Abi­tu­rien­tai, pa­kei­tę Aly­taus mies­to is­to­ri­ją

Lau­ra TA­RAN­DAI­TĖ
Komentarai (3)
2019 Liepa 23
asmenuke
Domo ir Andriaus asmenukė su Alytaus miesto meru Nerijumi Cesiuliu.
Šių me­tų Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tai Do­mas Sa­ka­vi­čius (Do­mas) ir An­drius Ge­gu­žis (An­drius) sa­vo pa­siek­tais eg­za­mi­nų re­zul­ta­tais pa­kei­tė ne tik gim­na­zi­jos, bet ir Aly­taus mies­to is­to­ri­ją. Im­lūs vai­ki­nai pen­kis vals­ty­bi­nius bran­dos eg­za­mi­nus iš­lai­kė po 100 ba­lų ir yra gy­vi įro­dy­mai, jog gy­ve­ni­me įma­no­ma vis­kas.

– Tai vis dėl­to, penki šim­tu­kai – la­biau sėk­mė ar sun­kus dar­bas?

Do­mas. Ma­nau, kad yra da­lis abie­jų. Ži­no­ma, be dar­bo ne­bus ir jo­kio re­zul­ta­to, ta­čiau net ir la­bai sun­kus ir įtemp­tas ruo­ši­ma­sis eg­za­mi­nams ne vi­sa­da at­ne­ša lauk­tų re­zul­ta­tų. Sėk­mės čia tik­rai yra, ypač to­kiuo­se eg­za­mi­nuo­se kaip lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros – ga­li tie­siog iš­pul­ti te­mos, apie ku­rias ele­men­ta­riai ne­tu­ri ką pa­sa­ky­ti.

An­drius. Ma­no at­ve­ju tai ne­bu­vo nei gry­na sėk­mė, nei sun­kus dar­bas. Taip, aš eg­za­mi­nams sky­riau tik­rai daug lai­ko, bet re­tai į tai žiū­rė­da­vau kaip į la­bai sun­kų dar­bą – man bu­vo įdo­mu mo­ky­tis mo­kyk­los kur­są, nes jis pa­dė­jo ge­riau pa­žin­ti tiek vi­di­nį, tiek žmo­nes su­pan­tį pa­sau­lį.

– Re­zul­ta­tai to­kie, ko­kių ir ti­kė­jo­tės, ar vis­gi li­ko­te nu­ste­bę?

Do­mas. Ti­kė­jau­si – per švel­niai pa­sa­ky­ta. Ži­no­jau, kad taip bus, nes to sie­kiau, toks bu­vo ma­no sau mes­tas iš­šū­kis. Sa­vo už­si­brėž­tų tiks­lų sie­kiu bet ko­kia kai­na ir daž­niau­siai man pa­vyks­ta.

An­drius. Ti­kė­jau­si 100 ba­lų iš an­glų, ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos eg­za­mi­nų. Ta­čiau lie­tu­vių kal­bos ir bio­lo­gi­jos įver­ti­ni­mai bu­vo ma­lo­ni staig­me­na.

– Gal­būt lan­kė­tės pas ko­re­pe­ti­to­rius?

Do­mas. Nie­ka­da ne­su tu­rė­jęs ko­re­pe­ti­to­riaus. Mo­ky­to­jų, ži­no­ma, bu­vo vi­so­kių, bet tik­rai ne­ga­liu sa­ky­ti nie­ko blo­go – pa­ruo­šė tin­ka­mai ir ge­rai.

An­drius. Aš taip pat ko­re­pe­ti­to­rių ne­tu­rė­jau, tik­rai esu dė­kin­gas mo­ky­to­jams, ku­rie pa­dė­jo tap­ti iš­si­la­vi­nu­siam, lei­do pa­žin­ti ma­ne su­pan­tį pa­sau­lį. Tai žmo­nės, ku­riuos nuo­šir­džiai ger­biu už su­kaup­tas ži­nias, kom­pe­ten­ci­ją. Jų tik­rai už­te­ko, kad ga­lė­čiau tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti eg­za­mi­nams.

– Kas jums pa­dė­jo efek­ty­viai pa­si­ruoš­ti eg­za­mi­nams?

Do­mas. Di­džio­ji da­lis dar­bo bu­vo at­lik­ta 9–10 kla­sė­se, kai at­ėjęs į Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos A („ga­bių­jų“) kla­sę tu­rė­jau at­lik­ti ti­ria­mą­jį dar­bą iš sa­vo pa­si­rink­tos sri­ties. Pa­si­rin­kau at­lik­ti dar­bą apie cha­o­so te­ori­ją, tam rei­kė­jo pa­gau­sin­ti sa­vo ma­te­ma­ti­kos ir fi­zi­kos ži­nias bei per ke­lias sa­vai­tes iš­mok­ti vi­są (ir dar dau­giau) pro­gra­ma­vi­mo kur­są. 10-oje kla­sė­je da­ly­va­vau ke­tu­rio­se res­pub­li­ki­nė­se olim­pia­do­se, to­dėl te­ko la­bai stip­riai ruoš­tis ir gau­sin­ti ma­te­ma­ti­kos ir fi­zi­kos ži­nias. Su šiais pa­grin­dais eg­za­mi­nams pa­si­ruoš­ti daug pa­stan­gų ne­rei­kė­jo – kad no­riu gau­ti pen­kis šim­tu­kus su­gal­vo­jau li­kus mė­ne­siui iki eg­za­mi­nų, o ruoš­tis kiek­vie­nam iš jų sky­riau dvi die­nas prieš kiek­vie­ną.

An­drius. Po­zi­ty­vus po­žiū­ris į at­lie­ka­mą veik­lą vi­sa­da pa­de­da efek­ty­viau dirb­ti ir pri­trauk­ti sėk­mę. Eg­zis­tuo­ja net­gi toks iki ga­lo ne­iš­tir­tas psi­chi­nio mag­ne­tiz­mo dės­nis, ku­ris tei­gia, kad po­zi­ty­vios min­tys pri­trau­kia pa­lan­kias ap­lin­ky­bes. Dau­ge­lis žmo­nių pa­mirš­ta, kad svar­bu ne tik va­lia, bet ir po­zi­ty­vi mąs­ty­se­na. Ti­kė­ji­mas, kad pa­si­seks, sa­vi­tai­ga daž­nai vai­di­na le­mia­mą vaid­me­nį sie­kiant aukš­tų re­zul­ta­tų. Ma­nau, kad svar­bus ir įdė­tas dar­bas, ir po­žiū­ris į sa­vo ga­li­my­bes. Jei pa­lai­ko­mas ba­lan­sas tarp šių dvie­jų da­ly­kų, sėk­mė pa­ti pa­si­ro­do žmo­gaus gy­ve­ni­me ir re­a­li­zuo­ja­mi tik­rie­ji žmo­gaus troš­ki­mai. Mo­kyk­los kur­sas man bu­vo įdo­mus, to­dėl mo­kiau­si ne eg­za­mi­nams, o sa­vo ži­nių plė­ti­mui. Dvy­lik­to­je kla­sė­se te­li­ko iš­mok­ti ma­žą da­lį nau­jos me­džia­gas, pa­kar­to­ti tu­ri­mas ži­nias bei su­si­pa­žin­ti su eg­za­mi­nų pe­ri­pe­ti­jo­mis.

– Kam pri­klau­so pa­siek­tų re­zul­ta­tų nuo­pel­nai: jums ar mo­ky­to­jams?

Do­mas. Mo­ky­to­jai nie­ka­da ne­ga­li pri­vers­ti žmo­gaus mo­ky­tis, jei jis to pats ne­no­ri, to­dėl mėgs­tu gal­vo­ti, kad pats esu at­sa­kin­gas už sa­vo re­zul­ta­tus. Tai, aiš­ku, nė­ra vi­siš­ka tie­sa – mo­ky­to­jai už­ve­da ant ke­lio ir pa­ro­do tei­sin­gą spren­di­mą ar mo­ky­mo­si bū­dą, o kar­tais net­gi eg­za­mi­no iš­va­ka­rė­se iš­dės­to pra­leis­tą me­džia­gą (ačiū in­for­ma­ti­kos mo­ky­to­jai Loretai Mazėtytei) ar tie­siog su­tei­kia mo­ra­li­nę pa­ra­mą. Pats in­di­vi­du­a­liai ruo­šiau­si dau­giau nei mo­kyk­los suo­le, daug da­ly­va­vau įvai­rio­se olim­pia­do­se ir kon­kur­suo­se, ta­čiau juo­se da­ly­vau­ti ma­ne pa­ska­ti­no mo­ky­to­jai.

An­drius. Na, ma­nau, ap­skri­tai mo­ky­to­jo vaid­muo yra pa­dė­ti mo­ki­niui ge­riau įsi­sa­vin­ti me­džia­gą, pa­si­da­ly­ti nau­din­gais in­for­ma­ci­jos šal­ti­niais, ta­čiau jų dar­bas be nuo­šir­džių pa­ties mo­ki­nio pa­stan­gų daž­nai bū­na be­vai­sis. Ka­dan­gi mo­ku efek­ty­viai ir sa­va­ran­kiš­kai ana­li­zuo­ti me­džia­gą, tai pa­dė­jo su­rink­ti penkis šim­tu­kus. Ta­čiau be taik­lių mo­ky­to­jų pa­sta­bų var­gu ar bū­tų to­kie pui­kūs re­zul­ta­tai. Mo­ky­to­jai bu­vo bū­ti­nas veiks­nys, pa­krei­pęs tin­ka­ma mo­ky­mo­si lin­kme.

– Ką jau­tė­te, ei­da­mi lai­ky­ti eg­za­mi­nų?

Do­mas. Stre­so ir jau­du­lio prak­tiš­kai ne­bu­vo – eg­za­mi­nai man bu­vo tik dar vie­na ei­li­nė olim­pia­dų se­si­ja. Ži­no­ma, pas­ku­ti­nio eg­za­mi­no me­tu jau jau­tė­si šioks toks nuo­var­gis, ta­čiau tik iš jo iš­ėjus – eu­fo­ri­ja ir lais­vė, ak­muo, nu­kri­tęs nuo pe­čių.

An­drius. Aš taip pat ne­jau­čiau la­bai di­de­lio stre­so, nes ži­no­jau, kad esu tin­ka­mai tam pa­si­ruo­šęs. Vis­gi fak­tas, kad dau­ge­lis ti­ki­si iš ta­vęs aukš­tų re­zul­ta­tų, ke­lia šiek tiek jau­du­lio. Ta­čiau aš ži­no­jau, kad ir kaip bus – ne­kal­tin­siu sa­vęs ir ne­sig­rau­šiu, nes ma­nau, kad žmo­gui yra bū­ti­na gy­ven­ti san­tar­vė­je su sa­vi­mi, ta­da jis ga­li gy­ven­ti ra­mų gy­ve­ni­mą ir sa­ve re­a­li­zuo­ti. Eg­za­mi­nų ne­su­reikš­mi­nau, žvel­giau tai tik kaip į tam tik­ros sri­ties ži­nių pa­tik­ri­ni­mą. Po­zi­ty­vus po­žiū­ris pa­dė­jo ra­miai ženg­ti į eg­za­mi­nų pa­tal­pas.

– Ko eg­za­mi­nų lai­ko­tar­piu te­ko at­si­sa­ky­ti?

Do­mas. Lai­ko už­te­ko vis­kam – tiek drau­gams, tiek mer­gi­nai. Nie­ka­da ne­bu­vau tas, ku­ris daug lai­ko pra­lei­džia prie kny­gų, ap­skri­tai daž­niau­siai na­mų dar­bų tie­siog ne­da­ry­da­vau, to­dėl lais­vo lai­ko tu­rė­ti ne­bu­vo sun­ku net ir „įtemp­tai“ ruo­šian­tis eg­za­mi­nams.

An­drius. Aš ma­nau, kad gy­ve­ni­me vi­sur bū­ti­nas ba­lan­sas. Taip, kaip svar­bu dirb­ti, taip svar­bu ir ras­ti lai­ko sau. Pri­pa­žįs­tu, pas­ku­ti­nį pus­me­tį ma­žiau lai­ko leis­da­vau su drau­gais, ta­čiau nu­ei­da­vau ir į va­ka­rė­lius. Įvai­ri veik­la pa­dė­jo pro­tui pail­sė­ti, to­dėl ir efek­ty­viau dirb­ti.

– Ko­kia bu­vo šei­mos re­ak­ci­ja į pa­sie­ki­mus?

Do­mas. Vi­sa šei­ma la­bai džiau­gė­si bei svei­ki­no, to­kių re­zul­ta­tų jie tur­būt ne­si­ti­kė­jo. Ma­ma net iki da­bar ne­nu­sto­ja džiaug­tis ir mi­nė­ti šių re­zul­ta­tų.

An­drius. La­bai džiau­gė­si ma­no re­zul­ta­tais, ta­čiau pri­pa­ži­no, kad vi­sa­da ti­kė­jo, jog tu­riu po­ten­cia­lą pa­siek­ti la­bai daug – jie ma­tė ma­no pa­stan­gas bei at­kak­lu­mą. Gal­būt tas pa­lai­ky­mas pri­si­dė­jo prie to­kių pui­kių re­zul­ta­tų pa­sie­ki­mo.

– Su to­kiais re­zul­ta­tais jū­sų lau­kia kiek­vie­nas uni­ver­si­te­tas. Kur pla­nuo­ja­te tęs­ti moks­lą?

Do­mas. Ne­se­niai pa­ste­bė­jau, kad man pa­tin­ka mo­ky­ti ki­tus. Pa­si­ta­ręs su ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja nu­spren­džiau mo­ky­tis tai­ko­mą­ją ma­te­ma­ti­ką Vil­niaus uni­ver­si­te­te, o at­ei­ty­je gal­būt dirb­ti dės­ty­to­ju, mo­ky­to­ju.

An­drius. Pla­nuo­ju stu­di­juo­ti tai­ko­mą­ją ma­te­ma­ti­ką Vil­niaus uni­ver­si­te­te, nes vi­sa­da svars­čiau apie šią spe­cia­ly­bę. Ma­te­ma­ti­ka man tik­rai la­bai pa­tin­ka, to­dėl no­rė­čiau dar gi­liau pa­žin­ti šį moks­lą. Taip pat ma­ne ža­vi Vil­niaus at­mo­sfe­ra, ku­ri stu­di­jas pa­da­rys dar ma­lo­nes­nes.

– Ką vei­kia­te da­bar, iš­gy­ve­nę šį įtemp­tą eg­za­mi­nų lai­ko­tar­pį?

Do­mas. Šiuo me­tu dir­bu, ta­čiau vėl­gi ne­lei­džiu tam už­im­ti vi­so sa­vo lai­ko – pa­kan­ka­mai jo ski­riu ir žmo­nėms, ir sa­vęs to­bu­li­ni­mui, ir kny­gų skai­ty­mui.

An­drius. Šią va­sa­rą pa­sky­riau po­il­siui – sto­vyk­loms, mu­zi­kos fes­ti­va­liams, nes po to lau­kia įtemp­tas stu­di­jų lai­ko­tar­pis, rei­kia at­si­džiaug­ti die­no­mis, kai sa­vo emo­ci­niam gy­ve­ni­mui ga­li­ma skir­ti dau­giau lai­ko. To­dėl da­bar atos­to­gau­ju su drau­gais Ita­li­jo­je, o grį­žęs ža­du spręs­ti būs­to Vil­niu­je klau­si­mus.

    Komentaras

    Sveikinimai šimtukus gavusiems. Kaip ir merui su taryba 100 dienų proga. Kur dauguma jų ir baigę Alytaus miesto mokyklas. Dar plius aukštuosius mokslus ir pakeitę Alytaus miesto vystymą. į tragišką iki šiol fiasko per savivaldą. Kaip pirmą kart valdžioje nuo pirmų dienų seminarai, komandiruotės, atostogos.. Išmokas taryboje susikėlę jokių rimtų miesto vystymo strategijų kad vasarą projektai nevyksta, nesimato savivaldybės veiklos optimizavimo ir efektyvumo gerinimo priemonių, nereagavimas į švietimo... Kur visos savivaldybės sprendžiasi šiuos klausimus, tik Alytuj...? Pagrinde atsakomybė merui, kad į tarybos lygį svarstymui neišnešti klausimai ir tarybai, kad iš mero neišreikalauja dirbt. Nes pagal LR Vietos sav. Įst. 4 str., 5) - savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Per ką ir šie valdžioje dalis buvę ir anose kadnecijose tarybos nariai atsako už kas buvo. Kur gal ir balsavo už sprendimus, kur Alytui nieko gero... Ir dabar tęsia...Pagal 16 str., 2., 40) - tik tarybos išimtinė kompetencija priimt sprendimus strateginiais klausimais. Kur pagal 20 str., 3., 2) - meras rūpinasi, kad laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės raidos analizės ir strategijų, programų projektai bei užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė. Pagal 20 str., 2., 1) - meras planuoja tarybos veiklą, dienotvarkes, teikia sprendimų projektus... Pagal 20 str. 1p. - meras už savo ir savivaldybės veiklą atskaitingas tarybai ir bendruomenei. - Tad nereikia alytiškiams pamiršt pasveikint savo rinktų su 100 dienų proga. ir jei rūpi gera miesto ateitis ir nepatinka stagnuot, primint. Kad galima ir atsistatydint ir užleist vietas sugebantiems. Kur tiek taryboje, tiek miesto bendruomenėje yra gabesnių ir galinčių sėkmingai vystyt miestą. Kur yra kam eit ir į pirmalaikius mero rinkimus. Ir išvest miestą iš stagnacijos į sėkmingą pakilimą. Ir tuo pakeist Alytaus istoriją į gerą pusę. O ne kaip bejėgius per savivaldą gerai vystytis. Kas nėra kaip rimto miesto lygis. Trumpiau sakant atsibusk Alytaus. Bandyk kilt.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.