Naujos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Vytautas Bakas: „Vyriausybė užsižaidė ribojimais, bet kurie ilgalaikiai ribojimai turi pereiti Seimo filtrą” (7)
– Kodėl Jūs ir visi Mišrios Seimo grupės nariai nusprendėte dirbti naujoje Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“?
– Seimo nariai iš LVŽS frakcijos, kurie atėjo į naują frakciją, yra puikiai man pažįstami žmonės. Su daugeliu bendradarbiavome praėjusios kadencijos Seime, rengėme LVŽS programą, priėmėme daug svarbių ir stiprių sprendimų visuomenės saugumo, socialinėje ir kitose srityse. Su kolegomis iš Mišrios grupės puikiai sutarėme savivaldos klausimais.
Konsultuojantis dėl naujos frakcijos įkūrimo, susitarėme dėl svarbiausių darbų valstybės valdymo, savivaldos, piliečių įgalinimo ir žmogaus teisių srityje. Frakcijos darbotvarkėje atsirado vietos skaidrumo, antikorupcinėms, regionų stiprinimo iniciatyvoms.
Frakcija – tai pirmiausia komanda, kurioje atsiranda naujos galimybės atstovauti kraštui, kurio žmonės mane delegavo į Seimą.
– Spaudos konferencijoje buvo įvardyti svarbiausi naujos frakcijos darbai. Kokie darbai įtraukti Jūsų iniciatyva?
– Pirmosios arba praėjusios savo kadencijos Seime metu didžiausią dėmesį skyriau valstybės saugumo klausimams, dabar didžiąją laiko dalį skiriu savivaldai, regionams.
Kurdami frakciją mes surengėme kelias sesijas, susitikimus, kuriuose tarėmės dėl bendros darbotvarkės, tikslų – to, kas mus vienija. Kiekvienas pateikė konkrečius darbus, kuriuos siekia nuveikti. Tuo pagrindu buvo išskirtos keturios sritys, kurioms frakcija skirs ypatingą dėmesį. Tai valstybės valdymas, pažangi ekonomika, tvarus vystymasis ir socialinė lygybė. Buvau paprašytas kolegų koordinuoti valstybės valdymo srities darbotvarkės parengimą. Kartu su bendražygiais parengėme pasiūlymus, kurie svarbūs bendrai demokratijos ir savivaldos stiprinimui šalyje, bendruomenių ir piliečių įgalinimui.
– Savivaldos srityje akcentavote būtinybę išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, bet šiai valdžios institucijai svarbus ir finansinis sustiprinimas.
– Šiuo metu savivalda patiria didelį iššūkį. Ant jos pečių gula krizių – tiek pandemijos, tiek migracijos valdymo našta, o Vyriausybės sprendimai stipriai vėluoja arba jų nėra, visuomenė supriešinta, įsitempusi ir pavargusi.
Šiuo metu iš tiesų iškilusi viena didžiausių grėsmių pačiai savivaldai, – po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl tiesioginių mero rinkimų, nesant sutarimo tarp pozicijos ir opozicijos, yra rizika, kad žmonės negalės tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merų. Sutarėme, kad būtina apsaugoti savivaldą ir žmonių teisę tvarkytis savo krašte renkant miestų ir rajonų vadovus.
Taip pat siūlysime stiprinti savivaldos finansinį pagrindą: savivaldai turi atitekti nekilnojamojo turto mokestis, kad ji galėtų valdyti žemę, jei baigti žemės reformos procesai.
– Spaudos konferencijoje kritikavote Vyriausybę dėl įvedamų ribojimų plintant koronavirusui. Jūsų manymu, jie per griežti?
– Vyriausybė užsižaidė ribojimais, kai kurie yra neadekvatūs, spekuliatyvūs ir kelia įtampas visuomenėje. Frakcijoje sutarėme, kad bet kurie ilgalaikiai ribojimai, liečiantys visą visuomenę, darantys lemiamą įtaką žmonių pagrindinėms laisvėms ir teisėms, turi pereiti Seimo filtrą. Seimas turi atlikti savo darbą ir kas gali būti ribojama tik įstatymu, tai negali būti ribojama kitokiais, žemesniais teisės aktais.
