Ar Se­na­mies­čio skve­re iš­kils obe­lis­kas? Dėl par­ti­za­nų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo gal­vą su­ka jau tre­čia Aly­taus po­li­ti­kų ka­den­ci­ja (76)

Saulė Pinkevičienė
Senamiesčio skveras
Alytiškių pamėgtas Senamiesčio skveras sutvarkytas 2012 metais ir atsiėjo 4,4 mln litų. Ze­no­no Ši­lins­ko nuotr.
Dai­na­vos par­ti­za­nų apy­gar­da – vie­nin­te­lė, ku­rios at­mi­ni­mas iki šiol nė­ra įam­žin­tas pa­min­klu, o ban­dy­mus jį pa­sta­ty­ti Aly­tu­je ly­di ne­sėk­mės, nes nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­tar­ti dėl vie­tos. Šiuo me­tu svars­to­ma ga­li­my­bė pa­min­klą sta­ty­ti Se­na­mies­čio skve­re – 2012 me­tais su­tvar­ky­to­je ir aly­tiš­kių pa­mėg­to­je tri­kam­pė­je erd­vė­je pa­čia­me mies­to cen­tre.

Pa­min­klą fi­nan­suos, bet in­fra­struk­tū­ra – sa­vi­val­dy­bės dar­žas

At­nau­jin­tos dis­ku­si­jos dėl pa­min­klo par­ti­za­nų at­mi­ni­mui sta­ty­bos mū­sų mies­te. Jos bu­vo pa­sie­ku­sios ak­li­gat­vį po to, kai aly­tiš­kiai su­rin­ko pa­ra­šus po pe­ti­ci­ja, rei­ka­lau­jan­čia ne­sta­ty­ti pa­min­klo Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tė­je. Klau­si­mą dėl Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je spren­džia jau tre­čios ka­den­ci­jos po­li­ti­kai ir tre­čias me­ras iš ei­lės.

Su­si­ti­kę su Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) bei Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos at­sto­vais, mies­to va­do­vai pra­ėju­sią sa­vai­tę skel­bia ra­dę su­ta­ri­mą dėl dar vie­nos ga­li­mos pa­min­klo sta­ty­mo vie­tos.

Jis ga­lė­tų iš­kil­ti Se­na­mies­čio skve­re, ne­to­li Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios. Ta­čiau tai – tik pir­mo­ji nau­jie­na. Ant­ro­ji yra ta, kad ne­bū­tų skel­bia­mas nau­jas pa­min­klo idė­jos kon­kur­sas, bet pa­si­ren­ka­mas 2017 me­tais vy­ku­sio ant­ros vie­tos lai­mė­to­jo dar­bas.

Pa­sak LGGRTC di­rek­to­rės Te­re­sės Bi­tu­tės Bu­raus­kai­tės, ku­ri ne­se­niai lan­kė­si Aly­tu­je ir ap­žiū­rė­jo siū­lo­mą erd­vę, vie­ta yra ge­ra. „Ge­ra“ – kaip su­for­muo­ta aikš­tė, ša­lia ku­rios yra baž­ny­čia, ki­ti pa­vel­do ob­jek­tai.

Ki­tas klau­si­mas, kaip Se­na­mies­čio skve­rą pa­vyks iš­nau­do­ti, tai yra įkom­po­nuo­ti pa­min­klą – di­rek­to­rė pa­brė­žia, kad vis­kas pri­klau­sys nuo ar­chi­tek­to dar­bo, nes rei­kės ieš­ko­ti har­mo­nin­gos jau su­for­muo­tos ap­lin­kos ir nau­jo pa­min­klo vi­su­mos.

„Sten­giau­si pa­žiū­rė­ti į Se­na­mies­čio skve­rą Jo­no Ja­gė­los aki­mis. La­bai gai­la, kad šis kū­rė­jas, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro Me­mo­ria­li­nio me­no ir eks­per­ti­zės sky­riaus skulp­to­rius, pa­va­sa­rį iš­ke­lia­vo ana­pi­lin. Jo žvilgs­nio pa­si­ge­si­me, jis la­bai pui­kiai jaus­da­vo erd­ves“, – pa­ste­bi T.B.Bu­raus­kai­tė.

Cen­tro di­rek­to­rė ne­at­si­tik­ti­nai J.Ja­gė­lą pri­si­me­na ir Aly­tu­je – jo su­kur­tas pa­min­klas Vy­tau­tui Di­džia­jam ir Žal­gi­rio mū­šiui pa­sta­ty­tas Aly­taus ra­jo­ne, But­ri­mo­ny­se, pas­ku­ti­nis jo dar­bas – pa­min­kli­nis ak­muo par­ti­za­nui Adol­fui Ra­ma­naus­kui-Va­na­gui – iš­ke­lia­vo į JAV.

