Vaiz­das Ne­mu­ne jau­nuo­lius pri­bloš­kė: ma­žy­lį pa­vy­ko at­gai­vin­ti, mo­ti­na pa­ti iš­li­po į kran­tą (206)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
nuotrauka
Jei ne jau­nų aly­tiš­kių Ig­no Ki­lins­ko ir Gi­no Dau­gi­nin­ko ne­abe­jin­gu­mas ir su­ge­bė­ji­mai, ko ge­ro, ber­niu­kas, nuo Lietuvos tūkstantmečio tilto patekęs į Nemuną, ne­bū­tų iš­gel­bė­tas.
Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį apie 14 va­lan­dą krau­pi ne­lai­mė at­si­ti­ko Aly­tu­je, ant Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio til­to. Kaip iš pra­džių pra­neš­ta, 41-erių aly­tiš­kė nuo til­to nu­šo­ko pa­ti su sa­vo dve­jų me­tų sū­numi. Vė­liau informacija patikslinta ir ma­no­ma, kad mo­te­ris nuo tilto numetė berniuką, o po to nušoko pati. Da­bar jie abu gy­do­mi Kau­no kli­ni­ko­se. Ma­žy­lį iš Ne­mu­no iš­trau­kė ir at­gai­vi­no du aly­tiš­kiai jau­nuo­liai, ku­rie tuo me­tu va­žia­vo per til­tą ir su­sto­jo pa­ma­tę ša­li­ke­lė­je ant til­to pa­sta­ty­tą tuš­čią vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį.

Ne­mu­ne pa­ma­tė du kū­nus

Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį po pie­tų, apie 14 va­lan­dą, Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio til­tu per Ne­mu­ną au­to­mo­bi­liu va­žia­vo du aly­tiš­kiai ben­dra­am­žiai – Gi­nas Dau­gi­nin­kas ir Ig­nas Ki­lins­kas. Jiems abiem – po 25-erius me­tus.

Kaip sa­kė Gi­nas, esan­tys dar ir gi­mi­nės – to­li­mes­nės ei­lės pus­bro­liai.

„Va­žiuo­da­mi au­to­mo­bi­liu pa­ma­tė­me ša­li­ke­lė­je ant til­to sto­vin­tį vai­kiš­ką tuš­čią ve­ži­mė­lį. Pa­gal­vo­jo­me, kaž­kas ne taip, ap­si­su­ko­me ir grį­žo­me. Aš vi­du­je ve­ži­mė­lio ra­dau mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną. Ig­nas pri­ėjo prie til­to tu­rėk­lų ir Ne­mu­ne pa­ma­tė du kū­nus gal ko­kia de­šimt met­rų nuo kran­to. Ta vie­ta – va­žiuo­jant nuo Pir­mo­jo Aly­taus po de­ši­ne. Ig­nas pa­si­lei­do bėg­ti prie pa­ma­ty­tų kū­nų, aš pa­skam­bi­nau ben­druo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu ir taip pat bė­gau pas­kui Ig­ną“, – pri­si­mi­nė G.Dau­gi­nin­kas.

Jo tei­gi­mu, vai­kas bu­vo vei­du į van­de­nį, mo­te­ris lyg ir są­mo­nin­ga: „Mes lie­pė­me jai pa­im­ti vai­ką, o ji pra­dė­jo kal­bė­ti kaž­ko­kias ne­są­mo­nes, at­seit ber­niu­kas ser­ga sun­kia li­ga, tad ban­dė jį nu­žu­dy­ti. Ta­da Ig­nas nė­rė į van­de­nį ir vai­ką iš­trau­kė į kran­tą. Jis jau ne­kvė­pa­vo, lū­pos bu­vo pa­mė­ly­na­vu­sios.“

Ge­rai, kad aly­tiš­kiai mo­kė­jo da­ry­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą, to­dėl iš kar­to ėmė­si šio dar­bo. Pa­sak Gi­no, su jais nuo­lat kon­tak­ta­vo grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai, pa­ta­ri­nė­jo, kaip vis­ką da­ry­ti, do­mė­jo­si ma­žy­lio būk­le.