– Kaip galėtumėte apibūdinti vieną iš naujos frakcijos numatytų veiklos sričių – pažangią ekonomiką?
– Ekonomika turi tarnauti visiems. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, džiaugiamės, kad Lietuva artėja link 80 proc. Europos Sąjungos ekonomikos vidurkio, bet dažnai nutylima, jog skirtumai tarp didžiųjų miestų ir, pavyzdžiui, Alytaus, Tauragės skiriasi daugiau nei du kartus. Jei Vilniaus ir Kauno ekonomika jau viršija Europos Sąjungos ekonominį vidurkį, tai Alytaus, Tauragės, Marijampolės gerokai nuo jo atsilieka. Tai galima pakeisti, bet turi atsirasti stipri politinė valia Seime ir Vyriausybėje, labai nuoširdus darbas pačioje savivaldoje.
Šiais metais Lietuva turi unikalią progą investuoti į regionus taip, kad šie skirtumai būtų išlyginti. Tam gali būti panaudota Europos Sąjungos parama ir parama, skirta ekonomikos atsigavimui po pandemijos.
Didžiausias Lietuvos gerovės augimo rezervas yra regionai ir čia gyvenančių žmonių potencialas. Tam būtina parengti labai aiškius kiekvieno regiono specializacijos planus, numatyti investicijas. Praėjo metai, bet kol kas jokio Vyriausybės poslinkio šioje srityje nematyti. Naujoje frakcijoje yra pakankamai žmonių, kurie rinkti regionuose, ir mes sutariame, kad per šiuos metus Vyriausybė kartu su savivaldybėmis turi parengti realią regionų darbotvarkę ir ją finansuoti.
– Naujos Seimo frakcijos tiksluose – visuomenės įtraukimas į teisingumo vykdymą, taip pat žalioji darbotvarkė. Ką konkrečiai numatote nuveikti šiose srityse?
– Korupcija yra tiesioginė skurdo priežastis. Reikalingi pokyčiai teismų sistemoje, todėl vienas iš darbų, kuriuos teiksime, tai tarėjų teismuose institutas. Iki šiol taip ir neatsirado politinės valios atverti teismus, įtraukti visuomenę į teisingumo vykdymą. Tai sudėtingas darbas, tam būtina keisti Konstituciją, tačiau šias iniciatyvas teiksime.
Dėl frakcijos žaliosios darbotvarkės galiu pasakyti, kad siūlysime visuomenei atverti taršos duomenis. Žaliosios darbotvarkės pažangą siejame su valstybės sektoriumi, pavyzdžiui, iškastinio kurio naudojimas, žalieji viešieji pirkimai ir kita.
Mano dėmesio centre ir toliau lieka korupcijos prevencija, teismų sistemos stiprinimas ir skaidrinimas, esu parengęs įstatymų pataisų ir pasiūlymų regionų stiprinimo, pranešėjų apsaugos srityse.
– Kadangi nauja Seimo frakcija dirbs Seimo opozicijoje, ar pavyks įvykdyti nusimatytus darbus?
– Darbas opozicijoje, be abejo, yra specifinis. Čia reikia gerokai daugiau pastangų, kad būtum išgirstas. Sprendimus priima valdančioji dauguma, tačiau mano asmeninė patirtis pirmaisiais metais dirbant Mišrioje Seimo narių grupėje liudija, kad būnant mažumoje galima pasiekti, jog pasiūlymai būtų išgirsti ir priimami.
Pavyzdžiui, per šiuos metus pavyko išjudinti Dzūkijos kraštui svarbius klausimus. Kartu su specialiai Seime įkurta Dzūkijos bičiulių grupe išjudinome metų metais įstrigusius klausimus dėl kelio Alytus–Kaunas rekonstrukcijos. Pagaliau prasidėjo realūs darbai.
