Įdo­mio­sios ka­den­ci­jos pir­mie­ji me­tai: pa­dan­gų gais­ras, ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja ir mar­ga ta­ry­ba (225)

Saulė Pinkevičienė
Alytaus meras
2019 metų balandžio 18 diena, Rotušės aikštė. Zenono ŠILINSKO nuotr.
2019 me­tų ba­lan­džio 18 die­na, šil­ta pa­va­sa­rio po­pie­tė, Ro­tu­šės aikš­tė­je – pil­na žmo­nių, jie ne­dė­vi vei­do ap­sau­gos prie­mo­nių. Te­at­ro pri­ei­go­se ant laip­tų su­sta­ty­tos kė­dės, ant ku­rių įsi­tai­so nau­jo­sios mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai. Pra­si­de­da me­ro Ne­ri­jaus Ce­siu­lio inau­gu­ra­ci­ja. Nau­ja­jam me­rui re­ga­li­jas per­duo­dan­tis Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius ne­si­lai­ko so­cia­li­nės dis­tan­ci­jos, o ir to­kio ter­mi­no dau­gu­ma aly­tiš­kių ta­da dar nė ne­bu­vo gir­dė­ję. To­kia bu­vo da­bar­ti­nės ka­den­ci­jos mies­to va­do­vų dar­bo pra­džia prieš me­tus. Var­giai kas bū­tų ta­da pa­ti­kė­jęs, kad spa­lį mies­tą už­klos juo­di pa­dan­gų gais­ro dū­mai, o ko­vą ša­ly­je bus pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas. Pir­mų­jų ka­den­ci­jos me­tų su­kak­čiai skir­ta spau­dos kon­fe­ren­ci­ja, į ku­rią mies­to va­do­vai pa­kvie­tė žur­na­lis­tus, taip pat ne­ei­li­nė – nuo­to­li­nė, raš­tu pa­tei­kia­mi klau­si­mai, raš­tu ar įra­še ir at­sa­ky­mai. Apie ar­ti­mes­nę at­ei­tį spė­lio­ti kol kas sun­ku, bet vis­gi bū­tų įdo­mu, o ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis mies­tas gy­vens dar po me­tų, 2021-ųjų ba­lan­dį?

– Ko­kius svar­biau­sius dar­bus pa­vy­ko nu­veik­ti per me­tus ir ko­kiu pa­žy­miu įver­tin­tu­mė­te juos pa­tys? Kaip ma­no­te, ko­kį pa­žy­mį pa­ra­šy­tų aly­tiš­kiai?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Iš svar­biau­sių dar­bų įvar­dy­čiau švie­ti­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­ką, LEZ ga­li­my­bių stu­di­jos ren­gi­mą ir šios zo­nos at­si­ra­di­mo Aly­tu­je ga­li­my­bių ver­ti­ni­mą. Taip pat – in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą, uni­ver­si­te­tų at­ėji­mą į mies­tą. La­bai svar­bus dar­bas – su­ta­ri­mas su Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be dėl dar­že­lių lė­šų kom­pen­sa­vi­mo už lan­kan­čius mies­to dar­že­lius vai­kus. Ši­to­je vie­to­je pa­vy­ko pa­da­ry­ti tai, ko ne­pa­vy­ko nė vie­nai ka­den­ci­jai iki šiol.

Kal­bant apie pa­žy­mius, tai ne­no­rė­čiau ver­tin­ti sa­vęs, nes tik­rai bū­čiau ne­ob­jek­ty­vus. Be abe­jo, no­rė­tų­si, kad mies­tie­čiai ver­tin­tų šiuos dar­bus kaip įma­no­ma ge­riau.

Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė: Nuo pat ka­den­ci­jos pra­džios tai bu­vo in­ten­sy­vus ir ga­na su­dė­tin­gas lai­ko­tar­pis. Ma­no ku­ruo­ja­mos sri­tys – ypač jaut­rios po­ky­čiams. Švie­ti­mo tin­klo re­for­mos pra­džia – iš­to­bu­lin­ta ar su trū­ku­mais – skai­čiai ir fak­tai kal­ba už sa­ve, mo­ki­nių skai­čius te­be­ma­žė­ja – po­ky­čių rei­kia, kad ir kaip ne­po­pu­lia­riai tai at­ro­dy­tų. Tai įvar­dy­čiau kaip vie­no dar­bo pra­džią.

