Orientacinės varžybos darbuotojams netilpus sodybose keliasi į didžiuosius miestus

Renginių organizavimo įmonės „OZI“ vadovas Saulius Gintautas įsitikinęs, jog niekas taip puikiai neįtraukia visų darbuotojų, kaip orientacinės varžybos. O juos „OZI“ organizuoja ne tik kaimo turizmo sodybose („Kodas „L.O.B.I.A.I“), bet ir visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai padeda išspręsti šiuo metu šventėmis užpildytų sodybų trūkumo problemą.

Komandinė stiprybė išbandoma net elektros srove

Orientacinės žaidynės „Kodas L.O.B.I.A.I“ dažniausiai organizuojamos kaimo turizmo sodybose ir aplink jas. Įmonių kolektyvai suskirstomi komandomis, gauna žemėlapius ir bėgdami trimis skirtingais maršrutais, turi iškoduoti žinutes, paslėptas po Morzės abėcėle, Julijaus Cezario šifru, įvairias logines mįsles.

„Komandoms reikia sugalvoti savą strategiją, kad gebėtų per ribotą laiką išspręsti kuo daugiau užduočių. Dažniausiai ne visas jas pavyksta išspręsti. Iškoduojant įvairiausias mįsles jiems padeda gautas įrankių rinkinys, kuriame yra, pavyzdžiui, žaidimo „JĖGA-2“ bilietas, „IKEA“ liniuotė. Žaidime šie kasdieniai daiktai įgauna didelę reikšmę – jie panaudojami tam tikrose užduotyse,“ – atskleidžia S. Gintautas.

Pasak pašnekovo, būtent orientacinės varžybos įtraukia įvairių įmonių kolektyvus, čia prireikia tiek individualių žinių, tiek komandos darbo.

„Lobių paieškų metu reikia įveikti ir elektroninių galvosūkių, pavyzdžiui, pavadinta „Baltijos kelias“. Komandai reikia suformuoti gyvą grandinę iš visų komandos narių bei paliesti specialų daviklį. Tuomet per jų rankas pereina silpna elektros srovė ir kitame galvosūkio gale įsižiebia informacija. Bet komanda dar turi taip pat laikydamasi už rankų išspręsti duotą galvosūkį,“ – apie vieną iš užduočių pasakoja S. Gintautas.

Kita užduotis, sukelianti daug emocijų, „OZI“ komandos pavadinta „Tylos karalius“. Jei kas „sprendžia“ šią užduotį, girdėsite iš toli, nes reikia sukelti tam tikro stiprumo garsą, kurį užfiksuoja elektroninis pietaisas. Ši užduotis įtraukia visą komandą – gerklę laido net didžiausi tyleniai.

Pasak tokių žaidynių organizatoriaus, jei vieną trasą sudaro maždaug 10 galvosūkių, tai kiekviename iš jų pasireiškia tai vieno, tai kito komandos nario žinios ir gebėjimai.

Žaidimo formatas leidžia suorganizuoti renginį ir tūkstantiniam kolektyvui

Orientacinėse varžybose „Kodas „L.O.B.I.A.I“ komandos turi įveikti visas 3 trasas. Keli maršrutai įrengiami tam, kad žaidėjams nereikėtų laukti eilėje prie galvosūkio, jie tam tikrą užduotį pasiektų skirtingu metu. Pasak S. Gintauto, žaidimas organizuojamas taip, kad būtų įmanoma jį žaisti tiek 30, tiek 1000 darbuotojų turinčiai įmonei ir visi žaidėjai jaustųsi įtraukti, prie punktų nesusidarytų spūstys.

Galvosūkiai išdėliojami sodybos teritorijoje arba, jei trūksta vietos – už jos ribų miške ar kitoje gamtinėje teritorijoje.

Kitas orientacinio žaidimo tipas – „Misija neįmanoma“ – vyksta mieste. Pasak S. Gintauto, anksčiau įmonės tokį žaidimą rinkdavosi vasaros pradžiai arba pabaigai, kai planuodavo tiesiog smagią komandos formavimo veiklą be nakvynės.