Seime pavyko sėkmingai atstovauti savivaldos interesams suvaldant nelegalios migracijos sukeltas problemas. Būtent Alytuje surengėme specialų išvažiuojamąjį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį, kartu su viso regiono merais sutarėme dėl darbų, kuriuos buvo būtina padaryti. Pavyko įtikinti Seimą, kad Vyriausybė būtų įstatymu įpareigota kompensuoti išlaidas arba žalą, kurią patyrė savivalda, įmonės ir piliečiai dėl nelegalios migracijos. Kaip žinote, Alytaus, Alytaus rajono ir Lazdijų žmonės pirmieji susidūrė su nelegalios migracijos keliamomis problemomis ir jas sprendė savo jėgomis.
Frakcijos turi papildomų įrankių, kurių neturi vienas Seimo narys.
Frakciją, į kurią susibūrėme, sudarys 13 Seimo narių, tai trečia pagal dydį frakcija Seime. Frakcijoje yra išmanančiųjų ekonomikos, socialinės apsaugos, švietimo, valstybės valdymo, savivaldos, teisėtvarkos, smulkiojo verslo, nevyriausybinių organizacijų, užsienio politikos klausimus. Turime du buvusius premjerus, Seimo komitetų vadovus, ministrus, žmones, turinčius patirties savivaldoje. Keli frakcijos nariai yra rinkti vienmandatėse apygardose.
Esu įsitikinęs, kad frakcijos balsas bus girdimas, žadame būti konstruktyvia opozicija, tikimės ir iš valdančiųjų būtent konstruktyvaus darbo. Be abejo, tikime, kad mums pavyks įgyvendinti tai, ką esame užsibrėžę.
– Jūsų nuomone, ar pavyks susivienyti Seimo opozicinėms frakcijoms, kurioms dabar, jei neklystu, priklauso Socialdemokratų, Darbo, Regionų partijos ir LVŽS?
– Patirties vienijantis vardan strateginių interesų turime. Pavyzdžiui, praėjusios Seimo kadencijos metu buvo pasiektas sutarimas dėl nacionalinio saugumo klausimų, teko vadovauti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriame sprendimai buvo priimami dažniausiai bendrai sutarus, po konsultacijų, diskusijų. Aš manau, kad ir dabar galime sutarti svarbiausiais valstybės klausimais, svarbu, kad būtų gera valia tartis ir konkretūs siūlymai.
Konsultuodamiesi dėl naujos frakcijos įkūrimo sutarėme dėl reikalingų darbų ir aiškios darbotvarkės Lietuvai, jos žmonėms. Parengėme programą, konkrečius įstatymų projektus, kurie leis mums sugrįžti prie buvusios darbotvarkės, su kuria daugelis iš mūsų 2016 metais atėjome į politiką. Be abejo, bendradarbiausime su opozicinėmis frakcijomis, pozicija. Ieškosime sutarimo, nes jo labai reikia.
– Iš Seimo LVŽS frakcijos į naujai susikūrusiąją atėjo net 10 atstovų. Praėjusios kadencijos Seime ir Jūs, nors buvote ir esate nepartinis, dirbote minėtos sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio vadovaujamoje frakcijoje, todėl pažįstate bent didžiąją dalį dabar pasitraukusiųjų iš frakcijos. Jūsų nuomone, kodėl Seimo nariai dabar pasitraukė iš LVŽS frakcijos?
– Po sėkmingų rinkimų 2016 metais LVŽS padarė nemažai tikrai sėkmingų ir reikalingų darbų. Per dvejus su puse metų įvyko labai reikalingi pokyčiai visuomenės saugumo, socialinėje ir kitose srityse.
