Kuriamas naujas dokumentinis filmas apie Alytų (266)
„Šį kartą pagrindiniu filmo personažu taps miestas, kuris pats pasakos apie situacijas, žmones, apie tai, kaip keitėsi jo veidas. Paliesime politinę, ekonominę, kultūrinę, švietimo sferas“, – būsimą filmą pristatė jo scenarijaus autorius ir režisierius A.Kinderis.
Planuojama, kad klasikinio 50 minučių formato dokumentinis filmas apims laikotarpį nuo 1990 metų iki Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio paminėjimo. Koks bus pavadinimas, paaiškės vėliau, kol kas jį kūrėjai vadina „Labas rytas, Alytau“ II dalis.
„Mane filme ypač domina istorinis lūžis ir jame vykę įdomūs dalykai, pradedant naujos ekonomikos gimimu, naujų politinių santykių atsiradimu. Tai buvo labai svarbus periodas, paskatinęs turto perdalijimą (valstybinio turto perėjimą į privačias rankas), naujų įmonių sukūrimą, lėmęs pokyčius visose gyvenimo srityse.
Buvo pertvarkyta švietimo sistema, atsirado nepriklausoma spauda, televizija, radijas. Atsirado nauji kultūriniai reiškiniai, gimė teatras, lėlių teatras, Gintaro Nasutavičiaus vežimų teatras, Daivos Martikonytės jaunimo simfoninis orkestras „Svajonė“, dailininko Redo Diržio akcijos. Keliomis akimirkomis bus prisimintas ir pirmojo Alytaus miesto mero Valdo Macedulsko pirmasis pokalbis mobiliuoju telefonu iš kabineto 1993 metais.
Bus paliestas ir įdomus fenomenas – komercinės alytiškių kelionės į Lenkiją su kontrabandinėmis cigaretėmis. Pasakosime ir apie sportą bei Alytų garsinusius sportininkus, net grožio konkursai bus prisiminti.
Žinoma, deramai dėmesio skirsime dramatiškiems periodams – Sausio 13-osios įvykiams, sovietų karių kapų iškėlimui su automatais ginkluotų karių pasirodymu bei kitiems įvykiams, padėjusiems pamatus mūsų šiandienai“, – pasakojo A.Kinderis.
Kūrybinę komandą kol kas sudaro režisierius ir scenaristas A.Kinderis su operatoriumi Kęstučiu Krivu. Vėliau prisijungs konsultantai, dailininkė, kompozitorius Jonas Jurkūnas, su kuriuo A.Kinderis dirbo kurdamas ankstesnius filmus.
Jau nufilmuota nemažai įvairių objektų, apie 20 interviu, kalbinami politikai, įmonių vadovai, kultūros darbuotojai, eiliniai alytiškiai. Ieškoma atsakymo, kodėl vienas įmones pavyko išsaugoti, o kitos žlugo.
„Visų, kuriuos kalbiname, prašome pasisveikinti su Alytumi. Norisi jaukumo, šilumos, kad miestas nebūtų pamotė, svetimas, juk čia praėjo daug gyvenimų, vyko dramos, meilės istorijos. Dokumentiką norisi apipinti meniškumo, poezijos sluoksniu“, – kalbėjo režisierius A.Kinderis.
Projektą iš dalies finansuoja Alytaus miesto savivaldybė, filmo sukūrimui skyrusi 10 tūkst. eurų. Jų režisieriaus teigimu, turėtų pakakti pagrindiniams dalykams – scenarijaus rašymui, operatoriaus darbui, montažui. Trūkstamą, maždaug tokio paties dydžio, sumą tikimasi surinkti iš rėmėjų. Filmą žiūrovai galės pamatyti jau šių metų pabaigoje.
* * *
Pirmasis A.Kinderio vaidybinis dokumentinis filmas „Labas rytas, Alytau!“, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo progai, pasakoja Alytaus miesto vystymosi istoriją nuo XIV a., kai Alytaus vardas buvo pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose, iki XX a. 10 dešimtmečio.
Žiūrovas su Alytaus istorija supažindinamas per senelio pasakojimą anūkui, sugrįžusiam į Lietuvą pasisvečiuoti iš Didžiosios Britanijos. Pasakojimas apie miestą ne tik suteikia vaikui žinių, bet ir suartina su seneliu.
Antrasis vaidybinis dokumentinis filmas -– „Mokytojas. Adolfas Ramanauskas-Vanagas“. Filmas pasakoja apie legendinio partizano sąsajas su Alytumi, kur jis trejus metus dirbo mokytoju, susipažino su būsima žmona Birute Mažeikaite, ir iš kur išėjo partizanauti.
Komentarai
Palikite savo komentarą
propecia and finasteride…
Komentaras
propecia and finasteride difference - http://propechl.com/ finasteride propecia
tadalafil pills - tadalafil…
Komentaras
tadalafil pills - tadalafil online tadalafil online pharmacy
Jonas Maironis: "Lietuvis…
Komentaras
Jonas Maironis:
"Lietuvis daug išsižadės,
Tautos, kalbos, net pavardės,
Bet mėgsta šiupinį jis tirštą.
Nors būna išgamų vikrių -
Pauostę svetimų garų,
Tuojau savus garus užmiršta."
Ištaisymas: Pirmo ketureilio…
Komentaras
Ištaisymas:
Pirmo ketureilio paskutinė eilutė turi būti:
"Toli gražu jam siuntė ne dangus".
Juozas Macevičius…
Komentaras
Juozas Macevičius atsisveikindamas su privatbiznio krušama egzistencija savo paskutinėje knygoje "Atsisveikinimas" rašė:
"Ne dievas mirė kaip kalbėjo Nyčė,
O nužmogėjo Žemėje žmogus,
Nes melagingus pranašus kaip tyčia
Toli gražu jam siuntė ne žmogus".
"Kas man iš to, kad moku netikėti:
Tikra žaizda yra tikra žaizda.
Skaudu, kai net ir menas ima gyvulėti
Ir Žemė tampa žiurkių planeta".
"Ir apima šventas pavydas
Sustojus prie brolių kapų -
Gulėtum Merkinėj su žydais
Ir niekas nebūtų svarbu,
Tik vėjas virš kapo šlaventų -
Anei budelių, anei aukų...
Negerai ne laiku gyventi,
Dar blogiau - nenumirti laiku..."
1991m Sausio 13-ąją ankstų…
Komentaras
1991m Sausio 13-ąją ankstų rytą nuo Rotušės teko autobusiukais PAZ vykti su kitais alytiškiais ginti Seimo po tragiškų įvykių, tuo metu buvo užgrobtas radijas ie televizija ir įjungus autobuse esantį radio imtuvą nuolat buvo skelbiama, kad įvesta komendanto valanda, kai kurie žmonės išlipo, bet daugelis nuvykome ir visą dieną budėjome prie Seimo rūmų, matėme visą Konarskio gatvės vaizdą su išmuštais namų langais ir išsipūtusiomis be langų nuo sprogimų transporto vėliavomis,apie šį alytiškių ryžtą niekas niekur nekalba ir neprisimena.