rė.

At­si­svei­kin­da­mi sa­ko­me: „Bran­gi mū­sų bu­vu­si Di­rek­to­re, ko­le­ge, prieš pri­im­da­ma svar­bius spren­di­mus Tu mėg­da­vai sa­ky­ti, kad vie­nas žmo­gus – ne ka­rys. Su­kū­rei mus kaip ben­druo­me­nę, už­au­gi­nai ta­len­tin­gie­siems spar­nus, su ku­riais ir da­bar jau­čia­mės stip­rūs. Iš­ei­ni, bet vi­sa­da lik­si mū­sų at­min­ty­je kaip švie­sus pri­si­mi­ni­mas apie reik­lų va­do­vą, bet me­niš­ką ir jaut­rų žmo­gų. Il­sė­kis ra­my­bė­je...“

Su nuo­šir­džia užuo­jau­ta šei­mai – Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los ben­druo­me­nė