„Šiemet įmonės jau vėl planuoja renginius su nakvynėmis. Tačiau susiduria su kliūtimi – daugybė sodybų yra užsakytos vestuvėms, krikštynoms. Kai asmeninės šventės negalėjo vykti praktiškai metus, šiems metams jų susikaupė daug. Todėl savaitgaliai daugelyje sodybų jau yra užsakyti. Tačiau išeitis yra – organizuoti šventę darbo dieną ir be nakvynės,“ – sako pašnekovas.

„Misija neįmanoma“ iš daugumos gyvų susibūrimų išsiskira tuo, jog šį žaidimą buvo galima žaisti ir egzistuojant griežtiems apribojimams, grupelėse po 2-3 žmones. Be to, jį galima žaisti tiek bėgiojant po miestą pėsčiomis, tiek važinėjant dviračiais ar automobiliais. Žaidimą sudaro apie 20 įvairiausiose miesto vietose išdėliotų užduočių. Šiame žaidime dalyviai užduotis gauna per platformą, pasiekiamą išmaniaisiais telefonais. Atvykę į teisingą tašką, išsprendę jame rastą užduotį, jie atsakymą suveda į platformą ir gauna naują užduotį.

„Visuomet matome, kur yra komanda. Kad ji neužstrigtų ties kuriuo nors tašku, kas kelias minutes į telefoną išsiunčiama patarimų, užuominų,“ – sakė S. Gintautas.

Kodėl orientacinės varžybos vis dar išlieka viena geriausių komandos formavimo priemonių?

Šį formatą, kaip jau minėta, renkasi tos įmonės, kurios planuoja savo darbuotojams surengti šventę be nakvynės ar išnuomotos sodybos. Užtat jų žaidimų aikštele virsta visas miestas – žaidėjai užduočių ieško pačiose netikėčiausiose vietose.

„Esame parinkę tokias vietas, kur žmonės dažniausiai kasdienybėje neužklysta. Pavyzdžiui, užduotis gali slėptis kiemelyje, kur stovi deivės Medeinės, jojančios ant lokio, skulptūra. Arba komanda turi Vilniaus gatvės pradžioje surasti „sėkmės pilvuką“ ir su juo nusifotografuoti. Papildomi taškai gaunami, jei nuotraukoje matysis visų komandos narių nuogi pilvai,“ – kelias orientacinio žaidimo „Misija neįmanoma“ užduotis atskleidžia pašnekovas.

Žinoma, tokiu atveju kiekvieno miesto maršrutas yra unikalus, pritaikytas tik tam miestui.

Orientacinėse varžybose komandos neišvengia susitikimo su priešininkais prie vieno ar kito galvosūkio – o susitikę turi neišsiduoti, ką ir kaip sprendžia, kokį atsakymą jau turi, nes galutinėje įskaitoje skaičiuojamas ir laikas, per kurį pavyko įveikti visą trąsą.

„OZI“ specializuojasi būtent įmonių renginiuose ir ypač – komandos formavimo žaidimuose, varžybose. Pasak S. Gintauto orientacinės varžybos yra viena geriausių kolektyvo „lipdymo“ priemonių. Kodėl?

„Nes norėdama laimėti komanda tiesiog privalo pasitelkti visų savo komandos narių stipriąsias savybes: vienas galbūt gerai išmano istoriją, kitas žino netkėtas miesto vietas, trečias moka išklausyti skirtingas nuomones ir rasti bendrą sprendimą (tarsi moderatorius). Komandai svarbu turėti formalų (arba neformalų) lyderį, kuris vestų per visus šiuos iššūkius, sukurtų iš komandos narių darnų mechanizmą. Dar – puikiai komunikuoti, nes kitaip neįveiks net dalies užduočių,“ – sako S. Gintautas.

Atrodo, kad orientacinės varžybos – tiesiog linksmas būdas pakvailioti prieš prisėdant bare. Tačiau jos apie kolegas gali atskleisti netikėčiausių dalykų – turbūt todėl šis žaidimo formatas vis dar išlieka toks populiarus.