„Skau­du­lys“, – taip la­ko­niš­kai si­tu­a­ci­ją dėl vis dar ne­pa­sta­ty­to pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams įvar­di­ja T.B.Bu­raus­kai­tė. Jos va­do­vau­ja­mas cen­tras fi­nan­suos pa­min­klo at­li­ki­mą ir sta­ty­bą. Tam jau bu­vo skir­ta 200 tūkst. li­tų, ta­čiau da­bar, pa­sak di­rek­to­rės, ski­riant lė­šas teks įver­tin­ti in­flia­ci­ją ir kai­nas, ku­rios ky­la ne tik par­duo­tu­vė­je.

Svar­bi de­ta­lė – LGGRTC fi­nan­suo­ja tik pa­tį pa­min­klą, jo at­li­ki­mą me­džia­go­je, o pa­si­rū­pin­ti in­fra­stuk­tū­ra, skir­ti lė­šų jai įreng­ti teks sa­vi­val­dy­bei. Į Se­na­mies­čio skve­ro re­konst­ruk­ci­ją, ku­ri vy­ko 2012 me­tais, iš Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų bei Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to in­ves­tuo­ta 4,4 mln. li­tų. Da­bar ši erd­vė yra vi­siš­kai su­tvar­ky­ta, bet apie su­ma­ny­mą čia sta­ty­ti pa­min­klą kal­ba­ma pir­mą kar­tą.

Kon­kur­sas skelb­tas ki­tai erd­vei

2017 me­tais Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė jau bu­vo pa­skel­bu­si kon­kur­są pa­min­klui par­ti­za­nams su­kur­ti, ta­čiau jis bu­vo skir­tas (ir pa­siū­ly­mai teik­ti) ki­tai kon­kre­čiai erd­vei – Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tei. Pa­ten­ki­nus gy­ven­to­jų pe­ti­ci­ją, šios vie­tos at­si­sa­ky­ta, o kon­kur­sas nu­trauk­tas. Jo lai­mė­to­jui skulp­to­riui Ry­tui Jo­nui Be­le­vi­čiui, nar­vo (bun­ke­rio) au­to­riui, taip pat ant­ros ir tre­čios vie­tos nu­ga­lė­to­jams iš­mo­kė­ti kon­kur­se nu­ma­ty­ti pi­ni­gi­niai pri­zai – iš vi­so 5 tūkst. eu­rų.

„Pri­im­tas spren­di­mas stab­dy­ti kon­kur­są reiš­kia, kad vi­sa pro­ce­dū­ra bus pra­dė­ta iš nau­jo, įskai­tant ir vie­tos pa­ieš­ką. Ap­gai­les­tau­ju, kad Aly­tu­je iki šiol ne­su­spė­ta pa­gerb­ti Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų“, – 2017 me­tų ru­de­nį at­si­pra­šė me­ras Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius.

Ta­čiau da­bar, su­ta­rus dėl nau­jos vi­soms su­in­te­re­suo­toms pu­sėms pri­im­ti­nos vie­tos, ki­lo su­ma­ny­mas grįž­ti prie kon­kur­si­nių dar­bų. Tie­sa, dė­me­sys su­fo­ku­suo­tas ne į lai­mė­to­ją, o į an­trą vie­tą pel­niu­sį dar­bą. Tai – klai­pė­die­čio skulp­to­riaus Gin­tau­to Jon­kaus obe­lis­kas. Au­to­rius yra tuo­me­čio Vil­niaus dai­lės ins­ti­tu­to ab­sol­ven­tas, dau­giau­sia jo dar­bų – net 6 kū­ri­nius – ga­li­ma pa­ma­ty­ti Mar­ty­no Maž­vy­do pės­čių­jų alė­jo­je Klai­pė­do­je.

„Obe­lis­kas kaip kū­ri­nys, įpras­mi­nan­tis Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų at­mi­ni­mą, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trui yra pri­im­ti­nas. Kol kas tai yra idė­ja, ku­rią skulp­to­rius ga­lė­tų mo­di­fi­kuo­ti, pri­klau­so­mai nuo ar­chi­tek­to su­ma­ny­mo, kaip su­for­muo­ti skve­ro erd­vę. Pa­grin­di­nis jo ak­cen­tas – fon­ta­nas, o ne pa­min­klas, ir jis ne­bus kei­čia­mas. Tai reiš­kia, kad pa­min­klas tu­rės bū­ti įkom­po­nuo­tas erd­vė­je taip, kad ne­at­ro­dy­tų frag­men­tiš­kai, o vi­sa erd­vė – ek­lek­tiš­kai“, – sa­ko T.B.Bu­raus­kai­tė. 