Lūžis įvyko 2019 metais. Tos priežastys, kaip tuomet sakiau, būtent ir buvo nutolimas nuo pradžioje išsikeltų tikslų ir vertybių. Jei pamenate, Ramūnas Karbauskis priėmė sprendimą formuoti Vyriausybę su teisiamų partijų atstovais, svarbias ministerijas buvo nutarta atiduoti pasitikėjimą praradusių, teisiamų partijų lyderiams. Mano nuomone, aukščiausius postus – ministrų, komitetų vadovų turi užimti nepriekaištingos reputacijos politikai, nes, kai atsitinka priešingai, žmonės nustoja pasitikėti politikais, nusivilia valstybe. Tokiomis aplinkybėmis dirbti negalėjau, todėl pasitraukiau ir nuo to laiko nedalyvavau partijos veikloje, tad ten vykstančių procesų negalėčiau komentuoti.
– Spaudos konferencijoje buvo akcentuota, kad naujai susikūrusi frakcija neturi siekio tapti politine partija. Jei tokio siekio nėra, galima suprasti, kad frakcija susikūrė tik tam tikriems darbams įgyvendinti. Bet darbai daromi dažniausiai turint politinių ambicijų, kad ir kituose Seimo rinkimuose. Tad, ar tikrai nauja frakcija neturi planų tapti politine organizacija?
– Šiuo metu tiesiog nėra sprendimo dėl tapimo politine partija. Be abejonės, skirsime dėmesį artėjantiems savivaldos rinkimams, ypač tai aktualu vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams. Bent aš pats ketinu aktyviai dalyvauti svarstant Alytaus kraštui svarbius klausimus, dalytis savo patirtimi su tais, kuriems iš tiesų rūpi krašto ateitis. Kaip ir iki šiol, inicijuosiu diskusijas dėl svarbiausių darbų šiam regionui, jei būsiu kviečiamas, jose dalyvausiu.
Klausimo dėl politinės jėgos tiesiog dabar nesvarstome, dabar svarbiausia pasiruošti efektyviam darbui frakcijoje. Prieš akis dar treji metai darbo Seime, visi turime piliečių suteiktus mandatus ir tą pareigą svarbu atlikti. Galiu pasakyti tik viena – Alytaus miesto ir šio krašto žmonės, bendruomenė nuo šiol turės dar tvirtesnę atramą Seime.
Kalbėjosi Alma Mosteikaitė
Komentarai
Palikite savo komentarą
pilietis bakas savo…
Komentaras
pilietis bakas savo priešrinkiminėje programoje nepranešė rinkėjams apie savo vojažus po partijas , negražu , reikėtu atsisakyti mandato jei yra garbės likučiu .
Tai pagal atstovavimą pagal…
Komentaras
Tai pagal atstovavimą pagal Seimo narį nuo Alytaus miesto miestas kaip S.Skvernelio įtakoj? Taryboj valdantys socdemai su konservatoriais Seime opozicija su pozicija atseit priešpriešom. O Alytaus miesas visų skoniams. Ar dalukėm..? Kitap sakant Aytuj kitaip dėsniai veikia. Kaip ir valstiečių frakcijos Alytaus miesto taryboj nesuprasi kas su kuo? Ar kas paskui ką?