Sie­kia­me aukš­to­jo moks­lo Aly­tu­je, to­dėl nuo ru­dens star­tuo­jan­čios ma­gist­ro stu­di­jos aly­tiš­kiams ir re­gio­no gy­ven­to­jams yra vie­nas iš mū­sų ka­den­ci­jos sie­kių. Gal­vo­ja­me ir apie sen­jo­rus, jų pa­to­gu­mą, prie­žiū­rą, slau­gą ir glo­bą. Aly­taus me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tre įsteig­tos pa­pil­do­mos slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo pa­la­tos. Ži­no­ma, kaip ir kiek­vie­na­me dar­be, kas­die­niai dar­bai, už­trun­kan­tys il­gai, bet ne­ma­to­mi, „su per­spek­ty­va“, už­ima daug lai­ko.

 

– Ka­den­ci­jos pir­mie­ji me­tai bai­gia­si ka­ran­ti­ne. Tai­gi ne­iš­ven­gia­mai pa­kal­bė­ki­me apie tai. Va­do­vų dar­bo­tvarkėje in­ter­ne­te – tik ry­ti­nis pa­si­ta­ri­mas. Kaip at­ro­do re­a­li Jū­sų dar­bo die­na šiuo me­tu? Ka­da ji pra­si­de­da ir bai­gia­si? Ar va­ka­rais iš­jun­gia­te te­le­fo­no gar­są? Ar dar­bas vyks­ta ka­bi­ne­tuo­se, ar nuo­to­li­niu bū­du, gal ko­kių pas­ta­ro­jo pri­va­lu­mų te­ko pa­ste­bė­ti?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Pri­va­lu­mų ne­ma­tau, gal dau­giau įžvel­giu trū­ku­mų. Man pa­tin­ka ben­drau­ti su žmo­nė­mis, ma­ty­ti juos gy­vai, dis­ku­tuo­ti. Be abe­jo, ir ka­ran­ti­no me­tu me­ras kiek­vie­ną dar­bo die­ną bū­na sa­vi­val­dy­bė­je, dir­ba ka­bi­ne­te, nuo­to­li­niu bū­du ren­gia­mi po­sė­džiai, ta­ria­ma­si, spren­džia­mi klau­si­mai. Daž­nai ten­ka jung­tis su Vy­riau­sy­be, mi­nis­te­ri­jo­mis, ka­ran­ti­no me­tu nu­ro­dy­mai kei­čia­si be­veik kas­dien, rei­kia pri­im­ti spren­di­mus, iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, kad kuo grei­čiau ben­dro­mis pa­stan­go­mis pa­ža­bo­tu­me pan­de­mi­ją. Dar lie­ka vi­si ki­ti ta­ry­bos klau­si­mai, do­ku­men­tai, ku­riuos rei­kia iš­ana­li­zuo­ti ir teik­ti ta­ry­bai.

Ma­no dar­bo die­na pra­si­de­da maž­daug 6 va­lan­dą, o bai­gia­si vi­dur­nak­tį. Nie­ka­da ne­iš­jun­giu te­le­fo­no gar­so, nes me­ras tu­ri bū­ti vi­są lai­ką pa­sie­kia­mas, ir toks yra.

Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė: Ap­skri­tai va­do­vų dar­bo lai­kas nė­ra ri­bo­tas, tai­gi trun­ka tik­rai ne 8 va­lan­das, juo la­biau da­bar. Dar­bo die­na ta­po ne­apib­rėž­ta, ne­nor­muo­ta. Dar­bas ir ben­dra­vi­mas per­si­kė­lė į vir­tu­a­lią erd­vę. Kas­dien vyks­ta nuo­to­li­niai pa­si­ta­ri­mai – juk dar­bai nie­kur ne­din­go, prie­šin­gai, at­si­ra­do nau­jų. Su­si­rin­ki­mai vyks­ta ir sa­lė­se ar­ba ka­bi­ne­tuo­se per at­stu­mą. Nau­ja pa­tir­tis vi­siems. Nuo­la­ti­nis ben­dra­vi­mas su ku­ruo­ja­mo­mis įstai­go­mis, kas­die­ni­niai spren­di­mai ir iš­šū­kiai, gy­ven­to­jų klau­si­mai... Te­le­fo­nas iš­jung­tas ne­bū­na, esu vi­sa­da pa­sie­kia­ma so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se. Ka­ran­ti­nas įve­dė ko­rek­ci­jas, ne­pa­to­gu­mą, bet rei­kia pri­si­tai­ky­ti ir į šią lai­ki­ną si­tu­a­ci­ją žiū­rė­ti kan­triai. Ir ti­kė­tis, kad vis­kas bus ge­rai.

