Architektė Austėja Jurčiukonytė: „Architektūra turi žengti koja kojon su kintančiu pasauliu” (2)
– Kas lėmė tavo pasirinkimą tapti architekte?
– Iš esmės nuo pat vaikystės buvau kūrybiška. Man visuomet patiko menas, mėgau piešti. Lankiau įvairius būrelius mokykloje, taip pat Dailės mokyklą, braižybą Alytaus jaunimo centre, keramikos būrelį. Ir mane visi šie dalykai visada žavėjo. Prisimenu, ketvirtoje klasėje išgirdau žodį „architektė“, man tai buvo labai gražus žodis ir iškart nusprendžiau, kad užaugusi noriu tapti architekte. Nors iš esmės pradžioje nieko nesupratau apie pačią specialybę, motyvuotai siekiau savo tikslo ir niekada nesuabejojau, kad norėčiau būti kažkuo kitu.
– Dabar, kai jau esi architektė, ar galėtum įvardyti, koks darbų bruožas išskiria tave iš kitų?
– Aš manau, kad architektūrinis braižas manyje jau yra iš dalies susiformavęs, nes kai žiūriu į savo parengtus projektus ir pačiame magistro komisijos vertinime buvo galima pajusti, kad braižas skiriasi nuo kitų. Manau, kad dabar mano darbai yra stipriai orientuoti į tvarumą bei ekologiškas idėjas architektūroje. Mane žavi medinės konstrukcijos, nes aš manau, kad tai yra ateitis, o man labai įdomu ateities vizijos ir kokia architektūra bus ateityje. Apskritai kaip kis visas pasaulis, atsižvelgiant į ekologiškumo aspektą.
– Užsiminei apie magistro darbo gynimą, kodėl pagrindiniu objektu pasirinkai būtent buvusią Alytaus autobusų stotį?
– Kažkaip dvejonių, kokį miestą pasirinkti, daug nebuvo. Alytus yra mano gimtasis miestas, savo magistro darbu norėjau atgaivinti kažkokią prarastą miesto erdvę, būtent todėl pasirinkau temą „Prarastųjų erdvių konversija: sociotopas Alytuje“. Tuomet buvo atlikti prarastųjų vietų tyrimai bei analizės, nes iš esmės tai yra visos antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kurios nėra naudojamos žmonėms. Dažniausiai ten yra laikomi automobiliai, o tai yra visiškai neekologiška ir nei socialiai, nei kultūriškai naudinga miestui. Būtent todėl man pasirodė, jog skaudžiausia miesto vieta yra stoties iškėlimas į periferiją ir aš labai norėjau tą funkciją sugrąžinti. Taip pat atgaivinti erdvę bei sukurti kažką socialiai bei kultūriškai svarbaus.
– Internete šis projektas susilaukė įvairių alytiškių nuomonių, tačiau, kaip manai pati, kodėl toks sociotopas tinkamas Alytaus miestui?
– Manau pats sociotopas yra tokia erdvė, kuri sujungtų įvairias žmonių veiklas. Struktūra kuriant projektą buvo daroma sujungiant centrinę miesto dalį su gyvenamaisiais namais, taip siekiant įtraukti gyventojus tapti naujos teritorijos naudotojais. O iš esmės ta teritorija visada priklausė žmonėms ir ji buvo vieša, t. y. autobusų stoties funkcija, ten vyko socialiniai mainai, judėjimas, bendravimas. Todėl ir norėjosi atkurti šią vietą, kad vėl galėtų vykti socialiniai mainai. Manau, jog sukurta daugiafunkcė struktūra ir pritrauktų jaunus specialistus atsigręžti į savo gimtąjį miestą, nes dabar mes neturime daug tokių bendradarbystės, bendro gyvenimo, modernių erdvių. O pati struktūra galėtų būti įgyvendinama gaunant europines paramas, nes tokių projektų su medžio konstrukcijomis ir tvariomis idėjomis Lietuvoje dar nėra daug. O būtent Alytus turi dideles perspektyvas tapti ekologišku miestu, nes čia gerai išvystyta dviračių infrastruktūra. Mažesni miestai turėtų eiti tuo ekologiškumo ir kompaktiško miesto keliu. Skatinti automobilių naudojimo mažinimą taip siekiant pelnyti ekologiško miesto vardą.
– Kokią naudą miestui ir jo gyventojams suteiktų šio projekto įgyvendinimas?
– Šis projektas atneštų didžiausią socialinę naudą, nes pritrauktų gyventojus ir skatintų socialinius mainius. Iš esmės ir ekonominę, nes būtų sukurta daug darbo vietų. Taip pat ir kultūrinę, nes teritorijoje galėtų vykti renginiai, žiemos metu galėtų būti sukuriama ledo aikštelė. Vyktų meno parodos, įvairios instaliacijos, o tai pagyvintų kultūrą.
– Akcentuoji, jog objektui kurti pasirinktos medinės konstrukcijos, gal galėtum papasakoti kodėl?
– Atlikus tyrimus, matosi, kad pasaulis keliauja tvarumo link, todėl norisi naudoti natūralias medžiagas. Kuriamas objektas ir yra siejamas su ateities vizijomis, kintančiu žmonių gyvenimo būdu. Žmonės progresuoja šiukšlių rūšiavimo, užterštumo mažinimo srityse, todėl architektūra irgi turėtų neatsilikti ir žengti koja kojon su kintančiu pasauliu.
– Projektas išliks tik gražia idėja ar visgi realu tikėtis jo įgyvendinimo ateityje?
– Kiek realu to tikėtis – yra investuotojų rankose. Bet aš labai tikiuosi, kad šis projektas bent jau atkreips dėmesį ir galbūt kažką įkvėps atgaivinti būtent buvusios autobusų stoties teritoriją. Ir galbūt bus panaudota ir dalis mano projekto idėjų. Labai to tikiuosi.
– Tai jau ne pirmas tavo projektas, skirtas Alytui, ar savo ateitį sieji su gimtuoju miestu?
– Dabar gyvenu kelyje Vilnius–Alytus ir dar nežinau, kur tai nuves, kur apsistosiu galutinai. Kol kas turiu idėjų kurti ateitį Vilniuje, bet tikrai nežadu pamiršti ir savo gimtojo miesto Alytaus.
– Kokia didžiausia tavo architektūrinė svajonė?
– Norėčiau suprojektuoti tokį objektą, kuris kalbėtų mano vardu ir visi žinotų, jog šį projektą sukūrė Austėja Jurčiukonytė.
– Gal galėtum įvardyti konkrečiau, kokios paskirties tai būtų pastatas?
– Manau, tai būtų visuomeninis objektas, kuris skatintų socialinius mainus bei atsižvelgtų į tvarios architektūros idėjas.
Austėjos nuomone, svarbu į prarastųjų erdvių problematiką žiūrėti plačiau, numatant galimybes pritaikyti panašius konversijų principus, sukurti teritorijoms socialinę ir kultūrinę naudas. Jaunoji architektė džiaugiasi studijose įgytomis žiniomis ir toliau ketina kurti ateities projektus.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Įdomu kurioje profkėje ji…
Komentaras
Įdomu kurioje profkėje ji gavo diplomą su aukštu įvertinimu už šitą visiškai šiai vietai netinkantį projektą
Neduok dieve tokiu…
Komentaras
Neduok dieve tokiu architekciu...... Pigus variantas kurti namus is konteineriu.