Ne­tru­kus vai­kas pra­dė­jo at­spring­ti, spjau­dy­ti, pa­ga­liau pa­si­gir­do riks­mas. Tuo­met jau­ni vy­rai su­pra­to, kad ma­žy­lio gy­vy­bė iš­gel­bė­ta.

Kaip tvir­ti­no Gi­nas, at­vy­kus me­di­kams vai­kas jau bu­vo at­gai­vin­tas, jie pa­dė­jo ma­žy­lį at­neš­ti į grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­lį: „Įvy­kio vie­ta bu­vo sun­kiai pa­sie­kia­ma, ap­au­gu­si žo­lė­mis, tik­rai džiau­gia­mės, kad ber­niu­ką pa­vy­ko at­gai­vin­ti, nors ir pa­ty­rė­me daug stre­so. Mus la­bai su­krė­tė mo­ti­nos nuo­la­ti­nės kal­bos apie no­rą nu­žu­dy­ti sū­nų. Dau­giau to­kio įvy­kio ne­no­ri­me pa­tir­ti. Mo­te­ris, kaip ma­tė­me, pa­ti iš­li­po į kran­tą.“

Vy­rams gai­vi­nant ber­niu­ką at­vy­ko Aly­taus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir Aly­taus prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos dar­buo­to­jai.

Jei ne mi­nė­tų jau­nų aly­tiš­kių ne­abe­jin­gu­mas ir su­ge­bė­ji­mai, ko ge­ro, ber­niu­kas ne­bū­tų iš­gel­bė­tas.

 Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas

Ma­ma su ma­žy­liu bu­vo at­vež­ti į Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nę. Dėl stu­bu­ro trau­mos mo­te­ris pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį iš­vež­ta į Kau­no kli­ni­kas. Sek­ma­die­nį dėl ben­dros trau­mos į šias kli­ni­kas iš­ga­ben­tas ir vai­kas.

Įta­ria­ma, kad aly­tiš­kė taip pa­si­el­gė iš ne­vil­ties, gal­būt dėl vai­ko kaž­ko­kios li­gos.

Iš pra­džių pranešta, kad 41-erių mo­te­ris nuo til­to nu­šo­ko pa­ti su sa­vo dve­jų me­tų sū­numi. Vė­liau informa­cija patikslinta ir ma­no­ma, kad mo­te­ris nuo tilto nu­metė berniuką, o po to nu­šoko pati.

Kaip sa­kė G.Dau­gi­nin­kas,  ne­pil­na­me­tės mer­gai­tės kal­bė­jo, jog girdėjo du,  vieną po kito sekusius, pliūkš­te­lėjimus į Nemuno upės vandenį.

Dėl šio įvykio – pasi­kėsinimo nužudyti artimąjį ar šeimos narį –  pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Kaip liu­di­nin­kai pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį ap­klaus­ti ir ma­žy­lį at­gai­vi­nę abu aly­tiš­kiai.

Til­tai tam­pa iš­ban­dy­mu gy­vy­be

Be­veik prieš aš­tuo­ne­rius me­tus pa­sta­ty­tas 25 met­rų aukš­čio Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio til­tas per Ne­mu­ną pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį pir­mą­kart ta­po iš­ban­dy­mu gy­vy­be.

Šių me­tų ba­lan­džio 22-ąją Aly­taus po­li­ci­ja bu­vo ga­vu­si pra­ne­ši­mą, kad nuo šio til­to ke­ti­na šok­ti vy­ras. Ta­čiau nu­vy­kę pa­rei­gū­nai kon­sta­ta­vo, kad pra­ne­ši­mas nepa­si­tvir­ti­no.

Prieš ket­ve­rius me­tus pa­sta­ty­tas 38 met­rų aukš­čio Bal­to­sios ro­žės pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas per Ne­mu­ną jau pa­ty­rė tra­giš­ką įvy­kį. Per­nai spa­lio 2-ąją nuo jo nu­šo­ko pus­am­žis aly­tiš­kis ir žu­vo.

lentelelentele 3

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Vėlyva motinystė, o jei dar ir vieniša, ne bet kokiai moteriai pakeliama. Vaikas ne žaislas, artimųjų dėmesys greit atslūgsta, pagalba daiktais ar pinigais užsiraukia ir vargšė lieka akis į akį su savo bėdom. Sveikatos problemos viską užaštrina, Atleisk man viešpatie, bet šiuo atveju laiminga pabaiga netikiu. Nepaisant visko, Ignas su Ginu tikri vyrai!

    Komentaras

    Padėti reikia, o ne smerkti motiną. Akivaizdu, kad jai reikalinga pagalba. Žmogus ne iš gero gyvenimo taip pasielgia, nepakėlė naštos, susidėjo viskas ir kirto per smegeninę. Suteikt pagalbą žmoguj, nuramint, padėt o ne teist už pasikėsinimą. Aš manau teist reikia tuos, kurie gauna didelį atlygį ir neatlieka savo darbo, nesugeba priimt atitinkamų įstatymų, kad pagalba gautų tie kuriems jos reikia .

    Komentaras

    Gražus jaunuolių poelgis. Toliau Alytaus klasika. Galėję palaukt psichiatrų išvadų, skuba ikiteisminius tyrimus.... Dar pridėt momente bėdų. Kaip visada ant silpnesnių išsilieja... Tikros priežastys didėjanti depresija mieste kaip išgyvent dėl sunkėjančių sąlygų čia 100 n tokioj energijoj. Todėl lavina įvykių kaip vagystės, dūriai peiliu, ižaginimai.. Dabar žudytis gal bando..? Rimti priekaištai valdžiai. Kad gyvenimai negerėja žmonėms ir pirmi mėnesiai nors fiasko... Reikia bandyt reaguot į blogėjančią situaciją ir per tarybos išimtinę kompetenciją pagal LR Vietos sav. Įst. 16 str., 2., 40) - bandyt teikt rimtas miesto ekonomikos skatinimo priemones. Kad į gerą keistų 1000n alytiškių gyvenimus. Nes pagal LR Vietos sav. Įst. 4 str., 5)- tik savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir bendruomenei. Pagal 3 str., 9., - tik jie 27 tarybos nariai taryboj gali priimt tokius sprendimus. O eiliniai kaip aš, galim jiems tik siūlyt. O jie ar reaguoja, ar ne? O nuo pat pradžios nereaguoja, kad nėra reikiamos analizės ir strategijų gerint... Tai į gerą nieko neveda. Ir jei kitos savivaldybės sugebėjo ir per paskutinius mėnesius per es paramos projektus gerint žmonių gyvenimus, nors Alytuj to kol kas nesimato. Vis gi bendram labui gali bandyt eit į priekį. Nors teoriškai laiko iki 2020 metų kaip mažėja ES parama, sunku pavyt kitus. Ar net apylygiai bandyt. Per savivaldą ir galima vargt bėdas auginantis, galima sėkmingai vystytis. Alytuj kol kas per tarybą nesimato veiklos efektyvinimo ir optimizavimo priemonių, švietimo reformų tempimas didina lėšų srautus slegiančius biudžetą, pramonės parkas pustuščias kaip visur pertekliuj dūzgia.. Beje ir su pramonės likučiais ne kas.... Net apmaudu už Alytų. Kiti jau turi kuo pasigirt į gerą pusę, Alytuj didėjanti depresija.. Praktiškai per visas sritis eina. Išgyvent mažėjant gyventojų skaičiui.

Kiti straipsniai