 

– Gal­būt bū­tent šiuo me­tu yra ren­gia­mi ko­kie nau­ji pro­jek­tai, dė­lio­ja­mos idė­jos, ku­rias bus ga­li­ma re­a­li­zuo­ti ka­ran­ti­nui pa­si­bai­gus?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Yra daug pro­jek­tų ir idė­jų. Bus at­nau­ji­na­mas Jau­ni­mo par­kas, re­no­vuo­ja­mi švie­ti­mo įstai­gų pa­sta­tai. Tvar­ko­mos jų spor­to sa­lės, įren­gia­mi lif­tai, pri­tai­ko­ma ne­įga­liems žmo­nėms. Ren­gia­mas sa­vi­val­dy­bės stra­te­gi­nis veik­los pla­nas iki 2030 me­tų, LEZ ga­li­my­bių stu­di­ja, Taip pat Aly­taus S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riaus re­no­va­ci­jos tech­ni­nis pro­jek­tas. Sa­vi­val­dy­bės veik­la dėl ka­ran­ti­no tik­rai ne­nu­trū­ko.

 

– Jū­sų veiks­mai ir ypač ko­mu­ni­ka­ci­ja gais­ro me­tu pel­nė dau­gy­bę ap­do­va­no­ji­mų, bet taip pat ir už­si­trau­kė cen­tri­nės val­džios ne­ma­lo­nę. Pra­ėjus be­veik pu­sei me­tų, ar ne­jau­čia­te ko­kių pa­sek­mių mies­tui šia pras­me?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Ne, tik­rai ne­jau­čia­me jo­kių pa­sek­mių, gal net­gi pa­ste­bi­me ge­res­nį fi­nan­sa­vi­mą. Ga­vo­me lė­šų ir Ke­lių plėt­ros pro­gra­mai, Nau­ja­jai gat­vei re­konst­ruo­ti, ir pa­pil­do­mų lė­šų žvy­ruo­tų gat­vių įren­gi­mui. Sa­ky­čiau, kad gal net pa­pras­čiau ta­po dirb­ti, nes mi­nis­te­ri­jo­se at­pa­žįs­ta, ben­drau­ja, nė­ra pro­ble­mų nu­va­žiuo­ti į su­si­ti­ki­mą ir šne­kė­tis tam tik­rais klau­si­mais. Ta­čiau da­bar pan­de­mi­ja, ka­ran­ti­nas ir ten­ka ne­ju­dė­ti, lauk­ti. Bet šiaip vis­kas ge­rai, mies­tas jo­kių pa­sek­mių ne­tu­ri.

 

– Ar bu­vo ko­kių žen­klų, kad ši­ta ka­den­ci­ja taps to­kia iš­skir­ti­nė, pa­žen­klin­ta gais­ro ir pan­de­mi­jos vos per me­tus lai­ko? Kaip pa­tys ver­ti­na­te to­kius ame­ri­kie­tiš­kus kal­ne­lius, kaip jau­čia­tės į juos pa­te­kę?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Žen­klų ne­bu­vo jo­kių ir, ma­nau, nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad bus to­kia ka­den­ci­ja, su dviem eks­tre­ma­lio­mis si­tu­a­ci­jo­mis, – gais­ro ir vi­ru­so. Ti­kė­ti­na, kad po to mū­sų dar lau­kia ir eko­no­mi­nė kri­zė, ku­ri ga­li at­ei­ti ir ku­rią mums rei­kės val­dy­ti. Tai­gi ka­den­ci­ja iš tik­rų­jų pa­kan­ka­mai įdo­mi, dar tu­ri­me la­bai mar­gą ta­ry­bą, vie­ni at­ei­na į val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, ki­ti iš­ei­na. Ne­abe­jo­ju, kad ir tre­ji at­ei­nan­tys me­tai mies­to gy­ve­ni­me bus la­bai įdo­mūs. Esu jau­nas, ti­kiu, kad mums vis­kas pa­vyks. Vie­ną kri­zę jau su­val­dė­me, ki­tą be­veik pa­vy­ko su­val­dy­ti, o eko­no­mi­nė kri­zė pri­klau­sys nuo la­bai dau­ge­lio veiks­nių. Ir ma­nau, kad nuo me­ro ši­to­je vie­to­je pri­klau­sys ma­žiau­siai.

Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė: Tik­rai iš­skir­ti­nė ka­den­ci­ja nuo pat pra­džių. Apie to­kią pa­tir­tį tur­būt nė ne­sap­na­vo­me. Ho­ros­ko­pų ne­skai­tau są­mo­nin­gai; pra­na­šys­tė­mis ne­ti­kiu. Ge­riau ne­ži­no­ti, ko ti­kė­tis, ypač kai ne­ga­li su­val­dy­ti ir si­tu­a­ci­ja nuo ta­vęs ne­pri­klau­so. Kaip tik prieš ke­le­tą die­nų su ko­le­go­mis juo­ka­vo­me – „ko­kie bu­vo­me pra­ei­ta­me gy­ve­ni­me, kad da­bar tiek iš­ban­dy­mų te­ko?“ O jei­gu rim­tai – sun­ku­mai grū­di­na. Gais­ras bu­vo rim­tas „tes­tas“, tai­gi aki­sta­to­je su pan­de­mi­ja jau tu­ri­me pa­tir­ties, gal esa­me kai kur žings­niu prie­ky­je. Ži­no­me, kaip or­ga­ni­zuo­ti dar­bą, dir­ba­me su­si­tel­kę ir nuo­sek­liai.

Ša­rū­nas Klė­ge­ris: Pa­sau­lio rit­mas yra ki­li­mų ir nuo­puo­lių vi­su­ma, po ra­maus pe­ri­odo ne­iš­ven­gia­mai at­ei­na iš­ban­dy­mų me­tas. Iš­ban­dy­mai žmo­nes pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti ir keis­tis. Yra to­kia se­na pa­tar­lė – bė­da vie­na ne­vaikš­to. Ta­čiau ti­kiu, kad Aly­taus mies­to da­bar ne­iš­ven­gia­mai lau­kia au­gi­mo ir kles­tė­ji­mo pe­ri­odas, blo­giau­sia li­ko pra­ei­ty­je.

 

„Žmo­gus per die­ną tu­ri nu­ei­ti bent 10 tūks­tan­čių žings­nių, o kaip ka­ran­ti­no me­tu?“

– Esa­te ak­ty­vaus gy­ve­ni­mo bū­do ša­li­nin­kas, bet tre­ni­ruo­tes jau su­trum­pi­no vi­ce­me­ro pa­rei­gos. O kaip šį gra­fi­ką pa­ko­re­ga­vo ka­ran­ti­nas, ar šiuo me­tu plau­kio­ja­te Dai­li­dė­je, bė­gio­ja­te? Štai vi­si ra­gi­na per ka­ran­ti­ną lik­ti na­muo­se, bet ar ne­tu­rė­si­me dar di­des­nės pro­ble­mos, kad da­lis aly­tiš­kių mė­ne­sį pra­lei­do prie TV ir jų imu­ni­te­tas nu­sil­po? Kaip ras­ti tą ka­ran­ti­ni­nį auk­so vi­du­rį – gy­ven­ti ak­ty­viai ir sau­giai? Gal tu­ri­te ko­kių pa­ta­ri­mų?

