Vaiz­das Ne­mu­ne jau­nuo­lius pri­bloš­kė: ma­žy­lį pa­vy­ko at­gai­vin­ti, mo­ti­na pa­ti iš­li­po į kran­tą (206)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
nuotrauka
Jei ne jau­nų aly­tiš­kių Ig­no Ki­lins­ko ir Gi­no Dau­gi­nin­ko ne­abe­jin­gu­mas ir su­ge­bė­ji­mai, ko ge­ro, ber­niu­kas, nuo Lietuvos tūkstantmečio tilto patekęs į Nemuną, ne­bū­tų iš­gel­bė­tas.
Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį apie 14 va­lan­dą krau­pi ne­lai­mė at­si­ti­ko Aly­tu­je, ant Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio til­to. Kaip iš pra­džių pra­neš­ta, 41-erių aly­tiš­kė nuo til­to nu­šo­ko pa­ti su sa­vo dve­jų me­tų sū­numi. Vė­liau informacija patikslinta ir ma­no­ma, kad mo­te­ris nuo tilto numetė berniuką, o po to nušoko pati. Da­bar jie abu gy­do­mi Kau­no kli­ni­ko­se. Ma­žy­lį iš Ne­mu­no iš­trau­kė ir at­gai­vi­no du aly­tiš­kiai jau­nuo­liai, ku­rie tuo me­tu va­žia­vo per til­tą ir su­sto­jo pa­ma­tę ša­li­ke­lė­je ant til­to pa­sta­ty­tą tuš­čią vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį.

Ne­mu­ne pa­ma­tė du kū­nus

Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį po pie­tų, apie 14 va­lan­dą, Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio til­tu per Ne­mu­ną au­to­mo­bi­liu va­žia­vo du aly­tiš­kiai ben­dra­am­žiai – Gi­nas Dau­gi­nin­kas ir Ig­nas Ki­lins­kas. Jiems abiem – po 25-erius me­tus.

Kaip sa­kė Gi­nas, esan­tys dar ir gi­mi­nės – to­li­mes­nės ei­lės pus­bro­liai.

„Va­žiuo­da­mi au­to­mo­bi­liu pa­ma­tė­me ša­li­ke­lė­je ant til­to sto­vin­tį vai­kiš­ką tuš­čią ve­ži­mė­lį. Pa­gal­vo­jo­me, kaž­kas ne taip, ap­si­su­ko­me ir grį­žo­me. Aš vi­du­je ve­ži­mė­lio ra­dau mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną. Ig­nas pri­ėjo prie til­to tu­rėk­lų ir Ne­mu­ne pa­ma­tė du kū­nus gal ko­kia de­šimt met­rų nuo kran­to. Ta vie­ta – va­žiuo­jant nuo Pir­mo­jo Aly­taus po de­ši­ne. Ig­nas pa­si­lei­do bėg­ti prie pa­ma­ty­tų kū­nų, aš pa­skam­bi­nau ben­druo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu ir taip pat bė­gau pas­kui Ig­ną“, – pri­si­mi­nė G.Dau­gi­nin­kas.

Jo tei­gi­mu, vai­kas bu­vo vei­du į van­de­nį, mo­te­ris lyg ir są­mo­nin­ga: „Mes lie­pė­me jai pa­im­ti vai­ką, o ji pra­dė­jo kal­bė­ti kaž­ko­kias ne­są­mo­nes, at­seit ber­niu­kas ser­ga sun­kia li­ga, tad ban­dė jį nu­žu­dy­ti. Ta­da Ig­nas nė­rė į van­de­nį ir vai­ką iš­trau­kė į kran­tą. Jis jau ne­kvė­pa­vo, lū­pos bu­vo pa­mė­ly­na­vu­sios.“

Ge­rai, kad aly­tiš­kiai mo­kė­jo da­ry­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą, to­dėl iš kar­to ėmė­si šio dar­bo. Pa­sak Gi­no, su jais nuo­lat kon­tak­ta­vo grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai, pa­ta­ri­nė­jo, kaip vis­ką da­ry­ti, do­mė­jo­si ma­žy­lio būk­le.

Ne­tru­kus vai­kas pra­dė­jo at­spring­ti, spjau­dy­ti, pa­ga­liau pa­si­gir­do riks­mas. Tuo­met jau­ni vy­rai su­pra­to, kad ma­žy­lio gy­vy­bė iš­gel­bė­ta.

Kaip tvir­ti­no Gi­nas, at­vy­kus me­di­kams vai­kas jau bu­vo at­gai­vin­tas, jie pa­dė­jo ma­žy­lį at­neš­ti į grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­lį: „Įvy­kio vie­ta bu­vo sun­kiai pa­sie­kia­ma, ap­au­gu­si žo­lė­mis, tik­rai džiau­gia­mės, kad ber­niu­ką pa­vy­ko at­gai­vin­ti, nors ir pa­ty­rė­me daug stre­so. Mus la­bai su­krė­tė mo­ti­nos nuo­la­ti­nės kal­bos apie no­rą nu­žu­dy­ti sū­nų. Dau­giau to­kio įvy­kio ne­no­ri­me pa­tir­ti. Mo­te­ris, kaip ma­tė­me, pa­ti iš­li­po į kran­tą.“

Vy­rams gai­vi­nant ber­niu­ką at­vy­ko Aly­taus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir Aly­taus prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos dar­buo­to­jai.

Jei ne mi­nė­tų jau­nų aly­tiš­kių ne­abe­jin­gu­mas ir su­ge­bė­ji­mai, ko ge­ro, ber­niu­kas ne­bū­tų iš­gel­bė­tas.

 Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas

Ma­ma su ma­žy­liu bu­vo at­vež­ti į Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nę. Dėl stu­bu­ro trau­mos mo­te­ris pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį iš­vež­ta į Kau­no kli­ni­kas. Sek­ma­die­nį dėl ben­dros trau­mos į šias kli­ni­kas iš­ga­ben­tas ir vai­kas.

Įta­ria­ma, kad aly­tiš­kė taip pa­si­el­gė iš ne­vil­ties, gal­būt dėl vai­ko kaž­ko­kios li­gos.

Iš pra­džių pranešta, kad 41-erių mo­te­ris nuo til­to nu­šo­ko pa­ti su sa­vo dve­jų me­tų sū­numi. Vė­liau informa­cija patikslinta ir ma­no­ma, kad mo­te­ris nuo tilto nu­metė berniuką, o po to nu­šoko pati.

Kaip sa­kė G.Dau­gi­nin­kas,  ne­pil­na­me­tės mer­gai­tės kal­bė­jo, jog girdėjo du,  vieną po kito sekusius, pliūkš­te­lėjimus į Nemuno upės vandenį.

Dėl šio įvykio – pasi­kėsinimo nužudyti artimąjį ar šeimos narį –  pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Kaip liu­di­nin­kai pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį ap­klaus­ti ir ma­žy­lį at­gai­vi­nę abu aly­tiš­kiai.

Til­tai tam­pa iš­ban­dy­mu gy­vy­be

Be­veik prieš aš­tuo­ne­rius me­tus pa­sta­ty­tas 25 met­rų aukš­čio Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio til­tas per Ne­mu­ną pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį pir­mą­kart ta­po iš­ban­dy­mu gy­vy­be.

Šių me­tų ba­lan­džio 22-ąją Aly­taus po­li­ci­ja bu­vo ga­vu­si pra­ne­ši­mą, kad nuo šio til­to ke­ti­na šok­ti vy­ras. Ta­čiau nu­vy­kę pa­rei­gū­nai kon­sta­ta­vo, kad pra­ne­ši­mas nepa­si­tvir­ti­no.

Prieš ket­ve­rius me­tus pa­sta­ty­tas 38 met­rų aukš­čio Bal­to­sios ro­žės pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas per Ne­mu­ną jau pa­ty­rė tra­giš­ką įvy­kį. Per­nai spa­lio 2-ąją nuo jo nu­šo­ko pus­am­žis aly­tiš­kis ir žu­vo.

lentelelentele 3

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Ir didžiausi recidyvistai, serijiniai žudikai tokie tampa dėl vienokių ar kitokių traumų. Sveiko proto nėra nė vieno. Visgi jie teisiami, ir taip turi būti. Nieks neturi teisės atimti gyvybės kitam.

    Komentaras

    Šaunuoliai vyrai kad puolė iškart gaivinti vaiką, nelaukė, nestovėjo tik stebėdami, kaip lietuviai pratę daryt. Kiekviena sekundė buvo svarbi. O kas liečia moterį- dvejopi jausmai. Iš vienos pusės gaila, kokioje neviltyje, tamsoje turėjo gyventi, kad tam ryžosi. Iš kitos pusės, per akimirką tokie žingsniai nesprendžiami. Vos atėjo pirma mintis galvą, reikėjo kreiptis pagalbos. Juk kiekvienos mamos atsakomybė- vaiko gerovė. Matau visą vaizdą prieš akis. Atsikelia, aprengia, pavalgydina mažylį, įdeda į vežima, važiuoja, vaikas krykštauja, stebi aplinką, saulė šviečia, drugeliai skraido. Mama atitempia vaiką ant tilto, jis kalba, muistosi, žiūri į mamą, o jį, bejėgį, sviedžia į prarają. Kažkas baisaus.

    Komentaras

    Pagarba išgelbėjusiems jaunuoliams. Vienok LR Konst. 22 str. sako. Kad teismas ir įstatymas gina šeimos garbę ir orumą. Nuo kišimosi... - Nors Alytuj to nepaiso. Ir kaip nesulaukę psichiatrų išvadų sega ikiteisminius tyrimus bei per piniasklaidą esmėj zunkindami, vietoj žmoniškos pagalbos rankos, tik Alytuj taip gali būt. Vienok viza tai labai toli nuo tikro žmoniškumo.