Be Se­na­mies­čio skve­ro kaip ga­li­mos vie­tos pa­min­klui sta­ty­ti, mi­nė­tas Mies­to so­das, kur jau sto­vi ke­li me­mo­ria­li­niai ak­cen­tai, pri­va­ti te­ri­to­ri­ja prie da­bar­ti­nio Aly­taus teis­mo, te­ri­to­ri­ja ša­lia Rau­don­kal­nio gat­vės, kur jau pra­dė­tas so­din­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio par­kas.

Se­na­mies­čio skve­re – ben­druo­me­nės iš­sau­go­ti se­nie­ji me­džiai

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­jas Ša­rū­nas Klė­ge­ris įsi­ti­ki­nęs, kad ras­ti vie­tą, ku­ri vi­siems tik­tų, ne­pa­vyks, ta­čiau spren­di­mą pri­im­ti bū­ti­na, nes pro­ce­sas ir taip už­si­tę­sė. Jo ma­ny­mu, rei­kė­tų pa­si­džiaug­ti, jog pa­min­klą ap­skri­tai bu­vo nu­tar­ta sta­ty­ti Aly­tu­je, nes jo no­rė­jo ir ki­ti mies­tai. Ta­čiau pa­si­rink­ta Dzū­ki­jos sos­ti­nė.

„Ras­ti ben­drą su­ta­ri­mą dėl vie­tos la­bai su­dė­tin­ga ir net var­gu ar įma­no­ma, tad svar­bu, kad ji pir­miau­sia bū­tų pri­im­ti­na tiems žmo­nėms, ku­riuos tie is­to­ri­niai įvy­kiai vie­naip ar ki­taip yra pa­lie­tę as­me­niš­kai, ku­rių šir­dy­se vi­sa tai dar yra gy­va. Jiems par­ti­za­nų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas la­bai svar­bus, ir mes tu­ri­me į jų nuo­mo­nę įsi­klau­sy­ti“, – sa­ko Š.Klė­ge­ris.

Ta­čiau įsi­klau­sy­ti bū­ti­na ir į li­ku­sios Aly­taus ben­druo­me­nės nuo­mo­nę – LGGRTC cen­tro di­rek­to­rė R.B.Bu­raus­kai­tė ne­abe­jo­ja, kad dėl to dar bus iš­sa­ky­ta dau­gy­bė įvai­rių min­čių, ir ne­bū­ti­nai pa­lai­kan­čių su­ma­ny­mą. Juo­lab kad Se­na­mies­čio skve­ras – vie­na la­biau­siai aly­tiš­kių pa­mėg­tų erd­vių, ku­rią for­muo­jant ne­ti­kė­tai ak­ty­viai pri­si­dė­jo pa­tys gy­ven­to­jai.

Įvai­rios įstai­gos, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, pa­vie­niai aly­tiš­kiai rin­ko pa­ra­šus ir tei­kė sa­vi­val­dy­bei pra­šy­mus re­konst­ruo­jant skve­rą 2012 me­tais iš­sau­go­ti se­nuo­sius me­džius. Da­bar ši ža­lu­ma ta­po jo iš­skir­ti­nu­mu, ypač pa­va­sa­rį, kai žy­di sa­ku­ros ir lie­tu­viš­kos ja­po­niš­kos vyš­nai­tės, prie ku­rių pa­da­ro­mas tur­būt re­kor­di­nis as­me­nu­kių skai­čius.

De­ja, vi­siš­kai re­a­li ga­li­my­bė ta, kad da­lį ža­lu­mos galėtų būti siū­lo­ma nai­kin­ti į skve­ro erd­vę įkom­po­nuo­jant obe­lis­ką – to­kią prie­lai­dą iš­sa­ko erd­vę ap­žiū­rė­ju­si R.B.Bu­raus­kai­tė.

Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir to, kad pa­tys aly­tiš­kiai rin­ko idė­ją skve­ro pa­va­di­ni­mui ir tam, kas čia ga­lė­tų bū­ti įam­žin­ta. Jo cen­tre – fon­ta­nas, ku­rį žen­kli­na ak­me­ny­je iš­kal­din­tos aly­tiš­kio ra­šy­to­jo Jur­gio Kun­či­no ei­lės, ku­rias pa­rin­ko Aly­taus Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Gied­rė Bul­ga­ko­vie­nė. Bib­lio­te­kos ko­lek­ty­vas kaip vie­ną idė­jų siū­lė pa­va­din­ti erd­vę Li­te­ra­tų skve­ru ir čia įam­žin­ti iš Aly­taus ki­lu­sių kū­rė­jų at­mi­ni­mą.

Skve­re bu­vo puo­šia­ma eg­lu­tė ir rin­ko­si de­monst­ran­tai

Se­na­mies­čio skve­re ir jį juo­sian­čios Baž­ny­čios ir Aly­vų Ta­ko gat­vė­se prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo gy­ve­na­mie­ji, pre­ky­bi­nin­kų ir ama­ti­nin­kų na­mai, ku­rie su­bom­bar­duo­ti per pir­mą vo­kie­čių lėk­tu­vų ant­skry­dį 1941 me­tų bir­že­lį. Po ka­ro na­mai ne­bu­vo at­sta­ty­ti, bet su­for­muo­ta aikš­tė. 1956-ai­siais ji pa­va­din­ta Ge­gu­žės 1-osios aikš­te. 

1958 me­tais mies­to Vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas nu­ta­rė pra­tęs­ti S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vę iki Vil­niaus gat­vės. Nau­jai iš­ves­ta gat­vė per­kir­to piet­va­ka­ri­nį bu­vu­sio kvar­ta­lo kam­pą, nuo jo at­skir­da­ma ne­di­de­lį skve­rą. So­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tais čia vy­ko kas­me­ti­nės šven­ti­nės de­monst­ra­ci­jos. Vil­niaus gat­ve žy­giuo­da­vo de­monst­ran­tų ko­lo­nos, ku­rios rink­da­vo­si Ge­gu­žės 1-osios aikš­tė­je, kad vė­liau ga­lė­tų pra­žy­giuo­ti pro Kom­jau­ni­mo aikš­tė­je tri­bū­no­je sto­vin­čius so­vie­ti­nius mies­to va­do­vus. Nuo 6-ojo de­šimt­me­čio nau­jo­ji aikš­tė at­lik­da­vo ir jau­kes­nį vaid­me­nį – Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se čia bū­da­vo puo­šia­ma šven­ti­nė eg­lu­tė. Vė­liau eg­lu­tė jau bu­vo sta­to­ma Kom­jau­ni­mo aikš­tė­je.

1977 me­tais Ge­gu­žės 1-osios aikš­tei su­teik­ta nau­jų ak­cen­tų – įreng­tas fon­ta­nas ir ati­deng­tas pa­min­klas ko­mu­nis­tų par­ti­jos vei­kė­jui Juo­zui Vi­tui. Žiū­rint nuo S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vės, bius­tas ant pos­ta­mento sto­vė­jo to­li­miau­sia­me skve­ro ga­le. 1990-ai­siais pa­min­klas J.Vi­tui bu­vo de­mon­tuo­tas.

Kas to­liau?

Su­ta­rus, kad Se­na­mies­čio skve­ras yra pri­im­ti­na vie­ta tiek LGGRTC, tiek par­ti­za­nų trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių at­sto­vams, kaip ir pa­siū­ly­tas obe­lis­ko es­ki­zas, tei­si­nin­kų bus pra­šo­ma įver­tin­ti ga­li­mas tei­si­nes pa­sek­mes, jei bū­tų nu­spręs­ta sta­ty­ti pa­ko­re­guo­tą kon­kur­so ant­ros vie­tos lai­mė­to­jo dar­bą, apei­nant lai­mė­to­ją. Po šio ver­ti­ni­mo tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar bus skel­bia­mas nau­jas kon­kur­sas.

Su­ma­ny­mą taip pat dar ver­tins Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės Mo­nu­men­ta­lio­sios dai­lės kū­ri­nių sta­ty­mo ir prie­žiū­ros ko­mi­si­ja, ta­čiau, „Aly­taus nau­jie­nų“ ži­nio­mis, jos na­riai ža­da rink­tis šį klau­si­mą svars­ty­ti tik ta­da, kai bus pa­teik­ta vi­zu­a­li­za­ci­ja ir au­to­riaus su­ti­ki­mas. Dar rei­kės gau­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­lai­mi­ni­mą, o per tą lai­ką sa­vo nuo­mo­nę apie obe­lis­ką par­ti­za­nams Se­na­mies­čio skve­re tur­būt iš­sa­kys ir mies­to ben­druo­me­nė.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai