Įdo­mio­sios ka­den­ci­jos pir­mie­ji me­tai: pa­dan­gų gais­ras, ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja ir mar­ga ta­ry­ba (225)

Saulė Pinkevičienė
Alytaus meras
2019 metų balandžio 18 diena, Rotušės aikštė. Zenono ŠILINSKO nuotr.
2019 me­tų ba­lan­džio 18 die­na, šil­ta pa­va­sa­rio po­pie­tė, Ro­tu­šės aikš­tė­je – pil­na žmo­nių, jie ne­dė­vi vei­do ap­sau­gos prie­mo­nių. Te­at­ro pri­ei­go­se ant laip­tų su­sta­ty­tos kė­dės, ant ku­rių įsi­tai­so nau­jo­sios mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai. Pra­si­de­da me­ro Ne­ri­jaus Ce­siu­lio inau­gu­ra­ci­ja. Nau­ja­jam me­rui re­ga­li­jas per­duo­dan­tis Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius ne­si­lai­ko so­cia­li­nės dis­tan­ci­jos, o ir to­kio ter­mi­no dau­gu­ma aly­tiš­kių ta­da dar nė ne­bu­vo gir­dė­ję. To­kia bu­vo da­bar­ti­nės ka­den­ci­jos mies­to va­do­vų dar­bo pra­džia prieš me­tus. Var­giai kas bū­tų ta­da pa­ti­kė­jęs, kad spa­lį mies­tą už­klos juo­di pa­dan­gų gais­ro dū­mai, o ko­vą ša­ly­je bus pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas. Pir­mų­jų ka­den­ci­jos me­tų su­kak­čiai skir­ta spau­dos kon­fe­ren­ci­ja, į ku­rią mies­to va­do­vai pa­kvie­tė žur­na­lis­tus, taip pat ne­ei­li­nė – nuo­to­li­nė, raš­tu pa­tei­kia­mi klau­si­mai, raš­tu ar įra­še ir at­sa­ky­mai. Apie ar­ti­mes­nę at­ei­tį spė­lio­ti kol kas sun­ku, bet vis­gi bū­tų įdo­mu, o ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis mies­tas gy­vens dar po me­tų, 2021-ųjų ba­lan­dį?

– Ko­kius svar­biau­sius dar­bus pa­vy­ko nu­veik­ti per me­tus ir ko­kiu pa­žy­miu įver­tin­tu­mė­te juos pa­tys? Kaip ma­no­te, ko­kį pa­žy­mį pa­ra­šy­tų aly­tiš­kiai?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Iš svar­biau­sių dar­bų įvar­dy­čiau švie­ti­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­ką, LEZ ga­li­my­bių stu­di­jos ren­gi­mą ir šios zo­nos at­si­ra­di­mo Aly­tu­je ga­li­my­bių ver­ti­ni­mą. Taip pat – in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą, uni­ver­si­te­tų at­ėji­mą į mies­tą. La­bai svar­bus dar­bas – su­ta­ri­mas su Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be dėl dar­že­lių lė­šų kom­pen­sa­vi­mo už lan­kan­čius mies­to dar­že­lius vai­kus. Ši­to­je vie­to­je pa­vy­ko pa­da­ry­ti tai, ko ne­pa­vy­ko nė vie­nai ka­den­ci­jai iki šiol.

Kal­bant apie pa­žy­mius, tai ne­no­rė­čiau ver­tin­ti sa­vęs, nes tik­rai bū­čiau ne­ob­jek­ty­vus. Be abe­jo, no­rė­tų­si, kad mies­tie­čiai ver­tin­tų šiuos dar­bus kaip įma­no­ma ge­riau.

Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė: Nuo pat ka­den­ci­jos pra­džios tai bu­vo in­ten­sy­vus ir ga­na su­dė­tin­gas lai­ko­tar­pis. Ma­no ku­ruo­ja­mos sri­tys – ypač jaut­rios po­ky­čiams. Švie­ti­mo tin­klo re­for­mos pra­džia – iš­to­bu­lin­ta ar su trū­ku­mais – skai­čiai ir fak­tai kal­ba už sa­ve, mo­ki­nių skai­čius te­be­ma­žė­ja – po­ky­čių rei­kia, kad ir kaip ne­po­pu­lia­riai tai at­ro­dy­tų. Tai įvar­dy­čiau kaip vie­no dar­bo pra­džią.

Sie­kia­me aukš­to­jo moks­lo Aly­tu­je, to­dėl nuo ru­dens star­tuo­jan­čios ma­gist­ro stu­di­jos aly­tiš­kiams ir re­gio­no gy­ven­to­jams yra vie­nas iš mū­sų ka­den­ci­jos sie­kių. Gal­vo­ja­me ir apie sen­jo­rus, jų pa­to­gu­mą, prie­žiū­rą, slau­gą ir glo­bą. Aly­taus me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tre įsteig­tos pa­pil­do­mos slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo pa­la­tos. Ži­no­ma, kaip ir kiek­vie­na­me dar­be, kas­die­niai dar­bai, už­trun­kan­tys il­gai, bet ne­ma­to­mi, „su per­spek­ty­va“, už­ima daug lai­ko.

 

– Ka­den­ci­jos pir­mie­ji me­tai bai­gia­si ka­ran­ti­ne. Tai­gi ne­iš­ven­gia­mai pa­kal­bė­ki­me apie tai. Va­do­vų dar­bo­tvarkėje in­ter­ne­te – tik ry­ti­nis pa­si­ta­ri­mas. Kaip at­ro­do re­a­li Jū­sų dar­bo die­na šiuo me­tu? Ka­da ji pra­si­de­da ir bai­gia­si? Ar va­ka­rais iš­jun­gia­te te­le­fo­no gar­są? Ar dar­bas vyks­ta ka­bi­ne­tuo­se, ar nuo­to­li­niu bū­du, gal ko­kių pas­ta­ro­jo pri­va­lu­mų te­ko pa­ste­bė­ti?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Pri­va­lu­mų ne­ma­tau, gal dau­giau įžvel­giu trū­ku­mų. Man pa­tin­ka ben­drau­ti su žmo­nė­mis, ma­ty­ti juos gy­vai, dis­ku­tuo­ti. Be abe­jo, ir ka­ran­ti­no me­tu me­ras kiek­vie­ną dar­bo die­ną bū­na sa­vi­val­dy­bė­je, dir­ba ka­bi­ne­te, nuo­to­li­niu bū­du ren­gia­mi po­sė­džiai, ta­ria­ma­si, spren­džia­mi klau­si­mai. Daž­nai ten­ka jung­tis su Vy­riau­sy­be, mi­nis­te­ri­jo­mis, ka­ran­ti­no me­tu nu­ro­dy­mai kei­čia­si be­veik kas­dien, rei­kia pri­im­ti spren­di­mus, iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, kad kuo grei­čiau ben­dro­mis pa­stan­go­mis pa­ža­bo­tu­me pan­de­mi­ją. Dar lie­ka vi­si ki­ti ta­ry­bos klau­si­mai, do­ku­men­tai, ku­riuos rei­kia iš­ana­li­zuo­ti ir teik­ti ta­ry­bai.

Ma­no dar­bo die­na pra­si­de­da maž­daug 6 va­lan­dą, o bai­gia­si vi­dur­nak­tį. Nie­ka­da ne­iš­jun­giu te­le­fo­no gar­so, nes me­ras tu­ri bū­ti vi­są lai­ką pa­sie­kia­mas, ir toks yra.

Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė: Ap­skri­tai va­do­vų dar­bo lai­kas nė­ra ri­bo­tas, tai­gi trun­ka tik­rai ne 8 va­lan­das, juo la­biau da­bar. Dar­bo die­na ta­po ne­apib­rėž­ta, ne­nor­muo­ta. Dar­bas ir ben­dra­vi­mas per­si­kė­lė į vir­tu­a­lią erd­vę. Kas­dien vyks­ta nuo­to­li­niai pa­si­ta­ri­mai – juk dar­bai nie­kur ne­din­go, prie­šin­gai, at­si­ra­do nau­jų. Su­si­rin­ki­mai vyks­ta ir sa­lė­se ar­ba ka­bi­ne­tuo­se per at­stu­mą. Nau­ja pa­tir­tis vi­siems. Nuo­la­ti­nis ben­dra­vi­mas su ku­ruo­ja­mo­mis įstai­go­mis, kas­die­ni­niai spren­di­mai ir iš­šū­kiai, gy­ven­to­jų klau­si­mai... Te­le­fo­nas iš­jung­tas ne­bū­na, esu vi­sa­da pa­sie­kia­ma so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se. Ka­ran­ti­nas įve­dė ko­rek­ci­jas, ne­pa­to­gu­mą, bet rei­kia pri­si­tai­ky­ti ir į šią lai­ki­ną si­tu­a­ci­ją žiū­rė­ti kan­triai. Ir ti­kė­tis, kad vis­kas bus ge­rai.

 

– Gal­būt bū­tent šiuo me­tu yra ren­gia­mi ko­kie nau­ji pro­jek­tai, dė­lio­ja­mos idė­jos, ku­rias bus ga­li­ma re­a­li­zuo­ti ka­ran­ti­nui pa­si­bai­gus?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Yra daug pro­jek­tų ir idė­jų. Bus at­nau­ji­na­mas Jau­ni­mo par­kas, re­no­vuo­ja­mi švie­ti­mo įstai­gų pa­sta­tai. Tvar­ko­mos jų spor­to sa­lės, įren­gia­mi lif­tai, pri­tai­ko­ma ne­įga­liems žmo­nėms. Ren­gia­mas sa­vi­val­dy­bės stra­te­gi­nis veik­los pla­nas iki 2030 me­tų, LEZ ga­li­my­bių stu­di­ja, Taip pat Aly­taus S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riaus re­no­va­ci­jos tech­ni­nis pro­jek­tas. Sa­vi­val­dy­bės veik­la dėl ka­ran­ti­no tik­rai ne­nu­trū­ko.

 

– Jū­sų veiks­mai ir ypač ko­mu­ni­ka­ci­ja gais­ro me­tu pel­nė dau­gy­bę ap­do­va­no­ji­mų, bet taip pat ir už­si­trau­kė cen­tri­nės val­džios ne­ma­lo­nę. Pra­ėjus be­veik pu­sei me­tų, ar ne­jau­čia­te ko­kių pa­sek­mių mies­tui šia pras­me?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Ne, tik­rai ne­jau­čia­me jo­kių pa­sek­mių, gal net­gi pa­ste­bi­me ge­res­nį fi­nan­sa­vi­mą. Ga­vo­me lė­šų ir Ke­lių plėt­ros pro­gra­mai, Nau­ja­jai gat­vei re­konst­ruo­ti, ir pa­pil­do­mų lė­šų žvy­ruo­tų gat­vių įren­gi­mui. Sa­ky­čiau, kad gal net pa­pras­čiau ta­po dirb­ti, nes mi­nis­te­ri­jo­se at­pa­žįs­ta, ben­drau­ja, nė­ra pro­ble­mų nu­va­žiuo­ti į su­si­ti­ki­mą ir šne­kė­tis tam tik­rais klau­si­mais. Ta­čiau da­bar pan­de­mi­ja, ka­ran­ti­nas ir ten­ka ne­ju­dė­ti, lauk­ti. Bet šiaip vis­kas ge­rai, mies­tas jo­kių pa­sek­mių ne­tu­ri.

 

– Ar bu­vo ko­kių žen­klų, kad ši­ta ka­den­ci­ja taps to­kia iš­skir­ti­nė, pa­žen­klin­ta gais­ro ir pan­de­mi­jos vos per me­tus lai­ko? Kaip pa­tys ver­ti­na­te to­kius ame­ri­kie­tiš­kus kal­ne­lius, kaip jau­čia­tės į juos pa­te­kę?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Žen­klų ne­bu­vo jo­kių ir, ma­nau, nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad bus to­kia ka­den­ci­ja, su dviem eks­tre­ma­lio­mis si­tu­a­ci­jo­mis, – gais­ro ir vi­ru­so. Ti­kė­ti­na, kad po to mū­sų dar lau­kia ir eko­no­mi­nė kri­zė, ku­ri ga­li at­ei­ti ir ku­rią mums rei­kės val­dy­ti. Tai­gi ka­den­ci­ja iš tik­rų­jų pa­kan­ka­mai įdo­mi, dar tu­ri­me la­bai mar­gą ta­ry­bą, vie­ni at­ei­na į val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, ki­ti iš­ei­na. Ne­abe­jo­ju, kad ir tre­ji at­ei­nan­tys me­tai mies­to gy­ve­ni­me bus la­bai įdo­mūs. Esu jau­nas, ti­kiu, kad mums vis­kas pa­vyks. Vie­ną kri­zę jau su­val­dė­me, ki­tą be­veik pa­vy­ko su­val­dy­ti, o eko­no­mi­nė kri­zė pri­klau­sys nuo la­bai dau­ge­lio veiks­nių. Ir ma­nau, kad nuo me­ro ši­to­je vie­to­je pri­klau­sys ma­žiau­siai.

Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė: Tik­rai iš­skir­ti­nė ka­den­ci­ja nuo pat pra­džių. Apie to­kią pa­tir­tį tur­būt nė ne­sap­na­vo­me. Ho­ros­ko­pų ne­skai­tau są­mo­nin­gai; pra­na­šys­tė­mis ne­ti­kiu. Ge­riau ne­ži­no­ti, ko ti­kė­tis, ypač kai ne­ga­li su­val­dy­ti ir si­tu­a­ci­ja nuo ta­vęs ne­pri­klau­so. Kaip tik prieš ke­le­tą die­nų su ko­le­go­mis juo­ka­vo­me – „ko­kie bu­vo­me pra­ei­ta­me gy­ve­ni­me, kad da­bar tiek iš­ban­dy­mų te­ko?“ O jei­gu rim­tai – sun­ku­mai grū­di­na. Gais­ras bu­vo rim­tas „tes­tas“, tai­gi aki­sta­to­je su pan­de­mi­ja jau tu­ri­me pa­tir­ties, gal esa­me kai kur žings­niu prie­ky­je. Ži­no­me, kaip or­ga­ni­zuo­ti dar­bą, dir­ba­me su­si­tel­kę ir nuo­sek­liai.

Ša­rū­nas Klė­ge­ris: Pa­sau­lio rit­mas yra ki­li­mų ir nuo­puo­lių vi­su­ma, po ra­maus pe­ri­odo ne­iš­ven­gia­mai at­ei­na iš­ban­dy­mų me­tas. Iš­ban­dy­mai žmo­nes pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti ir keis­tis. Yra to­kia se­na pa­tar­lė – bė­da vie­na ne­vaikš­to. Ta­čiau ti­kiu, kad Aly­taus mies­to da­bar ne­iš­ven­gia­mai lau­kia au­gi­mo ir kles­tė­ji­mo pe­ri­odas, blo­giau­sia li­ko pra­ei­ty­je.

 

„Žmo­gus per die­ną tu­ri nu­ei­ti bent 10 tūks­tan­čių žings­nių, o kaip ka­ran­ti­no me­tu?“

– Esa­te ak­ty­vaus gy­ve­ni­mo bū­do ša­li­nin­kas, bet tre­ni­ruo­tes jau su­trum­pi­no vi­ce­me­ro pa­rei­gos. O kaip šį gra­fi­ką pa­ko­re­ga­vo ka­ran­ti­nas, ar šiuo me­tu plau­kio­ja­te Dai­li­dė­je, bė­gio­ja­te? Štai vi­si ra­gi­na per ka­ran­ti­ną lik­ti na­muo­se, bet ar ne­tu­rė­si­me dar di­des­nės pro­ble­mos, kad da­lis aly­tiš­kių mė­ne­sį pra­lei­do prie TV ir jų imu­ni­te­tas nu­sil­po? Kaip ras­ti tą ka­ran­ti­ni­nį auk­so vi­du­rį – gy­ven­ti ak­ty­viai ir sau­giai? Gal tu­ri­te ko­kių pa­ta­ri­mų?

Ša­rū­nas Klė­ge­ris: „Žmo­gus per die­ną tu­ri nu­ei­ti bent 10 tūks­tan­čių žings­nių, prie­šin­gu at­ve­ju, jo są­na­riai, krau­jo­ta­ka ir kvė­pa­vi­mo ta­kai pra­de­da at­ro­fuo­tis. Lai­mė, Aly­tų su­pa miš­kai ir ne­ma­žai mies­te­lė­nų, lai­ky­da­mie­si sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų, ka­ran­ti­no me­tu juos at­ra­do.

Lau­kiu, kol Dai­li­dės eže­rė­lio van­duo at­šils ir ati­da­ry­siu se­zo­ną. Šil­tuo­ju se­zo­no me­tu Di­džio­jo­je Dai­li­dė­je nu­plau­kiu apie 70 km, bė­gio­ju miš­ke ar­ba už­mies­ty­je, ka­ran­ti­no me­tu lai­ky­da­ma­sis vi­sų sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų. Iš­tver­mės spor­tas man yra sa­vo­tiš­ka me­di­ta­ci­ja.

 

„Mies­to šven­tė atšaukta, svars­ty­si­me ki­tas įdo­mias ne­tra­di­ci­nes ga­li­my­bes“

– Ka­ran­ti­nas Aly­taus kul­tū­ro­je. Esa­te šią sri­tį ku­ruo­jan­ti vi­ce­me­rė, ko­kių pa­da­rė­te sau at­ra­di­mų, ko­kių stip­rių­jų / sil­pnų­jų pu­sių ne­ti­kė­tai įžvel­gė­te?

Jurgita Šu­ke­vi­čie­nė: Kul­tū­ros sek­to­rius Aly­tu­je nuo pir­mų­jų ka­ran­ti­no die­nų pri­si­tai­kė prie esa­mos si­tu­a­ci­jos ir grei­tai per­sio­rien­ta­vo teik­ti kul­tū­ros pa­slau­gas vir­tu­a­lio­je erd­vė­je. Vie­nas pir­mų­jų pro­jek­tų – Aly­taus mies­to te­at­ro ir Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos pro­jek­tas „Kny­gAn­ti­nas. Pas vai­kus“, su­lau­kęs dau­gy­bės se­kė­jų. Po to vie­nas po ki­to pa­si­py­lė vi­sų kul­tū­ros įstai­gų pro­jek­tai: Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos pro­jek­tas „Kny­gos, jun­gian­čios kar­tas“, skir­tas se­ne­liams ir anū­kams, tė­ve­liams ir vai­kams, ve­ly­ki­niai kon­kur­sai „Vir­tu­a­lūs mar­gu­čių mū­šiai!“, „Ori­gi­na­liau­sio mar­gu­čio kon­kur­sas“, „Vai­kų Ve­ly­kė­lės ta­vo na­muo­se!“, ku­riuos or­ga­ni­zuo­ja Jur­gio Kun­či­no vie­šo­ji bib­lio­te­ka ir Kul­tū­ros cen­tras. Kraš­to­ty­ros mu­zie­jus pro­jek­tu „Eks­po­na­tai pa­sa­ko­ja“ pa­kvie­tė pa­žin­ti mu­zie­jaus rin­ki­niuo­se sau­go­mų eks­po­na­tų is­to­ri­jas ir vir­tu­liai su­si­pa­žin­ti su pa­ro­dė­le „An­zel­mas Ma­tu­tis ir jo skai­ty­to­jai“. Nau­jai su­skam­bė­jo te­at­ro pro­jek­tas „Vil­no­niai po­kal­biai“, skir­tas sen­jo­rams ir ne­įga­lie­siems, ir kvie­ti­mas da­ly­vau­ti I res­pub­li­ki­nia­me te­at­ri­nio pla­ka­to kon­kur­se. Te­at­ras taip pat pa­kvie­tė da­ly­vau­ti VI res­pub­li­ki­nia­me dra­ma­tur­gų kon­kur­se.

Be abe­jo, įstai­gų dar­bas ne­bu­vo orien­tuo­tas vien tik į iš­orės klien­tus. Šis lai­ko­tar­pis bu­vo pro­ga at­lik­ti ki­tus ne ma­žiau svar­bius dar­bus: in­ven­to­rin­ti, tvar­ky­ti do­ku­men­tų ar­chy­vus, rink­ti me­džia­gą nau­joms pa­ro­doms, ruoš­ti nau­jus pro­jek­tus ES struk­tū­ri­nių fon­dų fi­nan­sa­vi­mui gau­ti, ruoš­ti nau­jas pa­raiš­kas kul­tū­ros pa­so pro­gra­mai, kur­ti nau­jas edu­ka­ci­nes pro­gra­mas ir at­lik­ti dau­gy­bę ki­tų dar­bų.

Nau­jais iš­šū­kiais ta­po ap­sau­gi­nių sky­de­lių ga­my­ba bib­lio­te­ko­je, nuo­to­li­nės re­pe­ti­ci­jos, nuo­to­li­nis pa­si­ruo­ši­mas prem­je­roms, fes­ti­va­liams ir ki­tiems ren­gi­niams. Nors įstai­gos kū­ry­bin­gai per­sio­rien­ta­vo dirb­ti ka­ran­ti­ni­niu lai­ko­tar­piu, yra ir sil­pnų­jų pu­sių: su­dė­tin­ges­nė dar­buo­to­jų dar­bo kon­tro­lė, su­dė­tin­ges­nė ko­mu­ni­ka­ci­ja, nes ne vi­si dar­buo­to­jai na­muo­se tu­ri tin­ka­mas są­ly­gas dirb­ti nuo­to­li­niu bū­du. Be to, ne­tei­kia­mos tra­di­ci­nės ir ap­mo­ka­mos pa­slau­gos, at­šauk­tos edu­ka­ci­nių ren­gi­nių re­zer­va­ci­jos, at­šauk­ti ki­ti ren­gi­niai ir fes­ti­va­liai. Iš vi­so per še­šias ka­ran­ti­ni­nes sa­vai­tes nuo ko­vo 16-osios iki ba­lan­džio 27 die­nos ne­įvyks dau­giau kaip 160 įvai­rių ren­gi­nių, fes­ti­va­lių, edu­ka­ci­nių už­si­ė­mi­mų ir apie 180 ki­no se­an­sų. La­biau­siai nu­ken­tė­jo Aly­taus te­le­ki­nas, įmo­nė pra­ra­do bet ko­kias apy­var­ti­nes lė­šas. Šiuo me­tu kiek­vie­na įstai­ga pa­gal sa­vo spe­ci­fi­ką ren­gia siū­ly­mus, kaip, ko­kiais eta­pais ir veik­la rei­kė­tų iš­ei­ti iš ka­ran­ti­ni­nės si­tu­a­ci­jos, kaip pa­laips­niui at­nau­jin­ti tie­sio­gi­nį lan­ky­to­jų ap­tar­na­vi­mą, kaip už­tik­rin­ti sau­gu­mo prie­mo­nes, kaip at­nau­jin­ti ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mą vie­šo­sio­se vie­to­se ir kt.

– Miesto gimtadienio ren­giniai, deja, atšaukti. Labai nelinksma žinia!

Bet ko­kiu at­ve­ju, kū­ry­bi­nė mies­to šven­tės or­ga­ni­za­to­rių ko­man­da pa­si­ren­gu­si pri­im­ti ir šį iš­šū­kį ir pa­siū­ly­ti ne­ti­kė­tų įdo­mių spren­di­mų.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Ir dabar oficialioje valdžioje neturi ką rimtai siūlyt. O kiek priėmė sprendimų atvedė iki fiasko. Kad pirmą kart oficiali valdanti kolacija išsilakstė. Palikdami mažumoj socdemu su konservatoriais. Prie kurių oficialiai nesijungia net jais besinaudojantys už Alytų. Kurie atvirai neprisidėjo paskutiniam tarybos posėdį tvirtinant nesamones dėl švietimo reformų. Toks fiasko dirbtinai per emocijas forsuotų rinkimų į savivaldybes. Apsidirbo metams nepraėjus. Kaip ir už juos balsavę. Nebent per pačių nesukontroliuotą padangų gaisrą kaip ekologinę bombą lygioj vietoj užritino sau ir kitiems. Tokia neatsakingumo valdyme kaina gryžta patiems. Ir ateičiai.

    Komentaras

    Amzinas neatsakomas klausimas,kodel opzicijaviska zino ir gali kol netampa valdanciaisiais ? Atsakymas ,todel kad politine prostitucija nepagydoma nera vaistu

    Komentaras

    Prie ko marga taryba? Kaip LR Vietos sav. Įst. 20 str., 3., 2) - meras teikia tarybai analizę kur svarbiausios problemos ir strategijos tai gerint. - Kur konkrečiai pačio mero gabumais tai teikta? O tai, jei nesugeba pats ir kiti reguliuoja, visais atvejais atsakomybė kas mero poste už tą laikotarpį. Štai būtų meras kažką rimto siūlęs, o taryba netvirtinę, tada kitaip. Dabar nesugeba su didžiausiom patirtim politikoj ir kiti kalti? Gal laikas atprast kitus kaltint ir už savo kompetencijas patiems atsakomybes prisiimt. Politikoj yra taip, jei augeba ir metų užtenka. Jei nesugeba, ir 10 n metų nesugebės. Ko lyst į postus ir kur nesugeba? Per tai pridaryt bėdų.

    Komentaras

    Todėl pirmą kart metų neištempę net valdanti koalicija išsilaksto ir mažumoj lieka tie, kuriems atsakomybė už tokį fiasko. Kur pagal kitų miestų ekvivalentus miesto rangui garbės reikalas per metus pritraukt min. 30 milijonų es paramos per metus. Palyginimui per 5 paskutinius metus apie 150 milijonų ir kita situacija mieste. Kaip ir per būsimus metus. Bet per šiuos neįmanoma. Iki šiandien rimtų stratwgijų nesimato kaip ir rimto darbo su probleminėm įmonėm. Padangų gaisras turėjo būt sukontroliuotas, iškart sukomplektuoti apsauginių priemonių rezervai ir ciruso atveju be vargų būt naudoję. Bet kur čia rašė, sofkutę miške rado ir baisus darbas kaip nuvežt į savartyną. Voz ne tarptautinis konkursas vykdyt reikia ruošt. Taip ir čia iš menkniekių daro karžygių darbus. Nesiekia Balbieriškio lygio. Už tai mandrume nepakartojami. Iš pat pradžių seminarai, komandiruotės, atostogos, arlyginimų didinimas, ir taupyt nuo kitų, kad jiems užtektų. Ir dabar į ateitį rimtų sprendimų nęra. Kiti atsistatydina tokiose situacijose o šie, gal Laura neleidžia?

Kiti straipsniai