    Komentaras

    Griežtai, kaip ir dvi, o tikriausiai viena, pastaroji komentatorė pasmerkimo visus profesionalius żurnalistus!!!
    Juk niekas mūsų žemelėje nežudo, nesižudo, nevagia, nemeluoja, neveidmainiauja, negirtuokliauja, neištvirkauja, ne pažeidinėja kito interesų ir įstatymų....
    Tikra šunauja, anot vieno patriarcho, tie žurnalistai, arba tikri šalikai, kaip buvo rašoma tulpių pašte...
    Pasmerkime juos vieningai, kaip kažkada esame ir supuvusį kapitalizmą pasmerkę...

    Komentaras

    Griežtai, kaip ir dvi, o tikriausiai viena, pastaroji komentatorė pasmerkimo visus profesionalius żurnalistus!!!
    Juk niekas mūsų žemelėje nežudo, nesižudo, nevagia, nemeluoja, neveidmainiauja, negirtuokliauja, neištvirkauja, ne pažeidinėja kito interesų ir įstatymų....
    Tikra šunauja, anot vieno patriarcho, tie žurnalistai, arba tikri šalikai, kaip buvo rašoma tulpių pašte...
    Pasmerkime juos vieningai, kaip kažkada esame ir supuvusį kapitalizmą pasmerkę...

    Komentaras

    Su visa pagarba, kaip profesionaliai žurnalistei, Alma, jūs sudirbote dar labiau ir taip tragišką moters, apie kurią rašote, būseną, o gal ir gyvenimą. Po tokio atviro vaikinų interviu ir du kartus tekste pakartojus, kad ji žudikė, nenustebčiau, kad ji dar kartą bandys žudytis.
    Ir dar, Alma, jūsų tekstukai niekada nepatemps iki tiriamosios žurnalistikos, bet va geltonosios spaudos lygį pasiekėte.

    Komentaras

    kad jaunuoliai norėdami išgarsėti per daug išpliurpė žiniasklaidai detalių,kurios neturėjo būti išviešintos. Jeigu jau esam tokie gailestingi,tai nuoširdžiai pridėję ranką prie krūtinės savęs paklauskit ar norėtumėt,kad tokia informacija būtų paviešinta apie jus ar jūsų artimą. Būtų pakakę,kad išgelbėjo,o ne dat ir atkartoję motinos žodžius,kurie yra ikiteisminio tyrimo duomenys.

    Komentaras

    Su emocijom Alytuj normalu. Bet realybėj kelios dienos po įvykio. Situacijai aiškint ir gerint nepasistūmėta. Kas toliau? Apklausos ikiteisminiam tyrime ir alinimas? Po ko gal .. priekaištaus kodėl ištraukė? Kaip gyvent? Kaip aplink kaip į ..žiūrės? Kur konkretūs veiksmai situacijai gerinti.? Vėl bendra miesto situacija su kasdien... nėra ko didžiuotis. O juk virtinė kriminalinių įvykių konkrečiai signalizuoja - kažkas ne taip. Ne tuo Alytus turėtų garsintis...

    Komentaras

    tai gebėjimas pajausti kitą kaip save. Nestokokime atjautos vieni kitiems. Suvokime, kad pasmerkdami vienas kitą, pasmerkiame patys save. Atjautos neturėjimas ir smerkimas parodo kiek neapykantos sukaupta širdyje. Viskas priklauso nuo požiūrio taško į kenčiančius žmones, šiuo atveju konkrečią mamą.
    Bumerango dėsnis galioja visiems. Žmogau, pasmerkdamas prisiimi atsakomybę praeiti panašius išbandymus. Dėl to verta suvokti ir susimąstyti ar esi pasiruošęs(-usi) silpnumo akimirką atstovėti savyje Šviesą.
    Tiesiog, nesmerkime mamos nežinodami tikrųjų jos silpnumo ir nesusivokimo aplinkybių ir priežaščių. Atjautos principas gali padėti šiai mamai ištrūkti iš ydingo priežasčių ir pasekmių rato bei pakilti virš jų.
    O vaikinai šaunuoliai, tikri Angelai! Didžiausia pagarba jų sąmoningumui ir drąsiam poelgiui!!!

    Komentaras

    Situacija tokia. Prieš moteris kur sugebėjo kreipės pagalbos. Ir Alytaus stilium gi čia seniai paprastų žmonių su jų bėdom kaip žmo ėmis neskaito. Nedidelė paslaotis kas Alytuj susidūrė. Ir moteriai neatlaikius ir pristigus jėgų už gyvenimą sau ir vaikui kovoti - neatlaikė. O čia dar pridėt skuba nesulaukus psichiatrų išvadų. Ikiteisminį tyrimą paprastai derindami organizuoja policija- prokuratūra - teismas. Tad tokie jie Alytuj. Rimtų problemų nemato, kur išsiliet ant silpnesnio imituojant neturėjimą ką veikt, šitai jie mėgsta. Net tarsi turint silpnybę pablogint, kur galima ir žmoniškiau.

Kiti straipsniai