Kaip rimčiau nesugeba,…
Komentaras
Kaip rimčiau nesugeba, prasideda krištoliniai. O praktikoj susidūrę kaip bejėgiai. Nors rurimos kompetencijos lengvai leidžia sprest problemas net per savivaldą. Pavyzdiui, kodėl pustuščias Alytaus pramonės parkas, kaip didmiesčių nuo pertekliaus dūzgia. Kodėl į Alytaus pramonės parką investavus apie 10 milijonų eurų, jis realiai pustuščias? O kiek smulkių imiruoja, ten viaus sudėjus kažin ar pasiekas 10 milijonų sudėtą įrengimui. Su kiek ten 10n darbo vietų per visus. Koks atsipirkimas, kaip šiuo metu po pakankamai daug laiko turėjo už apie 50 milijonų eurų jau veikt su nemažiau 500 darbo vietų per visus. Tada jau panašu į rimtesnį atsipirkimą ir mieste padėtis kitokia. Paskui kiti turėtų suktis. Geresni atlyginimai, daugiau gyventojų kaip didmiesčių lygiu. O jei neaišku, pasikalba šia tema su Alytaus ir Kauno teisėsaugos institucijų vadovais. Jei jiems neaišku, apie šias temas gali parodyt nutraukti ikiteisminių tyrimų ar teismo atskiras nutartis su jų parašais. Ir paklaust, ką tai reiškia? O tada su rangais susigūžia, kiti bando neatsimint..Kaip viskas paprasta. Jei pagal kompetencijas rimtai pradeda dirbt politikai. O ne kaip kurie pastoviai nežiniukai. Tik nepamiršta dosnių valdiškų atlyginimų atsiimt. Besako, kadangi nežinau, tai ir neimu viso atlyginimo. O pats Skvernelis apie Alytų daug žino. Kur kiti net Alytuj gal nežino?
KO GERO SEIMO FILTRO…
Komentaras
KO GERO SEIMO FILTRO NEPEREIS NES NERA SKAIDRUS
Esmėj įstatymai neblogi. Bet…
Komentaras
Esmėj įstatymai neblogi. Bet sudarytos salygos daliai viršuj nesilaikyt, į apačias dar ir priblefuot gali ubagams. Pats Seimo narys jau gan pakankamai laiko, kad suvokt Alytaus miesto problemų net užkulisines priežastys. Deja, teoriškai kalba, realybėj susidūręs konkrečiais atvejais tarsi net susigūžia.
Prašymas kaip Seimo nariui…
Komentaras
Prašymas kaip Seimo nariui nuo Alytaus miesto. -Kadangi savivaldybė vengia viešint visuomenei kiek paskolų ir kaip planuoja gražint, tuo pasidomėt kaip Seimo nariui. Ir paviešint visuomenei. Kaip ir kodėl nereaguojant į gyventojų mažėjimą nesimato švietimo pertvarkų ir rimtesmių miesto vystymo strategijų svarstymo taryboje. Nes pagal įstatymus būtent mero - tarybos priotitetinė kompetencija strategijų tvirtinimas ir atsakingumas už jų rezultatus bei atskaitingumas visuomenei. Ką esmėj turėtų pirmas meras viešint, bet. Jei nesugeba, gali ir kiti tarybos nariai inicijuot.
Kur kaip rinkto nuo Alytaus…
Komentaras
Kur kaip rinkto nuo Alytaus m. į Seimą iniciatyvos dėl teisingumo stokos Alytuj ir padėties per savivaldą? Kur Alytuj negebėdami rimtų strategijų vystyt pasiekė, kad. Vidutinių atlyginimų vidurkiai mažesni nei didmiesčiuose ir mažėja gyventojų. Kaip didmiesčiuose didėja. Kodėl nesimato, kad savivaldybė vykdytų reformų planą, kad proporcingai gyventojų mažėjimui mažintūs vicmerų, valdininkų skaičių. Nes esant gyventojų apie 49 tūkstančiai, savivaldybė patenka į mažesnę kategoriją mažiau 50 tūkstančių. Kur reikalavimai skirias, nei buvo kategorijoj nuo 50 tūkstančių iki 70 tūkstančių. Kodėl visuomenei neviešinama, kas atsakingi už lėšų į Ispanijos saskaitą pervedimai? Kodėl svarbūs klausimai dėl aerodromo 100 ha, dėl padangų gaisro likučių per teismus klamonami? Kodėl pustuščias pramonės parkas, vietoj rimto investuotojo pritraukimas, per smulkius sudeliotas n metų nuomai į priekį? Kaip kiti parkai pirmumą teikia stambesniems investuotojams. Alytui kaip atbulai, kas didmiesčiuose teisinasi.