Ša­rū­nas Klė­ge­ris: „Žmo­gus per die­ną tu­ri nu­ei­ti bent 10 tūks­tan­čių žings­nių, prie­šin­gu at­ve­ju, jo są­na­riai, krau­jo­ta­ka ir kvė­pa­vi­mo ta­kai pra­de­da at­ro­fuo­tis. Lai­mė, Aly­tų su­pa miš­kai ir ne­ma­žai mies­te­lė­nų, lai­ky­da­mie­si sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų, ka­ran­ti­no me­tu juos at­ra­do.

Lau­kiu, kol Dai­li­dės eže­rė­lio van­duo at­šils ir ati­da­ry­siu se­zo­ną. Šil­tuo­ju se­zo­no me­tu Di­džio­jo­je Dai­li­dė­je nu­plau­kiu apie 70 km, bė­gio­ju miš­ke ar­ba už­mies­ty­je, ka­ran­ti­no me­tu lai­ky­da­ma­sis vi­sų sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų. Iš­tver­mės spor­tas man yra sa­vo­tiš­ka me­di­ta­ci­ja.

 

„Mies­to šven­tė atšaukta, svars­ty­si­me ki­tas įdo­mias ne­tra­di­ci­nes ga­li­my­bes“

– Ka­ran­ti­nas Aly­taus kul­tū­ro­je. Esa­te šią sri­tį ku­ruo­jan­ti vi­ce­me­rė, ko­kių pa­da­rė­te sau at­ra­di­mų, ko­kių stip­rių­jų / sil­pnų­jų pu­sių ne­ti­kė­tai įžvel­gė­te?

Jurgita Šu­ke­vi­čie­nė: Kul­tū­ros sek­to­rius Aly­tu­je nuo pir­mų­jų ka­ran­ti­no die­nų pri­si­tai­kė prie esa­mos si­tu­a­ci­jos ir grei­tai per­sio­rien­ta­vo teik­ti kul­tū­ros pa­slau­gas vir­tu­a­lio­je erd­vė­je. Vie­nas pir­mų­jų pro­jek­tų – Aly­taus mies­to te­at­ro ir Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos pro­jek­tas „Kny­gAn­ti­nas. Pas vai­kus“, su­lau­kęs dau­gy­bės se­kė­jų. Po to vie­nas po ki­to pa­si­py­lė vi­sų kul­tū­ros įstai­gų pro­jek­tai: Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos pro­jek­tas „Kny­gos, jun­gian­čios kar­tas“, skir­tas se­ne­liams ir anū­kams, tė­ve­liams ir vai­kams, ve­ly­ki­niai kon­kur­sai „Vir­tu­a­lūs mar­gu­čių mū­šiai!“, „Ori­gi­na­liau­sio mar­gu­čio kon­kur­sas“, „Vai­kų Ve­ly­kė­lės ta­vo na­muo­se!“, ku­riuos or­ga­ni­zuo­ja Jur­gio Kun­či­no vie­šo­ji bib­lio­te­ka ir Kul­tū­ros cen­tras. Kraš­to­ty­ros mu­zie­jus pro­jek­tu „Eks­po­na­tai pa­sa­ko­ja“ pa­kvie­tė pa­žin­ti mu­zie­jaus rin­ki­niuo­se sau­go­mų eks­po­na­tų is­to­ri­jas ir vir­tu­liai su­si­pa­žin­ti su pa­ro­dė­le „An­zel­mas Ma­tu­tis ir jo skai­ty­to­jai“. Nau­jai su­skam­bė­jo te­at­ro pro­jek­tas „Vil­no­niai po­kal­biai“, skir­tas sen­jo­rams ir ne­įga­lie­siems, ir kvie­ti­mas da­ly­vau­ti I res­pub­li­ki­nia­me te­at­ri­nio pla­ka­to kon­kur­se. Te­at­ras taip pat pa­kvie­tė da­ly­vau­ti VI res­pub­li­ki­nia­me dra­ma­tur­gų kon­kur­se.

Be abe­jo, įstai­gų dar­bas ne­bu­vo orien­tuo­tas vien tik į iš­orės klien­tus. Šis lai­ko­tar­pis bu­vo pro­ga at­lik­ti ki­tus ne ma­žiau svar­bius dar­bus: in­ven­to­rin­ti, tvar­ky­ti do­ku­men­tų ar­chy­vus, rink­ti me­džia­gą nau­joms pa­ro­doms, ruoš­ti nau­jus pro­jek­tus ES struk­tū­ri­nių fon­dų fi­nan­sa­vi­mui gau­ti, ruoš­ti nau­jas pa­raiš­kas kul­tū­ros pa­so pro­gra­mai, kur­ti nau­jas edu­ka­ci­nes pro­gra­mas ir at­lik­ti dau­gy­bę ki­tų dar­bų.

Nau­jais iš­šū­kiais ta­po ap­sau­gi­nių sky­de­lių ga­my­ba bib­lio­te­ko­je, nuo­to­li­nės re­pe­ti­ci­jos, nuo­to­li­nis pa­si­ruo­ši­mas prem­je­roms, fes­ti­va­liams ir ki­tiems ren­gi­niams. Nors įstai­gos kū­ry­bin­gai per­sio­rien­ta­vo dirb­ti ka­ran­ti­ni­niu lai­ko­tar­piu, yra ir sil­pnų­jų pu­sių: su­dė­tin­ges­nė dar­buo­to­jų dar­bo kon­tro­lė, su­dė­tin­ges­nė ko­mu­ni­ka­ci­ja, nes ne vi­si dar­buo­to­jai na­muo­se tu­ri tin­ka­mas są­ly­gas dirb­ti nuo­to­li­niu bū­du. Be to, ne­tei­kia­mos tra­di­ci­nės ir ap­mo­ka­mos pa­slau­gos, at­šauk­tos edu­ka­ci­nių ren­gi­nių re­zer­va­ci­jos, at­šauk­ti ki­ti ren­gi­niai ir fes­ti­va­liai. Iš vi­so per še­šias ka­ran­ti­ni­nes sa­vai­tes nuo ko­vo 16-osios iki ba­lan­džio 27 die­nos ne­įvyks dau­giau kaip 160 įvai­rių ren­gi­nių, fes­ti­va­lių, edu­ka­ci­nių už­si­ė­mi­mų ir apie 180 ki­no se­an­sų. La­biau­siai nu­ken­tė­jo Aly­taus te­le­ki­nas, įmo­nė pra­ra­do bet ko­kias apy­var­ti­nes lė­šas. Šiuo me­tu kiek­vie­na įstai­ga pa­gal sa­vo spe­ci­fi­ką ren­gia siū­ly­mus, kaip, ko­kiais eta­pais ir veik­la rei­kė­tų iš­ei­ti iš ka­ran­ti­ni­nės si­tu­a­ci­jos, kaip pa­laips­niui at­nau­jin­ti tie­sio­gi­nį lan­ky­to­jų ap­tar­na­vi­mą, kaip už­tik­rin­ti sau­gu­mo prie­mo­nes, kaip at­nau­jin­ti ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mą vie­šo­sio­se vie­to­se ir kt.

– Miesto gimtadienio ren­giniai, deja, atšaukti. Labai nelinksma žinia!

Bet ko­kiu at­ve­ju, kū­ry­bi­nė mies­to šven­tės or­ga­ni­za­to­rių ko­man­da pa­si­ren­gu­si pri­im­ti ir šį iš­šū­kį ir pa­siū­ly­ti ne­ti­kė­tų įdo­mių spren­di­mų.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Šį jlausimą uūduok eksmerui - ekskomisarui. Kuris šiandien jei net policijos komisaro visuomeninis patarėjas reiškia jau politikas, galėrų paaiškint. Kad gyrės, kad sutramdė savo laiku grupuotes, jų veiklos modeliai net per tarybą kaip atviri ? Kaip keičiantis merams po rinkimų perdavė šiam merui reikalus, kad šis girias problemų nebuvo? Nors nuo anos kadencijos sočiai problemų dėl rimtų strategijų stygiaus ir matės probleminės įmonės. Kaip ir įdomi tarybos narių atsakomybė tada tvirtinant taryboje sav. administr. dirwkrorių, vicemerus, patarėjus - kurie vienodai žalio suvokimo neturi apie reikiamas ūkines kompetencijas valdtme. Kaip taryba galėjo tvirtint silpnas stratwgijas ir biudžeto praskolinimą? Ko rimtos tartbos niekur šiais laikais sau to neleidžia. Nes per tai lieka atsakingais už kas vyksta. Kaip ir dabar be sprendimų ką daryt.

    Komentaras

    Galetu teisesauga drasiai sulaikinėti ....... miesto taryb narius. Beveik nei vieno iš jų nėra, kad nepažeidinėtu įstatymų, neužsiimtįu sukčiavimų, arba nepriklausitų nusikalstamui susivienijimui...

    Komentaras

    metai prabėgo o vietoje teigiamų darbų, neigiami. Mokyklų reforma nevykusi, verslas traukiasi, LEZO vizija šakėm ant vandens. Jei ne gaisras ir ne dūmai mūsų Cesiui būtų krūmai

    Komentaras

    Juokauja alytiškiai; meras ateina į savivaldybę, kad pademonstruoti sudegusį kostiumą, nes vis verkia jo) vecemeras ateina, kad ateiti po rytinio kroso, grażuolė vicė...ateina pademonstruoti madų...direktorius aplamai nežino ko ateina ir ką daro,bet jam yra čia meilės reikalų...

    Komentaras

    Šis meras su vicemere labai nekompetetingi vadovai. Per mažai turi patirties, todėl nieko naujo nenuveikė, vienintelį ką daro be priekaštų, tai griauna susiformavusias bendruomenes. Beje, meras niekada nekalba skaičiais, dažniausiai savo nerišlia kalba postringauja apie nieką. Tobulai išmokęs daug kalbėti ir nieko nepasakyti. Vicemerė lygiai tokia pat višta, bet čia socdemų toks stiliukas.

    Komentaras

    Jau nuo pat kadencijos pradžios buvo pasiūlymai dirbt pagal Konst. 46 str.- naudingi sprendimai viso apie 50 tūkstančių alytiškių bendram gerbūvio lygio užtikrint. Kur pagal mero kompetenciją turi būt teikti tarybai tvirtint sprendimai strategijos, kaip tai pasiekti. Atmetinėja iki šiandien į mažmožius susireikšminę. Todėl per paskutinius metus didžiausias gyventojų mežėjimas nei iki šiol buvo. Kur kitos savivaldybės, kad užtikrintų gyventojų daugėjimą ir dabar aktyviai dirba per fondus. O Alytuj kaip apmirę iki dabar rimtų strategijų nėra, apart savim rūpinasi. Ir kol kas kitaip nešviečia.

    Komentaras

    Pagal LR Vietos sav. Įst. 20 str., 1p. - meras už savo ir savivaldybės veiklą atskaitingas tarybai ir bendruomenei. - Reiškia kandidatuojant į mero postą reikia pirmiausia paklaust savęs, ar sugebėsi? Kaip ir jį iškeliantys, ar sugebės? Kaip ir renkanrys jau kartu už tai ir atsakomybę prisiimant, kaip sugebės vystyt miestą. Užtikrins išgyvenimą Alytuj bendruomenei ir ateičiai. Gaunas - ką dabar turi. Net patys valdžioje nežino kas ryt bus. Bet bijo, kad kaip ir nemažai alytiškių per jų valdymą neliktų miestui nereikalingais. Negalinčiais išgyvent patys ir neužtikrinantys savo vaikų ir anūkų ateities.

    Komentaras

    Vaizdas ir po netų postuose nesigaudo kur atėjo dirbt ir ką pagal konkrečias kompetencijas privalu sugebėt. Kaip vaikų darželio lygį delioja įspūdžius ir kaip apie rimtus polirukus rašo. Kaip esmėj išsilaksčius valdančiai koalicijai pagal rimtos politikos reikalavimus tas pats kas politiniai lavonai. Ir tik atsistatydint belieka. Kas iš politinių partijų socdemų ir konservatorių belikę. Esmėj jei apie 100 narių tas pats kas uabų lygio. Paspirtukai pas...

    Komentaras

    Anoje kadencijoje aolidžiau atrodė net ekskomisaras su savo pliusais/minusais be patirties paskolas mažino..Kaip šie su didelėm patirtim ir apart paspirtukų praskolinėjant biužetą ir savim rūpinantis kitų saskaita, rimčiau nesimato. Net atsistatydint garbingai nesugeba suspėt.

Kiti straipsniai